Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-81-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-21
Bylos Nr.
1A-120-81-2009
Teisminio proceso Nr.
91-1-00579-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
J. J.
Nukentėjusysis
N. J., V. V.
Advokatai
Eglė Keidošienė

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-81/09

Teisėjas G. Endriukaitis Proceso Nr. 91-1-00579-2007
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2009 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, nuteistajam J. J., nukentėjusiajai N. J., nukentėjusiojo V. V. atstovui advokatei Eglei Keidošienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 145 str. 1 d. padarymą 30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-10-30 iki 2007-10-31, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams.

Iš J. J. priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų) V. V. naudai atlyginti išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. už nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 30 d., apie 6.50 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, priėjęs prie stovėjusio automobilio VAZ 21213, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsitraukęs revolverį ALFA, 6 mm, 620 kalibro, taikydamas ginklą nukreipė pro neatidarytą vairuotojo durelių langą į už automobilio vairo sėdėjusią buvusią sutuoktinę N. J., vėliau taikydamas ginklą nukreipė į greta N. J. sėdėjusį V. V., dėl to nukentėjusiesiems N. J. ir V. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2008-12-18 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinantį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Jis nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, nes negalima sutikti su teismo išvada, jog nukentėjusiųjų N. J. ir V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs, juos patvirtina liudytojo A. L. parodymai, taip pat jų duotiems parodymams neprieštarauja policijos pareigūnų, apklaustų teisme parodymai. Apeliantas teigia, jog nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina liudytojas A. L./ N. J. brolis/ ir policijos pareigūnai. Nukentėjusieji susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pakeitė savo parodymus, nes jie prieštaravo kitiems surinktiems įrodymams, todėl jų parodymai kelia abejones, nėra patikimi. Teismas, vertindamas L. Ž. ir J. L. parodymus juos vertino šališkai, priimdamas prieštaringus nukentėjusiųjų parodymus kaip patikimus ir atmesdamas J. J. nekaltumą įrodančių liudytojų parodymus kaip nepatikimus.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes priimdamas nuosprendį rėmėsi 2007-11-06 nutarimu administracinėje byloje, nors jis dar neįsiteisėjęs, teismas surinktus įrodymus vertino vienašališkai, priimdamas kaltinančius, o atmesdamas teisinančius įrodymus. Jo parodymai yra teisingi, nuoseklūs nuo pat pirmosios apklausos ir nekeisti per visą bylos nagrinėjimo laiką. Be to galioja nekaltumo prezumpcija ir visos abejonės, o jų byloje yra labai daug, turi būti išspręstos jo naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. V. prašo atmesti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą bei priteisti turėtas išlaidas. Nurodo, jog nuteistasis J. J. ne vieną kartą grasino susidoroti tiek su juo, tiek su N. J., nukentėjusįjį kaltina tuo, jog jis išardė jo šeimą. 2007-10-30 išvydęs prieš save nuteistojo J. J. laikomą ginklą suprato, jog J. J. yra neprognozuojamo būdo ir kad dėl tokio jo elgesio kyla reali grėsmė jo gyvybei bei sveikatai. Nurodo, kad pažįstami buvo įspėję, jog pasisaugotų J. J., o ypač neblaivaus, kadangi jis esąs agresyvaus ir neprognozuojamo būdo.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, nukentėjusiųjų, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose –LIETUVOS Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau-LR BPK/ 320str.3d..

LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Vadovaudamasis LR BPK 305 str. 1 d. 1–3 p. teismas privalo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant ne tik jos padarymo vietą, laiką, bet ir būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, įrodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta kitus įrodymus, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas pagrįsti surašant išsamius motyvus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai, kad nuosprendyje padarytas išvadas dėl J. J. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. patvirtina teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma.

Nuteistojo kaltumas, padarius LR BK 145 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR BK 145 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Psichinės prievartos pagalba kaltininkas siekia nukentėjusį įbauginti, atkeršyti ir pan. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. T.y. įstatymas reikalauja, kad grasinimas būtų išsakytas konkrečiam asmeniui ir būtų realus. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento /LAT 2K-142-2007/. Grasinimas nebūtinai išreiškiamas žodžiais. Konkliudentiniai veiksmai grasinant nužudyti yra vertinami visų aplinkybių kontekste.

Visus šiuos požymius apelianto nuteistojo J. J. veikoje teismas nustatė ir įstatymo nustatyta tvarka pagrindė juos priimtame teismo nuosprendyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusiųjų N. J. ir V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs, juos patvirtina liudytojo A. L. parodymai, taip pat jų duotiems parodymams neprieštarauja policijos pareigūnų, apklaustų teisme parodymai. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. 2007 m. spalio 30 d. rytą turėjo su savimi šaunamąjį ginklą revolver ALFA.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, jog nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina liudytojas A. L. ir policijos pareigūnai. Šie argumentai teisėjų kolegijos nuomone nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Nukentėjusioji N. J. tiek protokole-pareiškime /b.l. 2/, tiek liudytojo apklausos metu /b.l. 3/, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu /b.l. 9/ nurodė, jog apie 6.30 val. jai su V. V. įvažiavus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, paskui juos įvažiavo jos buvęs vyras J. J. ir priėjęs prie mašinos nukreipė į juos ginklą (pirmiausia į N. J., o po to į V. V.), ir kiek palaikęs nutaikytą ginklą nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. J. J. nurodo, kad po įvykio paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Nukentėjusiosios N. J. parodymus, kad ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį patvirtina policijoje užfiksuotas pranešimas - 7 val. /b.l. 32/. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio E. M. 207-10-30 tarnybiniame pranešime /b.l. 19/ nurodoma, jog apie 7.0 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad moteriai buvo grasinama ginklu. Šią aplinkybę E. M. patvirtino ir 2008-09-30 vykusio teisiamojo poėdžio metu /b.l. 132/. Liudytojas A. V. nurodė, jog apie 7.00 val. budėtojas gavo pranešimą, kur N. J. pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. jai grasino su daiktu panašiu į šautuvą. Jis su E. M. atvyko į įvykio vietą, bet nieko nerado, todėl važinėjo po miestą, tikėdamiesi pamatyti mašiną, praėjus 15 min. gavo pranešimą apie autoįvykį prie aplinkkelio /b.l. 136/. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes turi būti atmestas nuteistojo J. J. apeliacinio skundo motyvas, kad policijos pareigūnų parodymai netikslūs.

Nukentėjusysis V. V. nurodo, kad 2007-10-30 apie 6.30 val. N. J. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kiemą iš paskos įvažiavo buvęs N. J. vyras. Jis nukreipė ginklą į N. pro priekinį mašinos langą ir po to iškarto į jį, V. V.. Po to sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo.

Kad J. J. turėjo ginklą patvirtina liudytojas A. L.. Liudytojo apklausos metu 2008-01-17 /b.l.18/ A. L. nurodo, jog 2007-10-30 apie 6.30, tikslaus laiko šiuo metu pasakyti negali, atsikėlė , nuėjo prie virtuvės lango ir matė kaip nueina J. J. link gatvės, kairėje rankoje turėjo ginklą. Liudytojui išėjus į lauką. N. J. pasakė, jog J. J. grasino ginklu pro automobilio stiklą. Jis pats nematė kaip J. J. grasino ginklu. Teisiamojo posėdžio metu A. L. nurodo, kad tiksliai valandų neatsimena kada viskas vyko, tik paliudija, kad tuo metu buvo šviesu ir jis viską matė. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes teisiamojo posėdžio metu jis prisiekė ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. J. nurodo, jog teismas, vertindamas L. Ž. ir J. L. parodymus juos vertino šališkai, priimdamas prieštaringus nukentėjusiųjų parodymus kaip patikimus ir atmesdamas J. J. nekaltumą įrodančių liudytojų parodymus kaip nepatikimus.

Šakių rajono apylinkės teismas nustatė, jog liudytojų L. Ž. ir J. L. parodymai yra nenuoseklūs ir jais remiantis negalima daryti išvados, kad J. J. apie 6.50 val. negalėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip jau minėta aukščiau, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pats nuteistasis teismo šališkumą argumentuoja netinkamu, jo nuomone, įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad įrodymai įvertinami ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė. L. Ž. ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus parodymus, todėl teismas pagrįstai nelaikė šių įrodymų pakankamais, kuriais remiantis būtų galima nustatyti laiką, kada J. J. išvyko iš savo namų. Be to, teisiamojo posėdžio metu J. L. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėjo tiesą, po įvykio geriau prisiminė aplinkybes /b.l. 114/. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, J. L. nurodė, jog 2007-10-30 J. J. apie 6.30 val. išėjo iš namų. Nurodo, jog ji pasižiūrėjo į laikrodį kada J.išėjo. Teigia, kad 2007-10-30 apie 6.30 val. negalėjo grasinti žmonai, nes tuo metu buvo namuose/b.l. 16/. Liudytojas L. Ž. ikiteisminio turimo metu nurodė, jog J. iš namų išėjo ryte apie 6.30 val., o teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog jis atsikėlė prieš septynias ir matė kaip J. J. išvažiavo iš namų, tačiau nenurodo kuri valanda buvo.

Šalies argumentai

J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, tai įrodo faktas, kad, priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi 2007-11-06 nutarimu administracinėje byloje, nors jis dar neįsiteisėjęs, nes neišnagrinėtas jo teisėtumo klausimas apeliacine tvarka. 2009-01-16 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi J. J. skundas atmestas/b.l.177-178/.Ši aplinkybė neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal LR BK 145 str. 1d. kvalifikavimui.

Apeliaciniame skunde J. J. teigia, kad tą dieną saulė tekėjo 7 val. 18 min., todėl liudytojas A. L. negalėjo matyti šaunamojo ginklo. Pažyma apie matomumą 4km., neatspindi tos situacijos, kai saulė dar nebuvo patekėjusi. Nukentėjusieji ir liudytojas A. L. nurodė, kad jau buvo šviesu, tačiau policijos darbuotojai nurodė, kad dar nebuvo prašvitę.

Šie argumentai teisėjų kolegijos nuomone nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Apeliantas neteisingai nurodo liudytojų, policijos pareigūnų, duotus parodymus. Jis teigia, kad policijos pareigūnai nurodė, jog dar nebuvo prašvitę, tačiau kaip matyti iš 2008-09-30 teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas E. M. nenurodė ar buvo šviesu ar ne, kai tuo tarpu A. V. paliudijo, jog jau buvo prašvitę /b.l. 137/. 2008-06-18 pažymoje Nr. (8.12)-B8-648, išduotoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos nurodoma, kad 2007-10-30 rytą meteorologinis matomumas buvo 4 km.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad santykiai tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo yra konfliktiški, todėl nukentėjusieji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas realiai galėjo būti įvykdytas. Teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus teisingai nustatė, jog kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1d.

Skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė į LR BK 54 str. reikalavimus. Teismas įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, įvertino kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą yra pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis V. V. atsiliepime į nuteistojo J. J. apeliacinį skundą prašo priteisti turėtas išlaidas. Apeliacinei instancijai pateikti pinigų priėmimo kvitai/b.l.179,180/, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis V. V. turėjo proceso išlaidų 800 litų juridinei pagalbai dėl nusikalstamų nuteistojo J. J. veiksmų, todėl išlaidos priteistinos iš J. J..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

-nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti;

-priteisti iš J. J. 800/aštuonis šimtus/ litų proceso išlaidų nukentėjusiajam V. V..

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis