- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-1153-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03315-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- MB "Sidro tiekėjai"
- Kategorijos
- 34.2Alkoholio kontrolė
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Sidro tiekėjai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja MB „Sidro tiekėjai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. ATK2-80(21) „Taikyti ekonomines sankcijas MB „Sidro tiekėjai“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskirta 2 896 Eur bauda, arba sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgus į sunkią pareiškėjos finansinę padėtį.
Nurodo, kad 2021 m. gegužės 18 d. iš Departamento gavo raštą dėl galimai draudžiamos alkoholio reklamos socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kuriame buvo prašoma imtis priemonių dėl galimo pažeidimo pašalinimo ir informuoti apie priimtas priemones. Pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. informavo, jog galimai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau – ir Įstatymas) pažeidžiantys įrašai yra ištrinti. Kiek vėliau, t. y. 2021 m. birželio 14 d. pareiškėja vėl gavo atsakovo raštą dėl galimai draudžiamos alkoholio reklamos socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kuriame buvo prašoma imtis priemonių dėl galimo pažeidimo pašalinimo ir informuoti apie priimtas priemones. Pareiškėja nedelsdama pašalino draudžiamą reklamą, tačiau dėl techninių kliūčių neinformavo Departamento apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant pašalinti galimus pažeidimus.
Teigia, kad neginčija fakto dėl skleistos alkoholio reklamos ir dėl to apgailestauja, tačiau atsakovas negavęs jokio atsakymo iš pareiškėjos 2021 m. liepos 14 d. protokolu Nr. ATK2-070 užfiksavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 2 896 Eur bauda. Pareiškėjos nuomone, paskirta bauda yra nepagrįsta, kadangi ji buvo paskirta be jokio įspėjimo. Pareiškėja iki minėtos baudos paskyrimo visada sąžiningai atsižvelgdavo ir vykdydavo atsakovo įspėjimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atlikus pareiškėjos tyrimą nustatyta, jog socialinio tinklo svetainės „Facebook“ paskyroje „Sarkozy“ pareiškėja skiltyje „Apie“ skelbdama MB „Sidro tiekėjai“ aprašymą ir taip pat paskelbdama 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. gegužės 31 d. įrašus (nukreipiančius į pareiškėjos elektroninę alkoholinių gėrimų parduotuvę), pateikė tiek tekstinę, tiek vaizdinę informaciją apie parduodamus alkoholinius gėrimus, produkciją pirkti/vartoti skatinančius išsireiškimus, taip pat nurodė informaciją, kur šią produkciją galima įsigyti (www.sarkozy.lt). Atitinkamai Nutarime konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko jai buvo paskirta 2 896 Eur bauda.
Pastebi, jog pareiškėja pripažįsta, kad skleidė draudžiamą alkoholio reklamą ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, Departamentas ginčijamą Nutarimą priėmė dėl to, kad pareiškėja nepateikė atsakymo į Departamento 2021 m. birželio 14 d. raštą, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl atsakovui pateikto 2021 m. gegužės 21 d. atsakymo yra nesusiję su šia byla ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teigia, kad atsakovas reaguodamas į 2021 m. birželio 7 d. gautą elektroniniu paštu fizinio asmens pranešimą nustatė, kad informacija apie alkoholinius gėrimus yra teikiama ne tik nurodytų asmenų – Manto Tito Urbono (Juridinių asmenų registro duomenimis jis yra MB „Sidro tiekėjai“ vadovas) ir kitose paskyrose, tačiau ir pareiškėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Sarkozy“. Departamentas 2021 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir informavo, kad socialiniams tinklams netaikoma Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis bei įpareigojo pašalinti informaciją apie alkoholinių gėrimų pardavimą iš „Facebook“ paskyros. Tuo pačiu raštu Departamentas prašė informuoti apie priimtas priemones iki 2021 m. birželio 30 d. Visgi pareiškėja ne tik nepateikė atsakymo, tačiau ir nepašalino informacijos apie alkoholinių gėrimų pardavimą. Tai patvirtina teismui pridedamos socialinio tinklo svetainės „Facebook“ paskyros „Sarkozy“ 2021 m. liepos 8 d. momentinės ekrano kopijos.
Tvirtina, kad pareiškėja pripažino, jog skleidė draudžiamą alkoholio reklamą. Atsakovas priimdamas ginčijamą Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinių teisės pažeidimų nepadarė. Departamentas pareiškėjai skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Atitinkamai pareiškėja skunde iš esmės nenurodė ir nepagrindė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sunkią materialinę padėtį), todėl atsakovas nemato pagrindo mažinti paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. ATK2-80(21) „Taikyti ekonomines sankcijas MB „Sidro tiekėjai“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjai skirta 2 896 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Departamentas 2021 m. birželio 7 d. gavo fizinio asmens pranešimą dėl M. T. U. skelbiamos alkoholio reklamos. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo reklamuojamas sidras ir vynas, kurį buvo siūlyta nusipirkti www.sarkozy.lt. Asmenys buvo kviečiami ragauti ir skanauti alkoholinius gėrimus.
Departamentas 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. S-1528 „Dėl galimai draudžiamos alkoholio reklamos socialinio tinklo „Facebook„ paskyroje“ informavo pareiškėją, jog socialiniams tinklams netaikoma Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis ir nurodė pašalinti informaciją apie alkoholinių gėrimų pardavimą iš „Facebook“. Tuo pačiu raštu Departamentas įpareigojo informuoti apie priimtus sprendimus iki 2021 m. birželio 30 d.
Departamentas 2021 m. liepos 14 d. protokolu Nr. ATK2-070 nustatė, kad pareiškėja socialinių tinklų svetainėje „Facebook“ skleidžia alkoholio reklamą, t. y. nustatė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.
Departamentas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 2 896 Eur baudą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.).
Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad alkoholio reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.
Alkoholio reklama apibūdinama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (Įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).
Alkoholio reklamos sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m. vasario 21 d. bei 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose. Šiuose nutarimuose yra suformuluotos taisyklės, pagal kurias turi būti atskiriama reklama nuo informacijos apie alkoholį. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali būti laikoma reklama. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Reklama laikytina savita informacijos rūšimi, kuri paprastai vadinama komercine informacija. Reklama yra neatsiejama nuo verslo, marketingo, nes, iš tiesų, jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėta, jog reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Konstitucinis Teismas nurodė, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Departamento Nutarimu ir prašo teismą jį panaikinti, nurodydama, kad ji nebuvo įspėta apie netinkamą alkoholio reklamą, ir jai iškart buvo paskirta 2 896 Eur bauda. Pareiškėja taip pat prašo, jog jei teismas nuspręstų nepanaikinti ginčijamo Nutarimo, paskirtą baudą sumažinti, kadangi jos finansinė padėtis yra itin sunki dėl susiklosčiusios COVID-19 pandeminės situacijos.
Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatytų ir Departamento surašytuose 2021 m. liepos 14 d. protokole Nr. ATK2-070 ir Nutarime užfiksuotų faktinių aplinkybių, susijusių su jos skleista alkoholio reklama socialiniuose tinklapiuose. Tačiau mano, kad Departamentas dar prieš paskiriant 2 896 Eur baudą, privalėjo įspėti pareiškėją ir tik po to skirti ekonominę sankciją.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų darytina neginčijama išvada, kad socialinio tinklo svetainės „Facebook“ paskyroje „Sarkozy“ pareiškėja skiltyje „Apie“ skelbdama MB „Sidro tiekėjai“ aprašymą: „Handcrafted Cider, Pommeau and Calvados unique collection from best French, Spanish, English apple farms and domaines. Come and enjoy. Sante! / Natūralūs, rankų darbo sidrai iš Šiaurės Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos ūkių, kalvadosai ir kiti puikūs obuoliniai gėrimai. Užsuk paragauti“, kartu pateikiant interneto svetainės adresą http://www.sarkozy.lt, nukreipiantį į elektroninę alkoholinių gėrimų parduotuvę, o taip pat paskelbdama 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. gegužės 31 d. įrašus (nukreipiančius į pareiškėjos elektroninę alkoholinių gėrimų parduotuvę), kuriuose be kita ko, nurodoma: „ir kiti puikūs obuoliniai alkoholiniai gėrimai“, „tokia karšta vasara yra puikus laikas išbandyti tikrus kraftinio sidro skonius“, „gaukite savo degustacinį rinkinuką dar iki giedant Lietuvos himną“, „su pasaulinio sidro diena visus! Ragaukime tikrą, natūralų ir kraftinį sidrą“, „dėmesio svarbi informaciją. Rytoj vėl bus vasara / Laikas švęsti! Geriausi kraftiniai sidrai, nematyti vynai, ir kalvadosai mūsų e. parduotuvėje www.sarkozy.lt“, pateikė duomenis apie parduodamus alkoholinius gėrimus.
Teismo vertinimu, tokia informacija sudaromos patrauklios sąlygos vartotojams įsigyti alkoholinių gėrimų. Prieš tai minėtuose įrašuose vartojami žodžiai vidutiniam vartotojui aiškiai ir nedviprasmiškai asocijuojasi su alkoholiniais gėrimais. Tokiu būdu vertintina, kad pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ (kaip reklamos forma) siekė pritraukti daugiau vartotojų, kad pastarieji įsigytų alkoholinių gėrimų bei galimai pasidalintų šia žinute su kitais vartotojais. Įstatymo 29 straipsnyje nustatyti alkoholio reklamos draudimai yra imperatyvūs ir absoliutūs, o socialiniai tinklai bei socialinių tinklų paskyros nėra įmonių interneto svetainės, todėl socialiniams tinklams ir jų paskyroms netaikoma Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija fakto dėl skleistos alkoholio reklamos.
Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog atsakovas neinformavo pareiškėjos apie nustatytus alkoholio reklamos pažeidimus ir iškart priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo skyrė 2896 Eur baudą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Departamentas 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. S-1528 informavo pareiškėją, jog socialiniams tinklams netaikoma Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis, dėl ko pareiškėja privalėjo pašalinti esančią alkoholio reklamą jos „Facebook“ paskyroje. Tuo pačiu įpareigojo pareiškėją informuoti apie priimtas priemones iki 2021 m. birželio 30 d. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja iki 2021 m. birželio 30 d. būtų pateikusi atsakymą, priešingai, iš atsakovo pridėtų priedų prie atsiliepimo matyti, kad pareiškėja iki 2021 m. liepos 8 d. minėtos alkoholio reklamos nepašalino. Teismo vertinimu, pareiškėja prieštarauja pati sau, teigdama, kad nebuvo informuota apie nustatytą alkoholio reklamos pažeidimą, tačiau tuo pačiu skunde nurodydama, jog dėl techninių kliūčių neinformavo Departamento apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant pašalinti galimus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie padarytą pažeidimą ir jo nagrinėjimą Departamente, todėl tai neigiantys pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. informavo Departamentą apie priimtas priemones, yra nesusijusi su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog ginčijamas Nutarimas priimtas dėl to, kad pareiškėja nepateikė atsakymo į 2021 m. birželio 14 d. Departamento kreipimąsi dėl nustatytų pažeidimų, be kita ko, laiku nepašalino neleistinos alkoholio reklamos esančios pareiškėjos „Facebook“ paskyroje.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog tuo atveju jei teismas nuspręstų nepanaikinti ginčijamo Nutarimo, prašo paskirtą baudą sumažinti, kadangi jos finansinė padėtis yra itin sunki.
Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs (žr., pvz., 2012 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2387/2012), kad Įstatymas aiškiai įtvirtina teismo teisę skirti mažesnę, nei atitinkamose Įstatymo nuostatose nustatyta minimali baudą, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).
Konstitucinis Teismas savo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad: už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams; skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga; teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę, negu įstatymo nustatyta sankcija, bausmę arba nuobaudą; mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Pažymėtina, kad ekonominės sankcijos komercinės – ūkinės veiklos subjektams už Įstatymo pažeidimus turi derėti su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus.
Įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų bauda.
Skunde išdėstytą prašymą sumažinti paskirtą baudą pareiškėja iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi. Tačiau teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta bauda turėtų būti sumažinta daugiau negu Įstatyme nustatyta minimali sankcija, t. y. 2 896 Eur. Teismo vertinimu pareiškėja neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant baudą mažesnę nei minimalią. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažino, jog pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, pareiškėja savo sunkią finansinę padėtį grindžia viešai prieinamais duomenimis, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pablogėjusią finansinę padėtį. Tokiu būdu paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą.
Ginčijamame Nutarime nustatyta, kad Departamentas už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė pareiškėjai 2 896 Eur dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja už analogišką pažeidimą per 2 metus nebuvo bausta. Pažymėtina, kad už Įstatymo 29 straipsnio pažeidimą bendrovės gali būti baudžiamos nuo 2 896 Eur iki 14 481 Eur bauda (Įstatymo 34 straipsnio 6 dalis). Todėl pareiškėjai paskirta minimali 2 896 Eur bauda laikytina teisinga ir proporcinga.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Departamento 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. ATK2-80(21) priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Ginčijamas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai motyvuotas, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, o pareiškėjos atžvilgiu taikyta sankcija pagrįsta. Todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Sidro tiekėjai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.