Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Rikneda“ atstovui direktoriui Stasiui Vagnoriui, atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Tadui Bankauskui ir Eglei Radaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rikneda“ skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, atsakovei pradėjus valdyti žvejybos pajėgumus be raštiško savininko atsisakymo, remiantis VAĮ 8 str., privalėjo būti priimtas individualus administracinis aktas, kuriame turėjo būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, o kadangi toks aktas priimtas nebuvo, pareiškėja neturėjo galimybės jį apskųsti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja daro išvadą, kad Žuvininkystės tarnyba iš viso nėra perėmusi minėtų laisvų žvejybos laivo (duomenys neskelbtini) pajėgumų valdymo, todėl negali ir deklaruoti, kad juos valdo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini), kai žvejybos laivas (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų sistemos ir atsirado laisvi žvejybiniai pajėgumai, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-20 nutarimu Nr. 1010 patvirtinta Žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre tvarka ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-03-04 įsakymas Nr. 66 „Dėl žvejybos laivų rejestro“, kurie nenustatė, kad buvusiems laivo savininkams nuosavybės teise priklausančius laisvus žvejybinius pajėgumus, juos nepanaudojus per tam tikrą laiko tarpą, reikėtų atstatyti, o neatstačius – Žuvininkystės departamentas galėtų perimti juos valdyti ir parduoti aukcione. Nurodo, kad VAGK sprendime yra pažymėjusi, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, todėl teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Daro išvadą, kad VAGK sprendime neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl neatskleidė bylos esmės ir neteisingai ją išsprendė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Žuvininkystės departamentas pradėjo valdyti laivo (duomenys neskelbtini) pajėgumus ir be raštiško UAB „Rikneda“ atsisakymo, kadangi pareiškėja, norėdama valdyti žvejybos pajėgumus, turėjo teisę per 24 mėnesius prašyti atstatyti šiuos žvejybos pajėgumus bei įregistruoti Rejestre kitą laivą nauju pavadinimu, neviršijantį išregistruoto laivo pajėgumo. Pasibaigus žvejybos pajėgumų atkūrimo terminui ir pareiškėjai nepateikus raštiško prašymo atstatyti šiuos žvejybos pajėgumus, juos pradėjo valdyti Žuvininkystės departamentas.

Nurodo, kad remiantis Taisyklių 24 p., išregistravus laivą iš Rejestro dėl laivo perorientavimo kitai nei žvejyba veiklai, atidavimo į metalo laužą arba jo eksportavimo be viešosios paramos, laivo savininkas (valdytojas) turi teisę per 48 mėnesius prašyti atkurti išregistruoto laivo licencijoje atitinkančius žvejybos pajėgumus bei įregistruoti Rejestre kitą (-us) nauju pavadinimu laivą (-us).

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žvejybos laivų įtraukimo į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-03 įsakymu Nr. 3D-803, 47, 51 p., išbraukus žvejybos laivą iš Rejestro ar Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos (buvęs Rejestras), žvejybos laivo savininkui ar nuomininkui per teisės aktuose nustatytą laikotarpį (24 ar 48 mėnesius) nepanaudojus išbrauktam žvejybos laivui išduotoje licencijoje ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyto dydžio žvejybos pajėgumų, tuos žvejybos pajėgumus pradėjo valdyti Žuvininkystės tarnyba ir be raštiško ūkio subjekto atsisakymo atkurti žvejybos pajėgumus.

Iki įsigaliojant 2013-07-01 naujai Žuvininkystės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) redakcijai, nė viename teisės akte nebuvo įtvirtinta, jog žvejybos pajėgumai yra ūkio subjekto nuosavybė, nes tai buvo teisė per 24 mėnesius (nuo 2007-07-05 – šis terminas pratęstas iki 48 mėnesių) prašyti atkurti išregistruoto laivo žvejybos pajėgumus bei įregistruoti kitą laivą ar laivus. 2013-07-01 įsigaliojus naujai ŽĮ redakcijai, kurioje įtvirtinta žvejybos pajėgumų nuosavybė, Žuvininkystės tarnyba neturi grąžinti žvejybos pajėgumų pareiškėjai, kadangi iki minėto įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo pradėjo juos valdyti, o teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios pasibaigusiems teisiniams santykiams. Įsigaliojus 2013-07-01 naujai ŽĮ redakcijai, Žuvininkystės tarnyba jokių papildomų laisvų žvejybos pajėgumų nepradėjo valdyti ir nenusavino ūkio subjektų nuosavybės.

Atkreipė dėmesį, kad Žuvininkystės tarnyba 2015-05-06 raštu Nr. Rl 8-653(10.18) „Dėl žvejybos laivo „Rikneda“ žvejybos pajėgumų“ pateikė tik informaciją apie laivą (duomenys neskelbtini), ir apie tai, kad ūkio subjektas prieš 10 metų nepasinaudojo teisės aktuose nustatyta teise vietoj išregistruoto laivo įregistruoti kitą laivą, todėl pareiškėjai jokia privaloma elgesio taisyklė nesuformuluota, pateiktas atsakymas nesuteikė nei papildomų teisių ir pareigų. Minėtame rašte nurodyta informacija nėra Žuvininkystės tarnybos veiksmas (aktas), sukeliantis tiesiogines pasekmes pareiškėjai, o tik informacijos pateikimas apie ankstesnius įvykius, kurie nulėmė esamą pareiškėjos padėtį, taip atsakant į jos kreipimąsi, todėl daro išvadą, kad skundžiamas raštas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, bet ne individualiu, teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančiu viešojo administravimo aktu.

Pažymėjo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis laivas (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas (duomenys neskelbtini), o ginčas dėl žvejybinių pajėgumų valdymo kilo tik 2015-06-16 pateikus skundą VAGK, todėl atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja ilgą laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atstatant žvejybos pajėgumus, nepasinaudojo jai teisės aktais suteikta teise atstatyti žvejybinius pajėgumus įregistruojant naują laivą ar kt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, byla dalyje nutrauktina.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, administracinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byloje Nr. AG-181/02-2015 (toliau – VAGK byla) esančiais įrodymais nustatyta, kad į Žvejybos laivų registrą 2004-05-01 buvo įregistruotas pareiškėjai priklausantis laivas (duomenys neskelbtini), kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji talpa 4,33 GT, pagrindinio variklio galia 44Kw, o (duomenys neskelbtini) šis laivas iš Žvejybos laivų registro išregistruotas, byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

2015-01-09 Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-5 buvo patvirtintas Aukciono, skirto suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus, sąlygų aprašas (toliau – Aukciono sąlygų aprašas) ir nustatyta, kad aukcionas, skirtas suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus (toliau – ir Aukcionas), vyks 2015-07-08 11 val. 2015-02-23 Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-29 minėtas įsakymas iš dalies pakeistas ir nustatyta, kad Aukcionas vyks 2015-03-25 11 val., vokai su Aukciono sąlygų aprašo 8 punkte nurodytais dokumentais pateikiami iki 2015-03-20 (VAGK byla, b. l. 3).

Žuvininkystės tarnyba 2015-02-25 raštu Nr. R18-316(10.18) „Dėl laisvų žvejybos pajėgumų deklaravimo“ pranešė pareiškėjai, kad ji iki 2015-03-16 privalo deklaruoti turimus laisvus žvejybos pajėgumus ir nurodė, kad turimais duomenimis pareiškėja „laisvų“ žvejybos pajėgumų turi 189 GT ir 353 Kw, o tuo atveju, jei turimi duomenys skiriasi nuo faktinių, pareiškėjai nurodyta juos deklaruoti pateikiamoje žvejybos pajėgumų deklaracijoje ir pateikti disponavimą jais patvirtinančius dokumentus (VAGK byla, b. l. 26). Atsakovė 2015-03-09 raštu Nr. R18-412(10.18) „Dėl laisvų žvejybos pajėgumų patikslinimo“ pareiškėjai pranešė, kad pagal patikslintus duomenis ji turi 171 GT ir 277 Kw „laisvų“ žvejybos pajėgumų (VAGK byla, b. l. 26). Atsakydama į šį raštą, 2015-03-16 raštu (Žuvininkystės tarnyboje gautas 2015-03-17) pareiškėja informavo atsakovę, kad pagal Europos Komisijos Fleet registre duomenis UAB „Rikneda“ įregistruotas žvejybinis laivas (duomenys neskelbtini), bendrijos laivyno registro indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (pagrindinio variklio galia 44,00 kW ir talpa 4,33 GT), bei paprašė pateikti raštišką pareiškėjos šio laivo žvejybos pajėgumų atsisakymą Žuvininkystės tarnybos ar Žuvininkystės departamento naudai, nes priešingu atveju laikys, kad nurodyti šio žvejybinio laivo pajėgumai priklauso UAB „Rikneda“ (VAGK byla, b. l. 29).

Žuvininkystės tarnyba 2015-05-06 raštu Nr. R18-653(10.18) „Dėl laivo „Rikneda“ žvejybos pajėgumų“ informavo pareiškėją, kad bendrovei priklausantis žvejybos laivas (duomenys neskelbtini), kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-01 buvo įregistruotas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, nurodyta laivo bendroji talpa 4,33 GT, pagrindinio variklio galia 44Kw, o (duomenys neskelbtini) šis laivas buvo išregistruotas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos (VAGK byla, b. l. 28). Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004-08-02 įsakymu Nr. V1-30, ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento direktoriaus 2006-01-30 įsakymu Nr. V1-6, nuostatomis pareiškėja negalėjo pateikti raštiško šio laivo žvejybos pajėgumų atsisakymo, nes jų nevaldė, o norėdama valdyti žvejybos pajėgumus, turėjo teisę per 24 mėn. prašyti juos atstatyti bei įregistruoti kitą laivą nauju pavadinimu, neviršijantį išregistruoto laivo pajėgumų, todėl pasibaigus žvejybos pajėgumų atkūrimo terminui ir nepateikus raštiško prašymo atstatyti šiuos žvejybos pajėgumus, juos valdo Žuvininkystės tarnyba.

Pareiškėja 2015-06-15 su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuriame prašė įpareigoti Žuvininkystės tarnybą grąžinti pareiškėjai laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus – 4,33 GT bendrąją talpą ir 44 Kw pagrindinio variklio galią (VAGK byla, b. l. 1-2).

VAGK 2015-06-29 sprendimu Nr. 3R-258(AG-181/02-2015) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavusi, kad jog neturi teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Žuvininkystės tarnybą grąžinti pareiškėjai laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus (VAGK byla, b. l. 38-42).

Ginčas byloje yra kilęs dėl VAGK 2015-06-29 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl įpareigojimo Žuvininkystės tarnybą atlikti veiksmus, t. y. grąžinti pareiškėjai laisvus jai priklausančio žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus – 4,33 GT bendrąją talpą ir 44Kw pagrindinio variklio galią.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja į Komisiją kreipėsi ne dėl Žuvininkystės tarnybos 2015-05-06 rašto Nr. R18-653(10.8), kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į 2015-03-16 raštą (pastaruoju buvo prašoma pateikti UAB „Rikneda“ įregistruoto žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) raštišką žvejybos pajėgumų (4,33 GT bendrosios talpos ir 44 Kw pagrindinio variklio galios) atsisakymą Žuvininkystės tarnybos ar departamento naudai), prašydama jį įvertinti ir panaikinti, o su reikalavimu įpareigoti Žuvininkystės tarnybą grąžinti pareiškėjai laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus – 4,33 GT bendrąją talpą ir 44 Kw pagrindinio variklio galią. Komisija ginčą nagrinėjo pagal pareiškėjos suformuluotą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2015-06-29 sprendimu Nr. 3R-258(AG-181/02-2015) jį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad VAGK kompetencijai yra priskirta nagrinėti iš esmės dvejopo pobūdžio ginčus: dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir šių subjektų atliktų veiksmų teisėtumo, įskaitant atsisakymą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 str., skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. ABTĮ 30 str. nustato skundo (prašymo) padavimo terminus – jis turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas (1 d.), o tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas (2 d.).

Pasisakydama dėl galimybės nagrinėti pareiškėjos Komisijai paduotą skundą dėl Žuvininkystės tarnybos įpareigojimo laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nurodyto pobūdžio pareiškėjos skundo reikalavimo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (Komisijoje) nebuvo privalomas, tačiau pareiškėjos pasirinkimas kreiptis į Komisiją negali būti kvestionuojamas, nes tokio pasirinkimo teisė jai nustatyta pagal ABTĮ 25 str. 1 d. ir AGKĮ 11 str., ką realizuodama pasirinkimo laisvę pareiškėja ir padarė kreipdamasi į Komisiją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Komisiją kreipėsi dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tai yra dėl neveikimo, todėl skundą Komisijai turėjo paduoti per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigėsi klausimui išspręsti nustatytas laikas. Nei administracinėje byloje, nei VAGK byloje nėra jokių duomenų, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir pareiškėja, kad UAB „Rikneda“ būtų kreipusis į Žuvininkystės tarnybą, prašydama grąžinti jai laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus (4,33 GT bendrąją talpą ir 44 Kw pagrindinio variklio galią), o Žuvininkystės tarnyba į tokį prašymą būtų ignoravusi į jį neatsakydama ir vilkinusi atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Kadangi byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą dėl laisvų žvejybos pajėgumų grąžinimo (kreipėsi tik prašydama pateikti jos pačios raštišką atsisakymą nuo jų), nėra pagrindo pripažinti atsakovės neveikimo (atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimą tokius veiksmus atlikti), todėl Komisija negalėjo nagrinėti tokio pareiškėjos reikalavimo, kurio pareiškėja net nebuvo reiškusi pačiam viešojo administravimo subjektui, t.y. Žuvininkystės tarnybai, nes dėl žvejybos pajėgumų grąžinimo nebuvo kilęs ginčas.

Kadangi VAGK neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos skundo iš esmės, todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjos skundas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo tenkintinas ir skundžiamas VAGK 2015-06-29 sprendimas Nr. 3R-258(AG-181/02-2015) naikintinas, nors ir kitais, nei pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais (ABTĮ 88 str. 2 p., 89 str. 2 d.). Analogiškais motyvais nagrinėjamu atveju negali būti nagrinėjamas ir pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Žuvininkystės tarnybą grąžinti UAB „Rikneda“ laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus (4,33 GT bendrąją talpą ir 44 Kw pagrindinio variklio galią), todėl administracinė byla dalyje dėl šio pareiškėjos reikalavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 101 str. 1 p.). Pareiškėjai išaiškintina, kad su reikalavimu dėl laisvų laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumų grąžinimo ji turi teisę kreiptis į Žuvininkystės tarnybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Rikneda“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-06-29 sprendimą Nr. 3R-258(AG-181/02-2015).

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos grąžinti UAB „Rikneda“ laisvus laivo (duomenys neskelbtini) žvejybos pajėgumus – 4,33 GT bendrąją talpą ir 44 kW pagrindinio variklio galią, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.