Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo R. B. atstovei advokatei Jurgitai Karvelei, atsakovo UAB „ABC Data Lietuva“ atstovams advokatams Žilvinui Kvietkui, Mariui Intai, vertėjui Leonardui Vilkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „ABC Data Lietuva“ dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise.

DK 129 str. 4 d. nustatyta, kad darbo sutartis su <...> darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Pagal DK 130 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

DK 169 str. 2 d. nustatyta, kad <...> už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pagal DK 236 str., drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 2.82 str. 2 d. nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą <...>.

ABĮ 19 str. 1 d. nustatyta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

ABĮ 37 str. 3 d. nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) <...>; 4 d. nustatyta, kad <...> bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama <...>.

Dėl ieškovo atostogų

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo direktoriaus (ieškovo) 2015-12-01 įsakymu „Dėl atostogų suteikimo R. B.“ ieškovui suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos nuo 2016-01-04 iki 2016-02-01 (el. b. t. II, b. l. 80). Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas turėjo suderinti savo atostogas su tiesioginiu vadovu. Tiek atsakovas (el. b. t. II, b. l. 114–115), tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. T. pripažino, jog bendrovėje nebuvo nustatyta rašytinė kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, tačiau teigė, kad ieškovas ilgas atostogas turėjo suderinti su tiesioginiu vadovu. Teismas pažymi, jog atsakovo atstovai nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kokios atostogos laikomos ilgomis, o kokios ne, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui būtų buvę duoti nurodymai dėl atostogų derinimo, priešingai, byloje pateiktas elektroninis laiškas (el. b. t. II, b. l. 101), liudytojo S. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad ieškovas tik informuodavo apie savo atostogas atsakovo akcininko atstovus, tačiau jokie suderinimai nebūdavo atliekami, nėra įrodymų, kad ieškovui anksčiau buvo reiškiamos pretenzijos dėl tokios atostogų sau skyrimo tvarkos (pranešimo, o ne derinimo). Be to, ieškovo darbo sutarties (el. b. t. I, b. l. 14–21) 7.6 p. nurodyta, kokių veiksmų ieškovas negali atlikti be bendrovės akcininkų rašytinio sutikimo, tarp šių veiksmų nėra paminėtas atostogų sau suteikimas. Taigi, teismas laiko, jog ieškovas, būdamas atsakovo direktoriumi – vienasmeniu bendrovės valdymo organu – pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką neprivalėjo derinti savo atostogų su atsakovo akcininko (ABC Data S. A.) atstovais. Kartu pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Kvietkus visiškai nepagrįstai teigė, jog įmonės vadovui išeiti atostogų labai ilgam (29 d.) laikotarpiui yra neprofesionalu, priešingai, teismas laiko, kad tik toks įmonės vadovas, kuris tinkamai organizuoja darbą, sėkmingai vadovauja įmonei, gali leisti sau atostogauti pakankamai ilgą laiką, nagrinėjamu atveju liudytojas S. B. patvirtino, kad ieškovo atostogų metu niekada jokių grėsmių įmonės veiklai nekildavo, kai ieškovas buvo išvykęs atostogų į JAV problemų taip pat iškilę nebuvo, pats ieškovas skambino pasiteirauti, ar viskas gerai, akcininkai nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovas atsako už įmonės veiklos organizavimą, todėl jei dėl netinkamai sau suteikiamų atostogų nukentėtų įmonės veikla, vadovas galėtų būti atšaukiamas dėl blogo įmonės valdymo ir pan. Pabrėžtina, kad įmonės vadovo pareigybės statusas yra ypatingas, jo negalima sutapatinti su eilinio darbuotojo statusu. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atstovo advokato Žilvino Kvietkaus teiginys, kad ieškovo įsakymas dėl atostogų yra apsimestinis aktas, kuris surašytas siekiant užkirsti kelią galimam atleidimui, kadangi vadovo išėjimas atostogų neužkerta kelio jo atšaukimui iš pareigų, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas atostogas planavo iš anksto – lėktuvo bilietus rezervavo 2015-12-18 (el. b. t. II, b. l. 172–173), 2015-12-22 elektroniniai lėktuvo bilietai jam buvo atsiųsti (el. b. t. II, b. l. 174–179), liudytojas S. B. parodė, kad 2016 m. sausio mėnesio atostogas su ieškovu planavo jau 2015 m. lapkričio mėnesį, pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad valdyba apie ieškovo atostogas pirmą kartą sužinojo 2015-12-23, aplinkybė kada ieškovas surašė įsakymą dėl atostogų sau suteikimo bylai reikšmės neturi. Kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovė, pagal atsakovo akcininko atstovų planuotą teikti ieškovui pasirašyti susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu projektą pats atsakovas planavo ieškovui siūlyti atostogauti nuo 2016-01-06 iki 2016-01-31 (el. b. t. II, b. l. 130–134). Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad ieškovas privalėjo atostogas suderinti su tiesioginiu vadovu.

Dėl ieškovo atšaukimo iš vadovo pareigų

Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas DK 124 str. 1 d. 1 p. prasme. Pabrėžtina, kad įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 str.). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu, tačiau kartu tai lemia paprastesnę praradusio akcininkų pasitikėjimą vadovo atleidimą, nes santykiai grįsti pasitikėjimu jį praradus nebegali tęstis. Teismas pabrėžia, kad bet kuriuo momentu esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Taigi, akcininko teisė atšaukti įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „ABC Data Lietuva“ vienintelis akcininkas 2015-12-22 priėmė sprendimą atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2016-01-04 (el. b. t. I, b. l. 60), nuo 2016-01-04 atsakovo vadovo pareigas pradėjo eiti T. J. (el. b. t. I, b. l. 26–30), atsakovo 2016-02-04 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2016-02-04 (el. b. t. I, b. l. 106–107), ieškovas neginčija akcininko sprendimo atšaukti jį iš pareigų, tačiau ginčas kilo dėl ieškovo darbo sutarties pasibaigimo datos ir pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai bendrovės vadovas atšaukiamas iš pareigų pasibaigia su vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007); atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal DK 124 str. 1 p. ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006). Teismas, įvertinęs įmonės vadovo specifinį statusą, aukščiau nurodytas DK, ABĮ nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką daro išvadą, kad akcininkui atšaukus įmonės vadovą (ieškovą) iš pareigų nuo 2016-01-04, 2016-01-04 nutrūko šalis sieję darbo santykiai, vadinasi, darbo sutartis pasibaigė 2016-01-04 DK 124 str. 1 d. 1 p., ABĮ 37 str. 4 d. pagrindu, akcininko valia po 2016-01-04 nebegali keistis ir darbdaviui kilo tik pareiga formaliai sutvarkyti dokumentus – įforminti darbo sutarties pasibaigimą nuo 2016-01-04 DK 124 str. 1 d. 1 p., ABĮ 37 str. 4 d. pagrindu, kuris nepriklauso nuo ieškovo dalyvavimo tokiame įforminime ar ne, todėl atmetamas atsakovo teiginys, kad darbo santykiai tęsėsi nesant galimybės nutraukti darbo sutartį dėk ieškovo nebuvimo darbo vietoje. Pagal aukščiau padarytas išvadas atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovo darbo santykiai bendrovėje tęsėsi ir jam grįžus iš atostogų 2016-02-02, kadangi darbo teisės prasme jau nuo 2016-01-04 neliko konkretaus asmens (ieškovo), kuris būtų darbo santykiais susijęs su darbdaviu, be to, bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „ABC Data Lietuva“ vienintelio akcininko 2015-12-22 sprendimu bendrovės direktoriumi paskirtas T. J., suteikiant jam bendrovės direktoriaus įgaliojimus nuo 2016-01-04 (el. b. t. I, b. l. 61), atsakovas ir T. J. sudarė bendrovės vadovo darbo sutartį, kurios VII skyriaus 1 p. susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo 2016-01-04 (el. b. t. I, b. l. 62–68), teismas laiko, jog teisiškai negalima situacija, kai vienu metu bendrovės vadovais būtų du skirtingi asmenys (CK 2.82 str. 2 d., ABĮ 37 str. 1–3 d.), tuo labiau atsakovo atstovai teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokias funkcijas turėjo vykdyti ieškovas ir kokiu pagrindu, kuomet įmonėje yra paskirtas naujas vadovas, kuris vykdo visas įmonės vadovo pareigas.

Ieškovo teigimu, kadangi 2016-01-04 jis buvo kasmetinėse atostogose, o DK numato, jog darbo sutartis negali būti nutraukiama darbuotojo atostogų metu, tik šios socialinės garantijos prasme darbo sutarties pasibaigimo data persikėlė į pirmąją jo grįžimo iš atostogų dieną – 2016-02-02, su kuo teismas nesutinka, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti bendrovės vadovas, nes šios nuostatos taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų DK 131 str. 1 d. 1 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad atšaukus įmonės vadovą, darbo sutartis nėra savarankiškai nutraukiama, tačiau yra įforminamas jos pasibaigimas. Kadangi atsakovas savo pareigos neatliko – ieškovo darbo sutarties nutraukimo neįformino, teismas pripažįsta, jog ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2016-01-04 DK 124 str. 1 d. 1 p. bei ABĮ 37 str. 4 d. pagrindu.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

Bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 57, 60, 94) patvirtina, kad UAB „ABC Data Lietuva“ vienintelis akcininkas 2015-12-22 priimdamas sprendimą atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2016-01-04 jokios svarbios ieškovo atšaukimo iš pareigų priežasties nenurodė, R. S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atsižvelgus į ieškovo požiūrį į pareigas 2016 m. sausio mėn. nutarė pakeisti atleidimo pagrindą, atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Kvietkus paaiškino, kad buvo manoma, kad ieškovas po atšaukimo iš pareigų bus atleistas bendru sutarimu, taigi, akivaizdu, kad iki pat 2016-01-04, tai yra, iki dienos, kai ieškovas buvo atšauktas iš pareigų ir, kaip jau teismas konstatavo aukščiau, jo darbo santykiai su darbdaviu pasibaigė, atsakovo akcininkas jokios svarbios ieškovo atšaukimo iš pareigų priežasties neturėjo. Pažymėtina, kad 2015-12-22 sprendimas atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2016-01-04 yra įregistruotas Juridinių asmenų registre (el. b. t. I, b. l. 26–30), duomenų, kad jis būtų atšauktas, nėra. Vadinasi, įvertinus tai, kad pagal DK 236 str. drausminė nuobauda gali būti skiriama tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui, todėl atsakovas turėjo teisę spręsti drausminės atsakomybės ieškovui klausimą tik iki 2016-01-04, t. y. iki tol, kol ieškovas nebuvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų. Teismas aukščiau jau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju akcininkas savo valios po 2016-01-04 nebegalėjo keisti. Kadangi 2016-02-04 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ (el. b. t. I, b. l. 106–107) buvo priimtas po to, kai ieškovo darbo santykiai buvo pasibaigę, be to, 2016-02-04 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ (el. b. t. I, b. l. 106–107) nėra pasirašytas tinkamų asmenų, kadangi jį pasirašė tik A. K., nors pagal Lenkijos nacionalinio teismų registro duomenis (el. b. t. I, b. l. 37–47) ABC Data S. A. atstovauja ir turi teisę pasirašyti jos vardu du valdybos nariai kartu arba vienas valdybos narys kartu su prokuristu, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016-02-04 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“.

Kartu teismas plačiau pasisako ir dėl atsakovui skirtos drausminės nuobaudos – atsakovo 2016-02-04 įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ (el. b. t. I, b. l. 106–107) nurodyta, kad ieškovas neatvyko į 2016-01-04 Varšuvoje numatytą susitikimą su bendrovės vadovybe, nesuderino savo kasmetinių atostogų su bendrovės akcininko atstovais, savo kasmetinių atostogų metu nepaliko jį laikinai pavaduojančio asmens, negrąžino bendrovei antspaudo ir savo darbo kompiuterio, kas sukėlė realią grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui ir įprastinei darbo tvarkai, todėl skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas aukščiau konstatavo, jog ieškovas neprivalėjo suderinti savo kasmetinių atostogų su bendrovės akcininko atstovais ir savo kasmetinių atostogų nuo 2016-01-04 iki 2016-02-01 metu palikti atsakingą asmenį (pavaduotoją), atsakovas turėjo galimybę įforminti darbo sutarties nutraukimą 2016-01-04 ieškovui nedalyvaujant, tuo tarpu, atsakovas teigia, jog ieškovas turėjo atšaukti savo atostogas, tačiau DK 173 str. nustato, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu, ieškovas tokio sutikimo neišreiškė. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nenurodė, kokia reali grėsmė buvo kilusi bendrovės veiklai bei kokias neigiamas pasekmes įmonė patyrė dėl ieškovo atostogų. Nepagrįstas teismo posėdžio metu liudytoju apklausto R. S. T. teiginys, jog ieškovui atostogaujant bendrovė negalėjo laiku sumokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, nes byloje esantis AB DNB banko atstovo J. V. 2015-03-20 elektroninis laiškas patvirtina, jog buvo susitarta, kad ABC Data S. A. bankas galės siųsti AB DNB bankui nurodymus, kuriuos bankas įvykdys be papildomos UAB „ABC Data Lietuva“ autorizacijos, susitarimas su AB DNB banku pradėjo galioti 2015 m. rugsėjo mėn. (el. b. t. II, b. l. 180–182), taigi, bendrovė turėjo galimybę mokėti darbuotojams atlyginimus net ir tada, kai ieškovas atostogavo, R. S. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbuotojams darbo užmokestis buvo sumokėtas. Pažymėtina ir tai, jog byloje ginčas, kad 2016 m. pradžioje atsakovas užblokavo ieškovo prieigą prie bankinių sąskaitų, nekilo, todėl akivaizdu, kad ieškovas nebūtų galėjęs padaryti jokių bankinių pavedimų. Dėl atsakovo teiginio, jog ieškovo netinkamas elgesys pasireiškė tuo, kad jis neatvyko 2016-01-04 į Varšuvą perduoti darbų naujam vadovui, teismas pažymi, kad pats atsakovas pripažino, jog ieškovui nebuvo nurodoma tikroji jo kvietimo į Varšuvą priežastis, taigi, teismas laiko, jog ieškovas nežinojo apie tai, kad jis kviečiamas perduoti darbų, todėl ieškovas negali atsakyti už tai, kad neatliko to, kas jam nebuvo pavesta atlikti. Kartu pažymėtina tai, jog nors 2016-02-04 įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ atsakovas nurodė, kad ieškovas negrąžino bendrovės antspaudo ir savo darbo kompiuterio, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas kreipėsi su prašymu į ieškovą perduoti antspaudą ir kompiuterį, nes jo skubiai reikia, priešingai, prašė grąžinti turtą pirmąją ieškovo grįžimo į darbą dieną (el. b. t. I, b. l. 57), taigi, teismas laiko, jog turto negrąžinimas nesukėlė bendrovei neigiamų pasekmių. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė kokį nors darbo drausmės pažeidimą.

Dėl išeitinės išmokos

Pažymėtina, kad DK 140 str. nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Pagal aukščiau teismo padarytas išvadas nustatyta, kad neįrodyta, jog ieškovas buvo atšauktas iš pareigų esant jo kaltei. Pripažinus, jog ieškovo darbo sutartis nutraukta 2016-01-04 nesant ieškovo kaltės, teismas, vadovaudamasis DK 140 str. 3 d. nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteisia dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 6 271,23 Eur (el. b. t. II, b. l. 148) (skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 12 542,46 Eur (6 271,23 Eur x 2 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.

Dėl kompensacijos už įspėjimo laikotarpio nebuvimą

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiajame ABĮ įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), todėl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Kita vertus, tai, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo ABĮ įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių galiojančiai teisei, arba atskirai aptarti tam tikrų sąlygų taikymo ypatumus, tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys 2010-09-14 sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 p. susitarė, kad įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 str. nuostatas (el. b. t. I, b. l. 14–25). Aplinkybę, kad pagal darbo sutartį ieškovui buvo numatytas ilgesnis įspėjimo laikotarpis teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Kvietkus. Taigi, darbo sutartyje šalių susitarimu nustatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas taikytinas ir yra privalomas darbdaviui. Kadangi ieškovas augina vaiką iki keturiolikos metų (el. b. t. I, b. l. 113) jis, vadovaujantis DK 129 str. 4 d., 130 str. 1 d., apie darbo sutarties nutraukimą turėjo būti įspėtas prieš keturis mėnesius, tačiau atsakovas darbo sutartyje nustatyto įsipareigojimo nesilaikė ir neįspėjo ieškovo nustatytu terminu, atsakovas neginčijo, kad jis ieškovo neįspėjo, priešingai, nurodė, kad neįspėjo tikslingai, siekdamas įmonės veiklos tęstinumo, vadinasi, nebuvo laikytasi darbo sutartimi su ieškovu sulygtos 9 p. sąlygos, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas laiko, kad darbdaviui siekiant jog ieškovas UAB „ABC Data Lietuva“ vienintelio akcininko 2015-12-22 sprendimo atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2016-01-04 nebeitų savo pareigų nepasibaigus keturių mėnesių įspėjamajam terminui, bendrovė privalėjo sumokėti ieškovui keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumą, tačiau to nepadarė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 25 084,92 Eur (6 271,23 Eur (el. b. t. II, b. l. 148) x 4 mėn.) kompensacija už įspėjimo termino nebuvimą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

Pažymėtina, kad pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Byloje nustatyta, kad ieškovas atšauktas iš pareigų 2016-01-04, tačiau darbo sutarties pasibaigimo dieną (2016-01-04) atsakovas su juo neatsiskaitė, dalis priklausančios sumos (7 951,81 Eur) ieškovui buvo sumokėta 2016-02-04 (el. b. t. II, b. l. 41), kita dalis (13 890,03 Eur) – 2016-02-09 (el. b. t. II, b. l. 44), išeitinė išmoka bei kompensacija už įspėjimo laikotarpio nebuvimą neišmokėta iki šios dienos, taigi, byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl atsakovui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimui esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė 2016-02-04, 2016-02-09 (el. b. t. II, b. l. 41, 44), 2016-02-04 ieškovui buvo išmokėti 6 271,27 Eur atostoginiai už laikotarpį, kai jis jau nebebuvo darbo santykiais susijęs su atsakovu (el. b. t. II, b. l. 150), atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, šalis siejusių teisinių santykių trukmę, laiko, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, todėl, teismo įsitikinimu, 7 000 Eur išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama ir adekvati nagrinėjamoje situacijoje.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo 2016-02-04 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“ pripažinimo negaliojančiu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad 2016 m. sausio mėn. kartu atostogavo su ieškovu, ieškovas atostogomis džiaugtis galėjo, tik buvo sumišęs dėl atleidimo, taigi, atleidimo procedūra nesutrukdė jam atostogauti, ieškovas kaip išsilavinęs žmogus suprato, kad atsakovas skirdamas jam drausminę nuobaudą kai jis jau yra atšauktas iš pareigų elgiasi neteisėtai ir toks įsakymas bus laikomas neteisėtu. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016-02-04 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“, pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2016-01-04 remiantis DK 124 str. 1 d. 1 p. bei ABĮ 37 str. 4 d., priteisti ieškovui iš atsakovo 12 542,46 Eur išeitinę išmoką, 25 084,92 Eur kompensaciją už įspėjimo termino nebuvimą, 7 000 Eur išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 6267,82 Eur (iš kurių 1 800 Eur už ieškinio rengimą, 700 Eur už kitų dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai rengimą, 2 183,50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje, įrodymų rinkimą, 496,50 Eur už kitas tiesiogines išlaidas – vertimų, Juridinių asmenų registro išlaidas) (el. b. t. III, b. l. 1–3), kuriuos jis sumokėjo ieškinį ir kitus dokumentus teismui surašiusiai ir jį teismo posėdžiuose atstovavusiai advokatei Jurgitai Karvelei (advokatų kontora Sorainen ir partneriai) (el. b. t. I, b. l. 71–72, t. II, b. l. 93–94, 140–144, 166–168, 193–194, t. III, b. l. 4, 5). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Jurgita Karvelė nurodė, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas vadovautis aukščiau nurodytu prašymu pateiktu prieš baigiamąsias kalbas.

Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, bylos apimtį (elektroninės bylos 3 tomai), spręstų teisinių klausimų pobūdį, ginčo sumos dydį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš atsakovo 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra pakankama ir adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 886 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismo patirtos 2,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo R. B. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu UAB „ABC Data Lietuva“ 2016-02-04 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo“, kuriuo R. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2016-02-04.

Pripažinti, kad R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ABC Data Lietuva“ (į. k. 302544758) 2010-09-14 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2016-01-04 remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. pagrindu.

Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „ABC Data Lietuva“ (į. k. 302544758) 12 542,46 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt šešių euro centų) išeitinę išmoką, 25 084,92 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) kompensaciją už įspėjimo termino nebuvimą, 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „ABC Data Lietuva“ (į. k. 302544758) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš UAB „ABC Data Lietuva“ (į. k. 302544758) 886 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.