Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-12-28 · Administracinė byla Nr. eTA-1177-525/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-25Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
eTA-1177-525/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01786-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-1177-525/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01786-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei A. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB „Tauragės RATC“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. J. (toliau – ir atsakovė) 46,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio l dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas numato, kad vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie neteko galios 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtinus Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.taurage.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pagal Nuostatus pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Atsakovė nuo 2005 m. gegužės 24 d. nuosavybės teise turi 1/3 dalį nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei kartą per metus siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi pareiškėjui 46,63 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

3. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tauragės RATC“ prašymą patenkino ir priteisė jam iš atsakovės A. J. 46,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama, vadovaujantis

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtintais ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovės įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 46,63 Eur. Nustatęs, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas priteisė pareiškėjui įsiskolinimo sumą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalys, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismo nuomone, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies II skyrius yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal aktualiausią ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz. LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

III.

9. Pareiškėjas UAB „Tauragės RATC“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visiškai.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia LVAT formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos vykdymą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi.

10.2. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir LVAT tokiose bylose neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.

10.3. Teismo nurodytoje pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, taip pat ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Teismams perduodamų skolininkų kiekiai yra nemaži, pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Pareiškėjo nuomone, minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei bei teisingumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Tauragės RATC“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė, kuri yra vietinės rinkliavos mokėtoja, netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 46,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021).

16. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

19. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus kreipėsi 2021 m. spalio 12 d., teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, o pareiškėjo skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis yra atmestini kaip nepagrįsti.

21. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

22. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusEgidijus ŠileikisDalia Višinskienė