Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, valstybės įmonės Registrų centro (toliau – institucijos) atstovei R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 17 d., apie 08 val. 05 min., surašytas protokolas V. R. dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi (įmonės kodas), Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktų reikalavimais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita, ar metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 puntą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl (duomenys neskelbtini) 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 metų birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktų reikalavimais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Institucijos atstovė R. Z. paaiškino, kad protokolas V. R. surašytas už finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų nepateikimą Registrų centrui, nes jo atleidimas iš direktoriaus pareigų ir pasibaigę darbiniai santykiai neatleidžia jo, kaip vadovo, nuo atsakomybės. Bendrovės vadovo pareigos nekeičiamos darbo sutartimi. V. R. pagal Registrų centro išrašą yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis negali būti atleistas iš įmonės vadovo pareigų, kol nebus paskirtas naujas vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. kaltės dėl nusižengimo nepripažino. Parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2014 m. sausio 28 d., iki 2019 m. lapkričio 29 d., todėl mano, kad prievolė pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 metus baigėsi jam išėjus iš darbo. Pateikė Registrų centrui prašymą atleisti iš įmonės direktoriaus pareigų, tačiau nebuvo atleistas.

Liudytoja D. A. L. parodė, kad ji dirba Registrų centre registratore. V. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų. V. R. yra įmonės vadovas ir turi pareigą pateikti ataskaitų rinkinį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo faktą ir V. R. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad V. R. yra (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 6-7), dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. R. išsiųstas 2021 m. birželio 17 d. jo nurodytu elektroniniu paštu (b. l. 8), VĮ Regitrų centras išrašas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas 2021 m. birželio 30 d. pateikė JAR centrui metines finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2019 metus, 2020 metus, tai yra pavėluotai (b. l. 10), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. R. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 11-17), VSDFV pažyma, iš kurios matyti, kad V. R. 2019 metais buvo apdraustas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu nuo 2019-11-01 iki 2019-11-29, draudėjas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), iš apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašo matyti, kad V. R. draudimo pabaigos data – 2019-11-29, priežastis – atleidimas (b. l. 19), iš 2021-08-25 LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas – V. R. nuo 2014-01-20 (b. l. 26-27), Registrų centras pranešimas (duomenys neskelbtini) vadovui V. R. (b. l. 28), (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas, iš kurio matyti, kad V. R. nusprendė nuo 2019-11-29 atleisti iš direktoriaus pareigų V. R. (b. l. 29), kita bylos medžiaga.

V. R. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad jis neturėjo pareigos pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų registrui, nes buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas V. R. nusprendė nuo 2019 m. lapkričio 29 d. atleisti iš direktoriaus pareigų V. R., neatitinka Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 6 dalies reikalavimo, tai yra jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, tai į darbotvarkę turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus klausimai. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas – bendrovė privalo turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnis numato, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra, taigi bendrovėje privalo nuolat veikti du organai – aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Taigi, vienintelio bendrovės akcininko pareiga yra ne tik atleisti vadovą, bet ir paskirti naują vadovą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2021 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2014 m. sausio 20 d. ir iki šiol V. R. yra (duomenys neskelbtini) vadovas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų, kurie Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento. (duomenys neskelbtini) vadovas 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį Registrui privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2020 metų birželio 1 d., tačiau Bendrovė teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė laiku. 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registrų centrui buvo pateiktas tik po administracinio nusižengimo protokolo jam surašymo – 2021 m. birželio 30 d. Tuo (duomenys neskelbtini) vadovas V. R. pažeidė Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 38 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.

V. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusižengimą padarė pakartotinai, dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, V. R. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21136095060.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.