- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-6881-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02616-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, S. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina T. P. po savo sutuoktinio J. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos motina T. P. mirė (duomenys neskelbtini), motinos sutuoktinis J. P. mirė (duomenys neskelbtini). T. P. po sutuoktinio J. P. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą. Notarė pareiškėjai išaiškino, kad palikėjos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai (butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra įgyti palikėjos santuokos su J. P. metu ir šis turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų apie butą bei žemės sklypą matyti, kad dar iki sutuoktinio J. P. mirties T. P. buvo registruota kaip minėto vienintelė turto savininkė. T. P. minėtame bute gyveno kartu su sutuoktiniu. T. P. visą laiką butu ir sklypu rūpinosi kaip savais, mokėjo už juos mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo, tiek būdama santuokoje su J. P., tiek po jo mirties iki savo pačios mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą T. P. ir J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. L. yra T. P. ir J. P. dukra. Byloje nustatyta, kad T. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1992 m. liepos 9 d. ir 1994 m. liepos 22 d., t. y. santuokos metu, pareiškėjo motina su sutuoktiniu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. P. vardu. (duomenys neskelbtini) J. P. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo J. P. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). T. P. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjos teigimu, jos motina T. P. kartu su sutuoktiniu J. P. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat savo sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)), o sutuoktiniui mirus ir toliau liko gyventi šiame bute bei gyveno jame iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (namų knygos, atsiskaitymo knygelių, mokėjimo kvitų, sutarčių su paslaugų teikėjais, pažymų apie atsiskaitymą) nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio J. P. mirties rūpinosi likusiu turtu (butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)), valdė jį kaip savo: tvarkė ir prižiūrėjo butą bei sodo sklypą, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo komunalinius mokesčius.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos motina per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjos motina atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina T. P. po savo sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. P. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos J. L. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. P. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.