- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-2000-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14707-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, AAS Gjensidige Baltic
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- UADBB „FT Broker“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-435/2012 pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui UADBB „FT Broker“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4519,95 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis Nr. SGB 0548857, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2010-10-08 eismo įvykio metu atsakovas V. P., vairuodamas automobilį VW MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to šis buvo apgadintas. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas V. P.. Vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovas išmokėjo 9039,89 Lt dydžio draudimo išmoką, susijusią su transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu. Sudarydamas sutartį ieškovas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonės VW MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairuos asmenys neturintys 7 m. vairavimo stažo. Vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemonę VW MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išduotas 2008-11-11. Eismo įvykio metu jo kaltininkas V. P. neturėjo 7 metų vairavimo stažo. Tai laikytina rizikos padidėjimu. Atsakovas privalėjo pranešti ieškovui apie rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė. Remiantis minėto įstatymo 22 str. 2 d., Taisyklių 62.1 punktu ir 62.2. punktu, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta 2010-09-01 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 0548857 (b. l.11-12) patvirtina tai, kad ant jos atsakovo V. P., kaip draudėjo, parašo nėra. Draudimo sutarties liudijimas (b.l.13) patvirtina tai, kad atsakovas 2010-09-01 apdraudė krovininį automobilį VW MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2011-02-28, sumokėdamas 205 Lt draudimo įmoką. Pranešimas apie įvykį, Prašymas atlyginti žalą (b.l.14, 15) patvirtina šalių nurodytą aplinkybę apie tai, kad 2010-10-08 iš atsakovo vairuojamos mašinos iškrito asfalto gabalas ir apgadino priešpriešiais važiuojantį Mersedes Benz S500, vairuojamą A. D.. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros protokolo (b.l.24) matyti, kad 2010-10-12 ar 2012-10-14 (negalima nustatyti dėl taisymų) draudimo įmonės atstovas kartu su nukentėjusiuoju A. D. apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir konstatavo jos sugadinimus. UAB „Diatomas“ sudaryta remonto sąmata (b.l.25-27) ir PVM sąskaita faktūra (b.l.30) patvirtina tai, kad bendra žala dėl apgadinto automobilio sudarė 9039,89 Lt., kurią ieškovas išmokėjo A. D. 2010-10-26 ir 2010-12-17 (b.l.35, 36). Pretenzija (b.l.10) patvirtina tai, kad ieškovas 2011-08-22 kreipėsi į atsakovą su prašymu pervesti į jo sąskaitą pusę išmokėtos draudimo sumos, t. y. 4519,95 Lt. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, draudikas turėtų teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Atsakovui nurodant, kad jam jokia sutartis pateikta nebuvo, jis nebuvo supažindintas su sutarties sąlygomis ir neteikė informacijos draudikui apie tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ieškovo pareiga buvo įrodyti ieškinio pagrįstumą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui draudimo sutarties su atsakovo parašu, o ieškinį įrodinėjo bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad negalėjo būti taip, kad atsakovas buvo supažindintas su draudimo polisu, tačiau nesupažindintas su pačia sutartimi, bei nurodydamas, kad jei nėra parašo ant draudiko turimo sutarties egzemplioriaus, tai dar nereiškia, kad tokio parašo nebuvo ant draudėjui pateiktos sutarties. Tretysis asmuo ieškovo pusėje taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui buvo pateikta draudimo sutartis ir kad jis buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, kaip numatyta pačios sutarties 7.1 p. Be to, sutartį su atsakovu turėjusi pasirašyti liudytoja L. D. taip pat negalėjo paaiškinti kodėl nėra atsakovo parašo, kai tuo pačiu patvirtino, kad visais atvejais draudėjo parašai ant sutarties yra privalomi. Esant tokioms aplinkybėms ir tokiam šių teisinių santykių reglamentavimui, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, ko pasekoje, neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas vykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų nuslėpęs ar suteikęs klaidingą informaciją, todėl teismas sprendė, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad sudarydamas sutartį ieškovas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją, liko neįrodyti taip pat.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neįrodė fakto, kad atsakovas pateikė klaidingą informaciją reikalingą rizikai tinkamai įvertinti. Faktiniai duomenys be kitų leistinų įrodymų taip pat nustatomi trečiųjų asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais (CPK 177 str. 2 d.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens UADBB „FT Broker" vadovas paaiškino, kad draudimo sutarties sudarymo metu yra vertinama draudimo rizika, o draudėjui palankiausios sąlygos į sutartį yra įrašomos atsižvelgiant į draudėjo pateiktą informaciją. Tai pat teigė, kad UADBB „FT Broker“ turi automatizuotą draudimo programą, kuri automatiškai, pagal draudėjo pateiktus duomenis, parenka geriausią variantą iš 6-7 draudimo bendrovių, taigi, draudimo sutartys yra sudaromos išimtinai pagal kliento pateiktą informaciją. UADBB „FT Broker" atstovas papildomai nurodė, kad klientai draudimo brokeriui informaciją pateikia žodžiu arba raštu ir patvirtino, kad visais atvejais klientams išduodama draudimo sutartis ir draudimo polisas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. D., kaip draudimo brokerė, dalyvavusi sudarant draudimo sutartį tarp atsakovo ir ieškovo, nurodė, kad atspausdino sutartį bei supažindino su jos sąlygomis atsakovą. Draudimo brokerių įmonė, kuri veikia per savo darbuotojus, privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais ( Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios Sutarties sudarymo metu, 149 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, laikytina, kad UADBB „FT Broker“ ir L. D. sutarties sudarymo metu veikė išimtinai atsakovo, o ne ieškovo interesais. Dėl to tiek UADBB „FT Broker“ atstovo, tiek L. D. paaiškinimai laikytini nemelagingais bei svarbiais įrodymais, įtvirtinančiais faktą, kad sutarties sąlygos buvo parengtos tik pagal atsakovo pateiktą informaciją.
2. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta privaloma rašytinė forma pareiškimams ir pranešimams taikoma ir draudėjo informacijos pateikimo prieš sudarant šios rūšies draudimo sutartį procedūrai. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta privaloma rašytinė forma tik panešimams ir pareiškimams, kurie teikiami esant sutartiniams santykiams. Tuo tarpu ši nuostata nėra privaloma ikisutartiniams asmenų teisiniams santykiams. CK 6.990 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti draudimo sutartį. Tik draudimo rūšies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo prašymas privalo būti rašytinis (CK 6.990 str. 1 d.). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-47 „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“, kurių 12 punkte nustatyta, kad prašymą draudikui sudaryti draudimo sutartį draudėjas pateikia žodžiu arba raštu. Dėl to šiuo atveju Sutartis buvo sudaryta tinkamai, t. y. remiantis informacija, pateikta žodžiu.
3. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, kadangi į bylą buvo pateikta sutartis be atsakovo parašo. Draudimo sutartį pasirašyti, tuo pačiu ir patvirtinti, kad yra supažindintas su joje esančiomis sąlygomis turi teisę tiek transporto priemonės savininkas tiek jo atstovai, kurie pateikia visą reikalingą informaciją ir dokumentus (registracijos liudijimą) reikalingus sutarčiai sudaryti. Jei sutartis sudaryta per atstovą, teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties kyla atstovaujamajam (šiuo atveju atsakovui). Šiuo atveju sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis „Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos" (toliau - Sąlygos), kurių 13 punkte nustatyta, kad draudikas ar jo įgaliotas atstovas - fizinio asmens, prašymu privalo įteikti Sąlygų kopiją, Sąlygos privalo būti paskelbtos draudiko interneto tinklalapyje, o TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nurodytos draudimo liudijime. Sudarant Sutartį aukščiau paminėtos pareigos buvo tinkamai įvykdytos. Pažymėtina, kad Sąlygose nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta draudiko pareiga įteikti draudėjui draudimo sutartį. Nepaisant to, UADBB „FT Broker" brokerė L. D., pasak jos, Sutartį įteikė atsakovui bei supažindino su jos sąlygomis. Apelianto nuomone, atsakovas sudaręs Sutartį elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o rūpinosi tik savo teisėmis, t. y. tik tuo, kad galiotų draudimo apsauga. Jei atsakovas prarado sutartį, jis, kaip atidus ir rūpestingas kontrahentas, privalėjo kreiptis į ieškovą, kad būtų išduotas Sutarties dublikatas, o jei jis nebuvo išduotas - turėjo paprašyti jį išduoti. Taigi, privalėjo rūpintis ne tik savo teisėmis, bet ir sužinoti savo pareigas ir jas vykdyti tinkamai. Be to, ginčo transporto priemonė VW-MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale buvo draudžiama ir kitais laikotarpiais. Draudimo sutartys buvo sudarytos 2010-02-23 (SGB 0362229), 2011-02-25 (SGB 0681180) ir 2011-08-26 (SGB 0871355). Šiose sutartyse nurodyta ta pati, kaip ir ginčo sutartyje sąlyga dėl 7 m. vairavimo stažo (1.5 p.). Minėtose sutartyse yra draudėjo parašas, kuris patvirtina faktą, kad su visomis sąlygomis draudėjas buvo tinkamai supažindintas. Eismo įvykis įvyko 2010-10-08, o viena iš anksčiau paminėtų draudimo sutarčių su draudėjo parašu buvo sudaryta iki jam įvykstant, t. y. 2010-02-23. Todėl atsakovui ginčo Sutarties sąlygos prieš eismo įvykį buvo žinomos, nes jos nesiskyrė nuo esančių sutartyje SGB 0362229.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu papildomai teikia 2010-02-23 (SGB 0362229), 2011-02-25 (SGB 0681180), 2011-08-26 (SGB 0871355) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios buvo sudarytos ir buvo apelianto dispozicijoje dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teikdamas šiuos dokumentus, apeliantas nenurodo kokiomis įstatyme numatytomis išimtinėmis teisėmis vadovaujantis teikia naujus įrodymus. Vertinant tai, kad apeliantui, kaip juridiniam asmeniui (CK 2.37 str. 1 d.), yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui, todėl jis šiuos įrodymus galėjo pateikti jau pirmosios instancijos teisme, dėl ko naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra nepagrįstas ir atmestinas.
2. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 9 punktas nurodo, kad su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Be to, draudimo sutarties Nr. SGB 0548857 5.4 punktas taip pat nustato šalių pareigą visus su draudimo sutartimi susijusius pareiškimus ir pranešimus teikti raštu. Vertinant tai, kad draudėjas nėra verslininkas, neturi draudimo patirties, negalėjo žinoti apie C kategorijos transporto priemonės vairavimo stažo svarbą draudimo rizikai. Be to, draudimo sutartyje nurodyta labai abstrakti sąlyga „7 metų vairavimo stažas". Tuo tarpu CK 6.993 straipsnio 8 dalis numato draudikui pareigą, sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu, suteikti draudėjui informaciją apie galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus, o CK 6.993 straipsnio 2 dalis suteikia teisę draudikui raštu reikalauti iš draudėjo suteikti esminę informaciją. Jeigu atsakovas būtų buvęs draudiko tinkamai informuotas, suprantama, kad tokios draudimo sutarties jis nebūtų sudaręs, nes jis nebūtų galėjęs pasinaudoti tokiu draudimu.
3. Atsakovas patvirtina, kad buvo supažindintas su draudimo liudijimo LT/ABA 6501603 sąlygomis, t.y. draudimo rūšimi, galiojimo terminu ir t.t. Tačiau atsakovas niekada nebuvo supažindintas su "Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi" arba jos sąlygomis. Pirmą kartą su šiomis sąlygomis atsakovas susipažino tik gavęs ieškinį. Tą patvirtina ir prie ieškinio pridėta sutartis, ant kurios nėra atsakovo parašo. CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyti supažindinimo pareigos tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai taikomi tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai). Šioje byloje ši norma negali būti taikoma, nes atsakovas - fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis yra standartinė, o įstatymas nustato pareigą standartines sąlygas parengusiai šaliai tinkamai supažindinti kitą šalį su tomis sąlygomis, kadangi negalima reikalauti, kad kita šalis vykdytų tai, apie ką ji nebuvo informuota ir atitinkamai neturėjo galimybės iš anksto įspėti kitą šalį, kad tokios sutarties ji negalės įvykdyti, nes sutarties sąlygos jam yra netikėtos (CK 6.186 str. 1 d.), konstatuotina, kad atsakovas nebuvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Atsakovas su "Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties" sąlygomis supažindintas nebuvo, dėl 1.5. punkto sąlygos apimtyje dėl 7 metų vairavimo stažo nebuvo derėtasi, ji akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, ieškovas jos tinkamai neatskleidė atsakovui, ją pateikė iš anksto smulkiu šriftu įrašytą kartu su ieškovo parengta tipine sutartimi, todėl atsakovas negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei (CK 6.186 str. 1, 3 d.). Draudėjas nėra verslininkas, neturi draudimo patirties, negalėjo žinoti apie vairavimo stažo svarbą draudimo rizikai. Dėl to ši draudimo sutarties sąlyga laikytina nesąžininga, siurprizine standartine draudimo sutarties sąlyga, kuri yra negaliojanti ir aiškintina ieškovo nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacijos esmę šioje byloje sudaro du pagrindiniai teisės klausimai – sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant šalių ginčą draudimo sutarties sąlygų ir draudimo polise numatytų atsakomybės taikymo draudėjui bei įrodymų pakankamumo ir jų teisingo įvertinimo klausimus.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisų bei pareigų apimties, sutarties pasikeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovui grindžia bylos medžiagoje pateiktos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2010-09-01 sutarties Nr. SGB 0548857 2.2 punkte numatytų sąlygų pažeidimu (b. l. 11-12), tačiau pats pripažįsta, jog atsakovas šios sutarties nėra pasirašęs. Nežiūrint šių aplinkybių, apeliantas teigia, kad draudimo sutartis transporto priemonės VW-MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo ir eismo įvykio įvykusio 2010-10-08, metu, nes minima transporto priemonė dar prieš ginčo įvykį, t. y. 2010-02-23, 2011-02-25 ir 2011-08-26 draudimo sutartyse, sudarytose su atsakovu, buvo apdrausta analogiškomis sąlygomis (įskaitant ir sąlygą dėl 7 metų vairavimo stažo), todėl galiojo ir be atsakovo parašo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, nes, vertinant sutarčių laisvės principą, pagal kurį pačios šalys gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, būtina atsižvelgti į įstatyme nustatytus sandorio formos reikalavimus. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jo sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais, todėl ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog liudytojos L. D. ir trečiojo asmens UADB „FT Broker“ atstovo A. A. paaiškinimai teisme (b. l. 101-105) nepaneigia įstatymo imperatyvo dėl draudimo sandorio sudarymo rašytine forma privalomumo (CK 6.989 str.). Esant šioms aplinkybėms nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta privaloma rašytinė forma tik pareiškimams ir pranešimams bei draudėjo informacijos pateikimo prieš sudarant šios rūšies sutartį procedūrai, o pati sutartis gali būti tinkamai sudaryta ir žodžiu, nes TPVCAPD sutartis – privaloma imperatyvių teisės normų reguliuojama sutartis. Būtent dėl to, kad TPVCAPD sutartis yra rašytinė (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.) ir konsensualinė, ji įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, po to kai sandorį pasirašo visos sandorio šalys, kaip tą numato CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatos bei TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis, todėl apeliantui nepateikus teismui ginčo atveju tinkamai sudarytos draudimo sutarties, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą dėl naujai pateiktų Įprastinių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarčių (b. l. 130-135; 136-138; 139-141 ir 142-147) sudarymo tarp šalių ypatumų ir sąlygų plačiau nepasisako dėl to, kad šių sutarčių kopijos pateiktos pažeidžiant CPK 314 straipsnyje nustatytą tvarką, be to, ginčo atveju minėtų dokumentų sudarymo aplinkybės ginčo tarp šalių išsprendimui yra teisiškai nereikšmingos.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.