Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams A. J. individualiai įmonei bei A. J., trečiajam asmeniui G. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, informacijos apie transporto priemonę, informacijos apie darbovietę, išrašo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, Sutarties tarp biurų tarybos narių, reikalavimo atlyginti žalą, sąskaitų faktūrų, ekspertizės, eismo įvykio deklaracijos, kompensacijos detalizavimo, komisijos sprendimo, mokėjimo nurodymų, pretenzijų, nustatyta, kad 2015 m. liepos 28 d. Vokietijoje, dėl G. B., vairuojant transporto priemonę „Mersedes Benz 1831“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. G. B. buvo samdomas A. J. individualios įmonės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną A. J. individuali įmonė buvo transporto priemonės „Mersedes Benz 1831“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y., atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Mersedes Benz 1831“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1974,37 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – A. J. individualios įmonės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – A. J. individualios įmonės), raštu kreipėsi į minėtą atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1974,37 Eur. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio ir CPK 673 straipsnio nuostatas, individualios įmonės savininkas (dalyvis) (šiuo atveju – A. J.) yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos A. J. individuali įmonė sumokėjo ieškovui tik dalį reikalaujamos sumos – 774,37 Eur.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinyje nurodo, kad prašo priteisti nuostolius subsidiariai iš A. J. individualios įmonės bei iš A. J.. Iš prie ieškinio pridėto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad A. J. yra vienintelis A. J. individualios įmonės savininkas.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė, kaip kiekvienas juridinis asmuo, yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y., tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012)

CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Ieškovas net su septyniomis pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas atlyginti ieškovui 1974,37 Eur dydžio nuostolius, tačiau bendraatsakoviai ieškovui atlygino tik dalį žalos – 774,37 Eur. Byloje įrodymų, kad bendraatsakoviai atlygino ir likusią 1200 Eur žalos dalį, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš bendraatsakovių subsidiariai priteistina 1200 Eur nuostolių.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš bendraatsakovių A. J. individualios įmonės ir A. J. subsidiariai ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų subsidiariai ieškovui yra priteistinos jo patirtos 209,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 36 Eur žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto paduodant teismui ieškinį, 165,87 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į valstybinę kalbą bei 8,11 Eur už juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo gavimą.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš bendraatsakovių subsidiariai valstybei priteistina 6,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti subsidiariai iš bendraatsakovių A. J. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 168053099, buveinė – (duomenys neskelbtini), bei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) nuostolių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 209,98 Eur (du šimtus devynis eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė – Vilniaus m., Algirdo g. 38, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Priteisti subsidiariai iš bendraatsakovių A. J. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 168053099, buveinė – (duomenys neskelbtini), bei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 6,18 Eur (šešis eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.