- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 1-1554-288/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01158-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
2007-11-05 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėn., įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 05 val. bei tęsti mokslą.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. lapkričio 6 d., apie 19 val. 25 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, abipusio konflikto metu, kaltinamasis A. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. M. ne mažiau kaip vieną kartą ranka į dešinės veido pusės skruosto sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės grindinio, tuo padarė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-11-06 apie 19.00 val. kartu su savo draugais E. J. ir E. T., automobiliu „Mazda 6“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslu pasikalbėti su pažįstamu V. dėl jo įžeidinėjimų jų visų atžvilgiu. Jam E. buvo pasakęs, kad girdėjo kaip V. jį plūdo necenzūriniais žodžiais. Pats jis to iš V. nebuvo girdėjęs, todėl ir atvyko pasikalbėti ar čia tik nesusipratimas, ar iš tikrųjų jis jį taip išvadino, jo draugam girdint. Kai nuvyko, E. automobilį pastatė šalia (duomenys neskelbtini), įvažiavimo vartelių, ne vidinio kiemo teritorijoje, o ant (duomenys neskelbtini) gatvės pravažiavimo dalies. Kiek atsimena, V. E. paskambino į jo mobilaus ryšio telefoną ir paprašė, kad šis išeitų pasikalbėti. Išėjus V. iš automobilio išlipo jis ir E., E. visą laiko sėdėjo automobilyje. Jis V. paaiškino ko jie atvyko, tada V. jam atsakė kad iš tikrųjų taip jį išvadino ir neneigė to, priežasties dėl ko jis jį taip vadina, nenurodė. Pokalbio metu, į kiemą šalia jų atėjo V. mama, kuri jiems pasakė, kad užsirašo automobilio valstybinius numerius su kuriuo jie atvyko ir jei kas nors nutiks jos sūnui ji praneš policijai. Po šių žodžių ji apsisuko ir nuėjo atgal į namus, o jie visi liko toliau kalbėtis. Pokalbis tarp jo, E. ir V. vyko prie vidinio kiemo teritorijos, už vartelių ant pravažiuojamos (duomenys neskelbtini) dalies. Išėjus mamai V. jis dar kartą gražiai pasiteiravo, kodėl jis jį pravardžiuoja, ką jis šiam padarė blogo, tada V. pradėjo sakyti, kad jei kas nepatinka galės susitikti su jo draugais ir išsiaiškins. Tada jis emociškai įsižeidęs ir supykęs V. dešinės rankos delno sritimi stumtelėjo jam į veidą, skruosto sritį. V. sužaloti nenorėjo. Po šio jo poelgio jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Visa tai įvyko apie 19.20 val. V. po jo stumtelėjimo suklupęs nebuvo, ant žemės nenukrito, o apsisukęs nuėjo namo. Jiems išvykus V. pradėjo skambinėti E. į jo mobilaus ryšio telefoną ir grasino, kad sulaužys jam rankas ir pan., jo nuomone V. yra psichiškai nestabilus. Tada jis nusprendė, kad reikia pasiimti savo mamą K. ir savo patėvį A. ir nuvykti pas V. su tėvais išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Tada apie 21.00 val. jis su savo mama, patėviu ir draugu E. vėl nuvyko pas V.. Jo mama norėjo pasikalbėti su V. mama ir padėti jiems išspręsti kilusius nesusipratimus, tačiau nuvykus pas V. į namus, ten jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems pasiteiravus V. ko jis iš jų nori, šis atsakė, kad 15000 litų. Jam pasiteiravus už ką jam turi mokėti pinigus ir tokią sumą, jis atsakė, kad jam padarė smegenų sutrenkimą. Nei jam, nei jo mamai ir patėviui su V. ir jo mama bendro kompromiso nepavyko prieiti, net esant policijos pareigūnams, V. mama sukėlė didelį triukšmą. Policijos pareigūnas liepė jiems vykti į Kauno m. Centro policijos komisariatą. Po šio įvykio su V. daugiau nebendravo, vienas kito neieškojo. Nuo 2011-11-06 daugiau nei karto jo nematė. V. sužaloti nenorėjo, jo mušti neplanavo, tik atvyko gražiai pasikalbėti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, (b.l. 59).
Nors kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino, jam inkriminuojamas nusikaltimas grindžiamas šiais įrodymais:
- Nukentėjusiojo V. M. parodymais, kuris apklausos metu parodė, kad 2011-11-06 apie 19.20 val. į jo namo kiemą automobiliu „Mazda 6“, atvažiavo trys vaikinai, kurie išlipo iš automobilio ir prie jo priėjo. Prie jo arčiau priėjo pažįstamas E. T., kuris pasakė, kad reikia išsiaiškinti, nes jis neva tai prikalbėjo visokių negražių dalykų apie A.. Jis jam atsakė, kad nieko apie nieką nekalbėjo ir, kad šie baigtų jį prigaudinėti. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. liepė eiti į automobilį. A. jo paklausė, ar jis tikrai jį taip vadino. Jis atsakė, kad nieko nesakė. Tada A. pasisuko į E. ir pasakė, kad jis melagis. Šis tik nusišypsojo ir pasakė, kad girdėjo kalbas. Kadangi su vaikinais nieko aiškintis toliau nenorėjo, pasisuko eiti namo, tačiau iš už nugaros pajautė smūgį į dešinę veido pusę, po kurio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė, kad vaikinai išvažinėja iš kiemo. Kuris iš vaikinų jam trenkė nežino, nes nematė. Namuose prasidėjo skambučiai jo mamai. Skambino E. mama, kuri prašė nerašyti pareiškimo, (b.l. 8-10).
- Liudytojos R. M. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad 2011-11-06 apie 19.20 val. būnant namuose, kieme išgirdo triukšmą ir nepažįstamų vaikinų balsus. Nuėjusi pasižiūrėti pamatė, kad jų kiemo teritorijoje yra pašalinis automobilis. Su minėtu automobiliu buvo atvykę trys jaunuoliai, kaip vėliau sužinojo A., E. ir E. T., kurie išlipę iš automobilio kiemo teritorijoje piktai kalbėjosi su sūnumi V.. E. jai yra žinomas, kaip sūnaus draugės A. brolis. Atvykę jaunuoliai, kaip suprato yra priešiškai nusiteikę. Ji jaunuolių pasiteiravo kas vyksta ir ko jie atvyko pas sūnų į jų kiemo teritoriją. Tada vienas iš jaunuolių prisistatė vardu E. ir paaiškino, kad yra A. (sūnaus draugės) brolis. Jai einant link namų išgirdo, kaip E. sūnui V. pasakė: „nori sukišiu tave į tą konteinerį“. Tada ji vėl grįžo prie jų ir jų paklausė, kas čia vyksta bei pasakė, kad užsirašo jų mašinos numerius ir jei kas įvyks, taip nepaliks ir iškvies policiją. Tada ji nuėjo į namus, o sūnus liko kieme bendrauti su jaunuoliais. Tada nuėjo pas dukrą K. ir paprašė A. telefono numerio. Telefonu susisiekė su E. mama ir paaiškino, kad yra atvykęs jos sūnus su dviem draugais pas ją į kiemą ir grasina sūnui ir jei jie nepasišalins, iškvies policiją. E. mama pasakė, kad tuojau pat skambins savo sūnui E. ir tuo pokalbį baigė. Būdama virtuvės kambaryje pro langą pamatė, kad sūnus V. yra nugriuvęs kieme ant žemės grindinio ir bando atsikelti, o automobilis dideliu greičiu išvažinėja iš įvykio vietos. Tada kai sūnus atėjo į namus ji pamatė, kad jo lūpa patinusi ir tinsta toliau. Tada sūnus paaiškino, kad jam bandant eiti į namus iš nugaros kažkuris iš jaunuolių sudavė, kuris jis pats nematė ir nežino, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės grindinio. Šio įvykio ji nematė. Visa matė jos sesuo A. J., gyvenanti kartu su jais, kuri įvykio metu rūkė balkone. Už kelių minučių su ja susisiekė E. mama ir paprašė, kad apie minėtą įvykį nepraneštų policijos pareigūnams. Tačiau ji vis tiek apie sūnaus sužalojimą pranešė policijai. Bešnekant su policijos pareigūnu pas ją į namus atvyko vyriškis prisistatęs vardu A., A. mama ir tėtis, E. ir A.. Jie jos klausė ko jie iš jų nori. Tada ji paaiškino, kad nei vieno iš tėvų ji nekvietė, o norėjo pamatyti tik tuos tris „erelius“. V. kai bendravo su policijos pareigūnu pasakė, kad svaigsta galva, pykina. Tada minėtas pareigūnas pats surašė pareiškimą, vėliau jį perskaitė sūnui neleisdamas pačiam paskaityti sakydamas, kad neperskaitys jo rašto ir davė pasirašyti. Bei nurodė, kad dėl patirto sužalojimo turės teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kadangi žinomi asmenys. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. pasirašius ant pareiškimo dėl minėto įvykio policijos pareigūnai išvyko, o atvykusi greitoji medicinos pagalba sūnų išvežė į klinikas. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad šis konfliktas įvyko dėl to, kad sūnus E. buvo pasakęs kad A. išdaužęs E. tėvam langą ir kaip jis gali bendrauti su tokiu „balvonu“. Tačiau ji nemano, kad tai yra priežastis dėl kurios reikėjo sužaloti sūnų. Kiek žino su sūnumi nei vienas iš tų trijų jaunuolių nebuvo susisiekęs, (b.l. 47-48).
- Liudytojos A. J. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad 2011-11-06 apie 19.20 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo išėjusi į namo balkoną parūkyti ir jų kiemo teritorijoje pamatė sidabrinės spalvos automobilį. Kaip suprato, šiuo automobiliu atvyko trys jaunuoliai. Būdama namo balkone, kuris yra atviras, berūkydama girdėjo, kad atvykę du jaunuoliai piktai šneka su sūnėnu V.. Vienas iš jų į nieką nesikišo ir sėdėjo automobilyje. Išlipę iš automobilio liko stovėti ir kalbėtis su sūnėnu V. tik du jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo aukštesnis ūgiu, apie 170 cm, girdėjo kaip V. pasakė: „aš tau kaip duosiu, sulysi į konteinerį“, „prisišnekėjai nesąmonių, tai dabar atsiimsi“ ir pan. Kaip suprato, tarp šių jaunuolių ir V. tikriausiai prieš tai buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Tada pamatė, kaip į kiemą prie jaunuolių atėjo sesuo R. ir pasiteiravo jaunuolių ko jie čia atvažiavo, ko čia nori ir užsirašė automobilio valstybinius numerius tai garsiai pasakydama atvykusiems jaunuoliams bei nuėjo atgal į namus. Po to sesei išėjus, kieme nutilo triukšmas, ji liko viską stebėti pro balkoną, tačiau kaip suprato jaunuoliai konfliktą išsiaiškino, V. liko šnekėtis su dviem jaunuoliais. Tačiau jokio triukšmo nebebuvo, kalbėjosi visi tyliai. Tada išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kad V. nukrito ant žemės grindinio. Pagal tai suprato, kad jam sudavė, tačiau kuris iš jaunuolių sudavė nematė ir pasakyti negali. Kiek girdėjo suduotas buvo vienas smūgis. Po šio sudavimo ji girdėjo, kaip jie užsikūrė savo automobilį ir greitai pasišalino iš įvykio vietos. Tada ji skubiai bėgo pas R. pasakyti apie tai, kad kieme atvykę jaunuoliai muša jos sūnų. Tačiau sesuo jau buvo išėjusi į kiemą ir buvo šalia V., kai ji išbėgo į kiemą pamatė, kad V. keliasi nuo žemės grindinio. Matė patinusią V. lūpą, pasiteiravus kas nutiko, V. pasakė, kad jam kažkuris iš jaunuolių sudavė, tačiau kuris jis nematė. Po kiek laiko R. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams atvyko ir du tie patys jaunuoliai kurie prieš tai aiškinosi santykius su V.. Vienas iš jų atvyko su mama, o kitas su tėvu. Visi jie aiškinosi prie policijos pareigūno su seserimi jų namuose, ji į jų pokalbį nesikišo, tačiau girdėjo kaip vieno iš jaunuolių tėtis yra piktai nusiteikęs, namuose sukėlė triukšmą, girdėjo kaip sakė: „ko čia darot kriminalą, jei nusikalto tai ir atsėdės, ne jis pirmas ne jis paskutinis, ką jums pinigų reikia aš jokių pinigų nemokėsiu“. Kaip suprato bendro kompromiso nebuvo prieita ir dėl šio įvykio policijos pareigūnas iš V. priėmė pareiškimą. Surašinėjant pareigūnui pareiškimą V. pradėjo svaigti galva, pykinti, todėl R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išvykus policijos pareigūnams atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė V. į klinikas. Kiek žino, po šio įvykio V. iš tų jaunuolių nei vienas negrasino ir jo daugiau negąsdino, (b.l. 49).
- Liudytojo E. J. parodymais, kuris apklausos metu parodė, kad 2011-11-04 apie 19.00 val. jam į telefoną paskambino V. ir pasakė, kad atvyktų pas jį į namus išsiaiškinti nesusipratimą dėl to, kad jam buvo žinoma, kad jis jo draugą A. išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė, kad atvyks pas jį, kai atras laiko. Apie tai, kad V. išvadino A. minėtais žodžiais jis pats buvo girdėjęs, jo žiniomis V. taip pasielgė norėdamas, kad jo sesė K. draugautų ne su A., o su juo. 2011-11-06 apie 19.50 val. jis su A. M. ir E., savo tėčio automobiliu „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) nuvyko pas iš matymo pažįstamą jaunuolį V., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), tikslu išspręsti taikiai kilusį nesusipratimą, dėl minėtų aplinkybių. Niekas mušti V. neplanavo. Atvykus iki V. namų, automobilį pasistatė ne vidiniame namo kieme, o ant pravažiavimo dalies, (duomenys neskelbtini) gatvės. Jiems atvykus V. išėjo iš namų, jis su A. išlipo iš automobilio, E. liko sėdėti automobilyje, į pokalbį visiškai nesikišo. Bandė išspręsti taikiai įvykusį nesusipratimą, tačiau V. savo kaltę neigė. A. su V. toliau tęsė pokalbį, jiems besikalbant į kiemą išėjo V. mama, kuri teiravosi ką jie čia veikia, ko čia atvyko ir V. sakė, kad eitų į namus. Taip pat paminėjo, kad užsirašo automobilio su kuriuo atvyko valstybinius numerius ir V. pasakius: „mama, nesikišk“, ji nuėjo į namus. Tada V. su A. tęsė savo pokalbį, ką tiksliai šnekėjo pasakyti negali, nes tuo metu kalbėjo telefonu, tik suprato, kad V. taikiai išspręsti konflikto nenori ir A. pavadino necenzūriniu žodžiu. Tada A. supykęs dešine ranka stumtelėjo V. į žando sritį. Jie abu stovėjo vienas priešais kitą. Ar V. po šio įvykio suklupo, nugriuvo ant žemės ar ne, pasakyti negali, nes neatsimena. Tada su A. sėdo į automobilį, kuriame visą laiką sėdėjo E. ir išvažiavo, o V. nuėjo namo. Išvažinėjant jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į medį. Maždaug po 15 minučių į jo telefoną paskambino V. ir išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir siūlė grįžti atgal pas jį pasikalbėti. 2011-11-06 apie 22.00 val. jis su A. ir jo mama ir patėviu nuvyko pasikalbėti pas V., nes suprato, kad bus išsikvietęs policijos pareigūnus, be to V. mama užsirašė automobilio valstybinius numerius su kuriuo buvo atvykę. Nuvykus pas V. į namus jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems jis su A. paaiškino visas aplinkybes, o pareigūno liepimu, išvyko į Centro policijos komisariatą, o V. kaip suprato rašė pareiškimą dėl to, kad A. jam sudavė, (b.l. 50).
- Liudytojo E. T. parodymais, kuris apklausos metu parodė, kad 2011-11-06 apie 19.00 val. pas jį į namus atvažiavo E. J. ir A. M.. Jie kalbėjosi ir pokalbio metu A. užsiminė, kad gal reiktų nuvažiuoti iki jų pažįstamo V. M., pasikalbėti kodėl šis apšmeižė A.. V. M. A. buvo išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Dėl kokios priežasties V. taip išvadino A. nurodyti negali, nes nežino. Kadangi jo draugai prašė kartu pavažiuoti iki V., nes jie nori su juo pasikalbėti, todėl jis sutiko palaikyti kompaniją. 2011-11-06 apie 19.50 val. su A. M. ir E. J., E. tėčio vardu registruotu automobiliu „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E., nuvyko pas V., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Jis jokio tikslo vykti neturėjo, tik palaikė savo draugams kompaniją. A. norėjo kilusį nesusipratimą išspręsti taikiai. Niekas mušti V. neplanavo. Atvykus iki V. namų, E. automobilį pastatė pravažiavęs pro kiemo vidinius vartelius. Jiems atvykus, kažkuris iš draugų paskambino V. ir paprašė, kad pastarasis ateitų pasikalbėti. Kuris tiksliai skambino pasakyti negali, nes neatsimena. V. išėjo iš namų, E. ir A. išlipo iš automobilio. Kokio turinio vyko pokalbis negirdėjo, nes tik atėjus V. jis išlipo iš automobilio pasisveikinti ir pasisveikinus įsėdo į automobilį atgal ant galinės sėdynės, kad jie kalbėtųsi, kadangi V. jokių pretenzijų neturėjo. Jiems besikalbant į kiemą prie jų matė, kaip atėjo V. mama, kuri kažką pasakiusi nuėjo atgal į namus. Vėliau išgirdo triukšmą, išgirdo, kad tarp A. ir V. vyksta abipusis žodinis konfliktas. Tada pamatė, kaip A. V. ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po šio smūgio sudavimo V. nenukrito, o apsisuko ir nuėjo namo, o E. ir A. įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Tada E. jį parvežė į namus, kas toliau vyko nežino, (b.l. 54).
2011-11-14 specialisto išvada Nr. pG3070/ll(02) nustatyta, kad V. M. konstatuota kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje dešinėje pusėje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje kraujosruvos plote, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, (b.l. 21).
2011-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (b.l. 5-7).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, būtent, abipusio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. M. ne mažiau kaip vieną kartą ranka į dešinės veido pusės skruosto sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės grindinio, tuo padarė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis A. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b.l. 83).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, taip pat į tai, kad nusikaltimą padarė tyčia, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ir psichiatriniame kabinetuose neregistruotas.
Už LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatytas laisvės apribojimas. Nusikaltimu žala nepadaryta, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, A. M. skirtinas laisvės apribojimas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 138 str. 1 d., ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 425 str. 4d.).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.