Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Mindaugui Juknevičiui, Linai Žiupsnienei, Rasai Pladaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas, teistumai išnykę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. C. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2015-03-19 apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjęs pas gretimame kambaryje gyvenusią nukentėjusiąją I. A., pareikalavo pinigų alkoholiui, o jai atsisakius jų duoti, metaliniu strypu smogė I. A. į kairę koją, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairėje blauzdoje bei kairio blauzdikaulio kūno lūžį, o tai remiantis 2015-08-24 specialisto išvada Nr. G 1068/15(01) kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. I. C. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis I. C. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad dažnai eina į bazę ir nukentėjusioji su V. ten eina. Vieną kartą grįžo iš bazių ir pamatė nukentėjusiąją su V. gulinčius ant kaltinamojo sofos. Paklausė jų, ką jie daro. A.paaiškino, kad tai ne kaltinamojo reikalas, ir kad V. čia gyvens su ja. Kaltinamasis jai priminė, kad ji pas kaltinamąjį gyvena paukščio teisėmis ir pasakė, kad ji eitų iš jo namų. Po to kaltinamasis buvo virtuvėje ir rūkė, atėjo V. ir atsinešė dantų skalavimo skysčio, kartu jo išgėrė. Po kurio laiko atėjo A., kuri irgi paprašė dantų skalavimo skysčio. Kaltinamasis pasakė, kad neduos ir liepė eiti šalin. Tada I. A. priėjo šonu prie kaltinamojo, paėmė už kaklo ir pradėjo jį smaugti. V. paėmė ją ir nuvedė į kambarį, kur ji atsigulė. V. nunešė jai 50 g skysčio išgerti, o kaltinamasis nuėjo paskui V.. Kaltinamasis atsisėdo prie nukentėjusiosios kojų. I. A. atsikėlė ir paėmė jį už kaklo, V. jį laikė už kojų, jis kažkaip ištrūko, ant stalo stovėjo dažų indas, paėmė jį ir metė į nukentėjusiąją, pataikė į smilkinį. Vladimiras iškvietė policiją, atvažiavo policiją, jį sulaikė ir po 1,5 paros paleido.

Dėl kojos tai gali papasakoti, kad bazėje sutiko V., kuris jam pasakė, kad I. reikia vežimėlio. Paklausė, kam jai reikia vežimėlio. V. paaiškino, kad I. draugė sakė, jog I. susilaužė koją ir guli Paneriuose pas kažkokią draugę. Po kelių dienų atėjo pas jį I. su ramentais. Kaltinamasis jos paklausė, kur ji taip. Tada I. pasakė, ar tu neprisimeni, tu sulaužei koją, jis jai atsakė, kad neprisimena. 2015-03-19 nebuvo atvykusi nei policija, nei greitoji. Nukentėjusioji su V. norėjo jį pasmaugti ir užvaldyti butą, kuriame jis gyvena. Kaltinamasis nuo to laiko nukentėjusiąją išvijo, nes ji jį apvokė - pavogė indus ir patalynę. Policija buvo kviečiama tada, kai kaltinamasis metė į nukentėjusiąją indą su dažais. Apie sulaužytą koją kaltinamasis sužinojo antrą dieną po įvykio, jam apie tai pasakė V.. Teigė, kad grįžo namo, gyvena antrame aukšte. Ten stovi šiukšlių kibiras, kuris buvo išverstas ir buvo kvapas koridoriuje, namuose I. nerado. Jis tada grįžo iš bazės. Mano, kad Irena koją susilaužė tada, kai buvo išverstas kibiras. Ji būdama girta atsisėdo ant jo ir nukrito, ten kur kaltinamasis gyvena, yra statūs laiptai, tai ten susilaužė koją. Nukentėjusiosios į koją nemušė. Įvykio metu buvo blaivus, geria retai, nes sūnus uždraudė. Nukentėjusioji gyveno pas sugyventinį, kuris papuolė po traukiniu, tada ją išvijo iš sugyventinio buto. Jos draugė paprašė kaltinamojo, kad jis priimtų ją gyventi. Jis ją priėmė gyventi, ji gyveno su juo 9 mėnesius, kaltinamasis ja rūpinosi, pirko maistą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 57) kaltinamasis nurodė, jog dabar pasakoja tas pačias aplinkybes. Su ramentais nukentėjusiąją pamatė kitą dieną, kai ji atvažiavo iš ligoninės ir buvo pas jį namuose, antrą dieną ją išvarė. Nukentėjusioji niekada neturi pinigų, o jeigu jų turi, tai visus prageria. Niekada pas ją neprašė pinigų. Nesutiko su ligonių kasos pareikštu ieškiniu, nes yra nekaltas.

Apklaustas kaip liudytojas V. P. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, jie yra jo pažįstami. Žino, kad kaltinamasis davė nukentėjusiajai strypu per koją. Abu pradėjo bartis virtuvėje, kas atsitiko tarp jų nežino, nes buvo užsnūdęs, buvo labai išgėręs. Gėrė kartu. Ji užriko ir už kojos laikėsi. Liudytojas paklausė, kas buvo, I. pasakė, kad su strypu davė. Liudytojas pasižiūrėjo ir matėsi, kad koja sulaužyta, todėl iškvietė greitąją per 112. Su neštuvais ten niekaip neprasisuksi, liepė jai po truputį sėsti, o pas nuėjo greitosios pasitikti. Padėjo sanitaras, vairuotojas, paskui atvažiavo policija ir jį su kaltinamuoju paėmė. Kai policija atvažiavo, kaltinamasis buvo kažkur šalia, o liudytojas padėjo sanitarui į greitąją paguldyti Ireną, bet pareigūnai liepė ir jam važiuoti į Algirdo g. 20. Kaltinamąjį taip pat policija išvežė į Algirdo g. 20. Liudytoją pralaikė 2 val. ir paleido, jis ten parašė, kaip buvo, pasirašė ir jį paleido, o kaltinamasis dar buvo likęs.

Kaip nukentėjusioji buvo sužalota, to momento liudytojas nematė, nes sėdėjo ant kitos lovos ir užsnūdo, o A. sėdėjo ant kitos lovos priešais jį. Ginčas tar kaltinamojo ir A. kilo virtuvėje. Kai kaltinamasis davė su strypu, A. sušuko, liudytojas tai girdėjo, ji šaukė, V., padėk. Jis pasakė, parodyti koją. Kai nukentėjusioji sušuko, jis pasižiūrėjo ir I. pasakė, kad I. davė su strypu. Ignatas išėjo į lauką, o A. sėdėjo ant lovos. Liudytojas apžiūrėjo koją, matė, kad ji sulaužyta, ji buvo padidėjusi, buvo mėlynė, truputį kraujo buvo. Koja pradėjo mėlynuoti, per dvi minutes juoda pasidarė. Lūžusi buvo kairės kojos priekinės blauzdos dalis. Strypas stovėjo prie durų, tai vamzdelis, metalinis, sveria 3-4 kg., ilgis maždaug 1,5 metro. Policija nebuvo užėjusi į namus, nes liudytojas apdėjo A. įkelti į greitąją, o policija priėjo ir liepė važiuoti į policiją, kaltinamasis jau sėdėjo mašinoje. Konfliktas buvo virtuvėje, bet dėl ko jis kilo, nežino. Nukentėjusioji jį pradėjo, ji pradėjo smaugti kaltinamąjį, bet dėl ko, nežino. A. išgėrusi būna kvaila, kvaila. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 1, b. l. 47), liudytojas nurodė, kad apklausą blogai prisimena, Kirtimų g. 53, jis uždarbiauja, R. T. nepažįsta, gal jį apklausė įgaliotinis, apklausos protokole žodis "teisingai" ne jo parašytas. Įvykio dieną gėrė trise – liudytojas Ignatas ir Irena, gėrė burnos skalavimo skystį, išgėrė 1,5 l atskiesto skysčio.

Apklaustas kaip nukentėjusioji I. A. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, su juo susipažino tada, kai gyveno Paneriuose. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamojo brolio butas, jie susipažino ir nukentėjusioji perėjo pas jį gyventi. Kovo 19 d. buvo nukentėjusiosios gimtadienis, jie išgėrė ir ji atsigulė. Kaltinamasis pareikalavo pinigų, nes norėjo dar išgerti. Jis paėmė strypą ir trenkė jai per galvą. Tą strypą paėmė policija. Ji gyveno minėtame bute (duomenys neskelbtini) g. apie 9 mėnesius, prižiūrėjo, kad butas būtų tvarkingas, gamino valdyti, prižiūrėjo I., kad nepadegtų buto, nes jis ten rūkydavo. P. yra draugas, kovo 19 su juo grįžo iš bazių. I. tuo metu buvo virtuvėje, o P. gulėjo tame pačiame kambaryje ant sofos. Nukentėjusioji gulėjo, kaltinamasis ją pažadino, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiajai kliuvo į galvą ir į koją, pasipylė kraujas. Iki smūgio nukentėjusioji ant lovos gulėjo ant nugaros, kojos buvo ištiestos, jai kliuvo per kojas tris kartus, pasipylė kraujas, ji rėkė. Iškritus iš lovos, jis trenkė dar. Atvažiavo policija, greitoji, I.nuėjo į apačią, parodė strypą policijai. Kai policija atvažiavo nukentėjusioji buvo lovoje. Į ligoninę ją išvežė kovo 19 d., ten sutvarkė koją, pareiškimą parašė kitą dieną, pas ją į ligoninę buvo atėjęs pareigūnas. Strypas, kuriuo trenkė, buvo metalinis, apvalus, policininkai jį matė. Į greitosios pagalbos automobilį, jei padėjo nueiti. Grįžtant namo iš bazių, ji nebuvo niekur nukritusi. Po sm9ūgio buvo kraujo, jo turėjo būti ir ant kilimo, gal kiek buvo ir ant užtiesalo lovos, drabužiai buvo kruvini.

Apklaustas kaip specialistas S. C. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo specialisto išvadą. Nustatyti nubrozdinimai kietu buku daiktu kovo 19 d.. Padaryta kojoje žaizda kietu daiktu kovo 19 d., tai nesunkus kūno sveikatos sutrikdymas. Tyrė I. A. ir medicinos dokumentus. Apžiūros metu nustatyti sužalojimai dešiniame skruoste, rankoje, dešinėje plaštakoje antro delnakaulio projekcijoje buvo nubrozdinimas. Su tokiu kaulo lūžiu atlikti aktyvius veiksmus žmogus gali, tačiau judėti ilgą atstumą sunkiai įmanoma. Kalbama apie kelis metrus, tačiau iš parduotuvės eiti, vaikščioti, ne, mažai tikėtina. Lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nukentėjusiosios teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms. Kietas bukas daiktas – laiptai, šiuo atveju gali būti. Gulinčiam žmogui lovoje, sužaloji jo kairę blauzdą galima. Buvo sužalota kietu buku daiktu ar paviršiumi. Metalinė lazda yra kietas bukas daiktas, po kairės blauzdos sužalojimo galėjo būti kraujo. Esant žaizdai, natūralu, kad iš žaizdos kraujuoja, paprastai kraujuoja. Gyvam žmogui kraujuoja. Tai nebuvo atviras lūžis. Žaizda yra odos pažeidimas, gylis varijuoja nuo mechanizmo. Gyvam žmogui odos vientisumo pasekmė yra kraujavimas. Tai buvo 1 cm žaizda, blauzdos kaulai yra arti odos.

Apklaustas kaip liudytojas M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena, jog dalyvavo įvykyje, buvo iškvietimas į Baltosios Vokės g. Kaimynai nurodė, jog reikia kilti į antrą aukštą, ten buvo pridergta, smarvė, mėtėsi daug plastikinių butelių nuo ploviklio, seni baldai, viskas sulaužyta. Ten buvo viena moteris ir du vyrai. Moteris aiškino, kad jai sulaužyta koja, bandė aiškinti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai nustatė, kad yra lūžusi koja, neprisiminė, ar buvo lūžusi aukščiau, ar žemiau kelio. Moteris sakė, kad tai padaryta su kažkuo panašiu į metalinį žarsteklį. Dokumentų niekas nepateikė, alkotesterio neturėjo, bet akivaizdžiai visi buvo neblaivūs. Jie palydėjo moterį į GMP, ji negalėjo pasakyti, kas jai sudavė, asmenų duomenis surašė, patikrino per duomenų bazę. Nieko nesulaikinėjo, nes moteris nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Buvo šviesus paros metas, tačiau neprisiminė, ar iki pietų, ar po pietų. Nieko iš asmenų nepristatinėjo į policiją, tik tarnybinį pranešimą. Moteris sakė, kad jai sudavė su metaliniu žarstekliu, bet nepasakė, kas. Žarsteklis įvykio vietoje buvo, jį atnešė iš 1 aukšto, jis ten buvo numestas. Asmenybes nustatė per duomenų bazę. Vyrai ir moteris pasakė vardus ir vietoje nustatė asmenybes. Gėrimas ir sudavimas žarstekliu vyko antrame aukšte, atrodo, kad kraujo nebuvo, ten buvo smarvė, viskas suvartyta, mėtėsi maisto likučiai. Pagarsinus liudytojos rašytą tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 27), jis patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Kai buvo iškviesta GMP tarnybinis pranešimas buvo surašytas vietoje ir perduotas 2 PK, tada jai komisariato darbuotojai važiuoja ir aiškinasi. Liudytojas tarnybinį pranešimą rašė įvykio vietoje.

Apklaustas kaip liudytojas N. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį atsimena, pas jį dažnai važiuodavo dėl muštynių, jis mušdavosi, ar jį būdavo kas sumušęs, pinigai dongo ir pan. Ten būdavo primėtyta burnos skalavimo skysčio butelių. Kai atvyko 2016-03-19, prisimena, nukentėjusiąją rado kruviną, iškvietė greitąją, buvo prakirsta, tik neprisiminė, kuri veido vieta. Tai buvo galimai (duomenys neskelbtini)., ten yra antras aukštas, įsimintini vaizdai. Lyg ir kai pirmą kartą vykom į tą vietą, kaltinamąjį pristatė į PK. Neprisimena, kad buvo šiuo atvejus. Nukentėjusioji aiškino, kad jai suduota su strypu, ji buvo girta, negalėjo nustatyti, kas jai, kvietė greitąją. Kai jie atvyko, nukentėjusioji lyg ir laukė kieme. Ar dar kas nors buvo namuose, neprisiminė, atrodo, kad kaltinamasis buvo užsirakinęs, gali supainioti, nes ne vieną kartą važiavo tuo adresu.

2015-03-20 Vilniaus miesto 2 policijos komisariate registruotas I. A. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2015-03-19 apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto kaimynas nedavus pinigų, sumušė ją metaliniu strypu, mušė galvą, sulaužė koją. Paaiškino, kad ji miegojo savo kambaryje. Tame bute jai leidžia gyventi S., kuris pats ten negyvena, nes bijo brolio I., kuris gyvena kitame kambaryje. Bemiegant atėjo I. ir ją pažadino, jis liepė duoti jam pinigų ant burnos skalavimo skysčio, nes jam bloga. Nukentėjusioji pasakė, kad neduos. Jis po šių žodžių iš karto užsimojo metaliniu strypu ir trenkė į kairę koją. Tada kumščiai pradėjo trankyti į veidą. Jai begulint lovoje, iš kojos pradėjo bėgti kraujas, I. tai pamatęs atsitraukė. Su nukentėjusiąją kambaryje, kitoje lovoje miegojo draugas V.. Jai pradėjus rėkti, jis pabudo, iškvietė medikus. Su I. prieš įvyki j negėrė, o grįžo namo išgėrusi. Medikai jai dėl kaulo lūžio sugipsavo koją (t. 1, b. l. 1-3).

Iš 2015-03-19 patrulio M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog apie 2015-03-19 apie 15:10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) susimušė. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko buto savininkas V. P., paaiškino, kad jo name I. A. ir I. H. girtavo, todėl paprašė išeiti iš jo buto. Kilo žodinis konfliktas bandant išprašyti nepageidaujamus asmenis, kuris virto susistumdymu. Kaip susižeidė A., negalėjo paaiškinti V. P. ir I. H.. Buvo iškviesta GMP, kad apžiūrėtų A., nes skundėsi skausmais (t. 1, b. l. 27).

Iš 2015-03-27 specialisto išvados Nr. G1068/15(01) matyti, kad I. A. nustatyta:

poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies viršūnės dešiniame šoniniame paviršiuje, smakro dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-03-19). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kairio blauzdikaulio lūžis su muštine žaizda kairėje blauzdoje padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-03-19). Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdos kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies viršūnės dešiniame šoniniame paviršiuje, smakro dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, kairio blauzdikaulio lūžis su muštine žaizda kairėje blauzdoje padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku (2016-03-19).

Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies viršūnės dešiniame šoniniame paviršiuje, smakro dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje) padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kairio blauzdikaulio lūžis su muštine žaizda kairėje blauzdoje padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 35-38).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-03-19 15 val. 13 min. BPC gautas pranešima, jog Vilniuje (duomenys neskelbtini), 2 aukšte, prieš porą minučių pranešėją sumušė pažįstamas vardu I., Abu vietoje, GMP atsisakė. Pranešėjas privatus asmuo I. A.. Vėliau 2015-03-19 apie 21:00 val. nurodytas informacijos patikslinimas, kad 2015-03-19 apie 16:27 val. į ligoninę GMP dėl kairės blauzdos lūžimo pristatė I. A., kuri paaiškino, kad 2015-03-19 apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje patyrė sužalojimus (t. 1, b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje ištirtu įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. C. kaltė padarius k kaltinime jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes įrodo teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. A., liudytojų V. P., M. G. ir N. K. paaiškinimai, taip pat specialisto išvada, bei specialisto S. C. paaiškinimai teisme ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiajai smūgį į koją ir taip ją sužalojęs, t. y. sulaužęs jai kojos kaulą. Jis teigė, kad 2015-03-19, kai grįžo namo Irenos nebuvo namuose, tą dieną pas jį į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo atvykusi nei policija, nei greitoji medicinos pagalba, jis netrenkė I. A. ir kojos jai nesužalojo. Apie tai, kad jai sužalota koja, jis sužinojo kitą dieną ir V. P.. Dar kitą dieną iš ligoninės grįžusi I. A. apkaltino jį, kad tai jis sulaužė jai koją. Tačiau tokių kaltinamojo paaiškinimų nepatvirtina bylos medžiaga. Tiek apklausta teisme nukentėjusioji, tiek liudytojas V. P. patvirtino, kad 2015-03-19 apie 15:00 val. I. C. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. kilo konfliktas. Tai, kad kaltinamasis įvykio dieną tuoj po įvykio buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas M. G., kuris nurodė, kad įvykio vietoje iš įvykio dalyvių žodžių ir pagal duomenų bazes nustatė įvykio dalyvių asmens tapatybes. Tai, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje matyti ir iš byloje esančio M. G. 2015-03-19 tarnybinio pranešimo, todėl remiančiais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis 2015-03-19 apie 15:00 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne buvo išėjęs ir grįžo namo apie 17 val. Tai, kad kaltinamasis sudavė I. A. metaliniu strypu į kairę koją, patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimai, taip pat liudytojo V. P. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog paties smūgio momento jis nematė, nes tame pačiame kambaryje kaip ir I. A., miegojo ant kitos lovos, tačiau iš karto po smūgio nukentėjusioji pradėjo šaukti, jis pasižiūrėjo į ją ir ji pasakė, kad I.davė jai su strypu. Jis apžiūrėjo koją, matė, kad ji sulaužyta, padidėjusi, buvo mėlynė, truputį kraujo. Apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai taip pat nurodė, kad atvykus I. A. skundėsi, kad jai sulaužyta koja, kad tai padaryta metaliniu žarstekliu, tačiau negalėjo paaiškinti, kas ją sužeidė. Iš ikiteisminio tyrimo metu surašyto I. A. apklausos protokolo taip pat matyti, jog ji 2015-03-1920 apklausta iš karto po įvykio nurodė, jog I. C. trenkė metaliniu strypu į kairę koją, tada kumščiais pradėjo trankyti į veidą. Kai jai iš kojos pradėjo plūsti kraujas, I. C. išsigandęs atsitraukė. Specialisto išvada yra nustatyta, kad I. A. nustatyti tokie sužalojimai kūne: poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies viršūnės dešiniame šoniniame paviršiuje, smakro dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, kairio blauzdikaulio lūžis su muštine žaizda, šie sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku – 2015-03-19. Poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies viršūnės dešiniame šoniniame paviršiuje, smakro dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje padaryti 4 trauminiais poveikiais, o kairio blauzdikaulio lūžis su muštine žaizda mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusioji apklausiamas teisme paaiškino, kad ji ant nugaros gulėjo ant lovos, iš kojų pusės priėjo I. C. iš kairės kojos pusės ir trenkė jai metaliniu strypu per kairę koją, taip ją sulaužydamas. Apklaustas teismo posėdyje specialistas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiosios teismo posėdyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja specialisto išvadoje nustatytiems sužalojimams, taip pat, kad su tokiu sužalojimus žmogus gali atlikti aktyvius veiksmus, tačiau turima omenyje tai, kad gali nueiti iki 5 metrų, tačiau nueiti į parduotuvę ar pan., negali. Taigi įvertinus visus šiuo įrodymus darytina išvada, kad jie neginčijamai patvirtina, jog būtent kaltinamasis I. C. sudavė nukentėjusiajai I. A. į kairės kojos blauzdą ir dėl to lūžo kairio blauzdikaulio kūnas ir padaryta muštinė žaizda kairėje blauzdoje, o šis sužalojimas dėl blauzdos kaulo lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis šiais įrodymais konstatuotina, kad I. C. 2015-03-19 apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareikalavo I. A. pinigų alkoholiui, jai atsisakius jų duoti metaliniu strypu smogė į nukentėjusiosios kairę koją, taip jai padarydamas muštinę žaizdą kairėje blauzdoje bei kairio blauzdikaulio kūno lūžį, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu gyveno kartu, tačiau jie nėra nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai – sugyventiniai, kadangi neturėjo bendro ūkio, neišlaikė vienas kitas, nesirūpino bendra buitimi, negyveno kaip sutuoktiniai ar šeimos nariai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BPK 140 straipsnio tvarka I. C. sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis I. C. praeityje yra teistas (faktinis teistumas), tačiau teistumas yra išnykęs, todėl juridine prasme jis yra neteistas. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, teigia, jog yra pensininkas, išsituokęs, psichiatrijos ligoninėje nėra gydytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas ir nekonsultuotas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis teisine prasme yra neteistas, todėl jam skiriant bausmę taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, nurodančios, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku bei atlyginti per laisvės apribojimo laikotarpį nusikaltimu padarytą žalą.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 252,89 eurų sumai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Ligonių kasos žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų I. A. kaina yra 252,89 eurų. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 91). Kaltinamasis šio ieškinio reikalavimo nepripažino, tačiau jį pripažinus kaltu dėl nukentėjusiosios sužalojimo, ieškinys yra pagrįstas ir šios išlaidos ieškovui priteistinos iš I. C..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant:

per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymosi įstaigose ar darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (252,89 eurai) (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas);

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. C. 252,89 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kaltinamajam I. C. paskirtas kardomąsias priemones rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.