- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1570-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11830-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- A. M., S. R., Kredito unijai „Giminėlė“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-815-713/2012 pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo S. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. P., tretiesiems asmenims A. M., S. R., Kredito unijai „Giminėlė“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu (b.l. 4-8, t. 2) ieškovė prašė nutraukti jos su atsakovu 2004 m. balandžio 17 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovo nuosavybėn priteisti 1500 Lt vertės dviratį „Flyer“, 10000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (100 vnt.), priteisti ieškovei iš atsakovo 5750 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančius dviratį ir akcijas, taip pat 16530 Lt kompensaciją už tris santuokoje įgytas transporto priemones, kurias atsakovas be ieškovės sutikimo perleido kitiems asmenims. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, negatyvaus požiūrio į šeimą. Atsakovas pats ieškovei pripažino užmezgęs nesantuokinius ryšius su kita moterimi. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, taip pat foto nuotraukos. Prasidėjus konfliktams atsakovas prieš ieškovę panaudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Nurodytas aplinkybes ieškovė įvertino kaip pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Kartu ieškovė nurodė didžiąją dalį santuokoje įgyto kilnojamojo turto su atsakovu pasidalinusi taikiai, akcentavo, jog atsakovas turi jai sumokėti kompensaciją už jam atitenkančius santuokos metu įkurtos bendrovės akcijas, dviratį, taip pat atsakovo kitiems asmenims perleistas tris šalių santuokoje įgytas transporto priemones.
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 9-13, t. 2) atsakovas prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo 4000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovo parduotą automobilį Alfa Romeo 147, v/n (duomenys neskelbtini) pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas asmenine atsakovo nuosavybe, priteisti iš ieškovės 18745,96 Lt skolą už trečiojo asmens Kredito unijos „Giminėlė“ suteiktą paskolą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė norėjęs sukurti pilnavertę šeimą, tvirtino, jog vaikų jie nesusilaukė dėl sveikatos problemų, akcentavo, jog ieškovė dirbo tik epizodiškai, nesirūpino namais, šeimos išlaikymu rūpinosi tik atsakovas, kuris niekada nebuvo ieškovei neištikimas. Ieškovė pati išsikraustė iš bendrų namų, išsivežė dalį daiktų. Atsakovas, kaip ir ieškovė, patvirtino, jog jie susitarė dėl dalies kilnojamųjų daiktų pasidalijimo, akcentavo, jog ieškinyje nurodytas dviratis priklauso atsakovo tėvui, patvirtino sutinkantis sumokėti ieškovei kompensaciją už vieną parduotą transporto priemonę, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, jog kitos dvi transporto priemonės su ieškovės žinia buvo perleistos atsakovui priklausančiai bendrovei. Ieškovės prašomą dalinti įmonę atsakovas nurodė įkūręs vienas iš skolintų lėšų, kurias vėliau grąžino bendrovės vardu paėmęs paskolą iš kredito unijos. Prašydama dalies akcinio kapitalo ieškovė privalo prisiimti atsakomybę ir už pusės paskolos grąžinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu (b.l. 68-76, t. 2) patikslintą ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį atmetė, ieškovės su atsakovu 2004 m. balandžio 17 d. sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei ikisantuokinę pavardę, priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, padalino santuokoje įgytą turtą, kilnojamuosius daiktus, dėl kurių šalys susitarė, paskirstė pagal šalių valią, atsakovo nuosavybėn priteisė 1500 Lt vertės dviratį „Flyer“, 10000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (100 vnt.), priteisė ieškovei iš atsakovo 5750 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančius dviratį ir akcijas, taip pat 16530 Lt kompensaciją už tris santuokoje įgytas transporto priemones, kurias atsakovas be ieškovės sutikimo perleido kitiems asmenims, priteisė ieškovei iš atsakovo 3292 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo valstybei 923 Lt žyminio mokesčio ir 33 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė, kad byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir apklaustos liudytojos parodymai patvirtina atsakovo prieš ieškovę naudoto psichologinio smurto faktą. Atsakovas nepaneigė ir ieškovės telefoninių pokalbių išklotinėmis, foto nuotraukomis įrodyto atsakovo neištikimybės fakto. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl nepakankamo ieškovės rūpinimosi namais, pastovių pajamų neturėjimo negali būti vertinamos kaip patvirtinančios jos kaltę dėl santuokos iširimo. Pripažinęs atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, teismas patenkino ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodydamas, jog netinkamas atsakovo elgesys sąlygojo ieškovės psichologinius išgyvenimus. Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dalį turto šalys pasidalino gražiuoju. Atsakovui neįrodžius, jog bendrovę jis įkūrė iš asmeninių lėšų, taip pat nepagrindus aplinkybių, jog ginčo dviratis priklauso atsakovo tėvui, teismas šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Šalims nekėlus klausimo dėl šio turto vertės, teismas turtą priteisė atsakovui, įpareigodamas jį sumokėti ieškovei pusės turto vertės kompensaciją. Atsakovui nenuginčijus nepriklausomų vertintojų išvados, jog automobilio Alfa Romeo 147 rinkos vertė yra 10000 Lt, nurodžius ženkliai viena nuo kitos besiskiriančias automobilio pardavimo ir jo vertės sumas, teismas konstatavo, jog nustatytina ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta kompensacijos už šią transporto priemonę suma. Nustatydamas kitų transporto priemonių, kurių pardavimo kainas atsakovas nustatė savo nuožiūra, nes sandorius, kaip jam priklausančios bendrovės vadovas, sudarė iš esmės pats su savimi, rinkos vertę teismas taip pat atsižvelgė į vertintojų išvadas ir, nurodęs, jog perleisdamas jas atsakovas be ieškovės sutikimo sumažino šeimos turtą, tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Kadangi kredito unija paskolą suteikė ne šalims, kaip fiziniams asmenims, bet bendrovei, kurios akcininku buvo atsakovas, paskolos davėjui nereikalaujant modifikuoti paskolos teisinių santykių, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dalį paskolos sumos priteisti iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 83-85, t. 2) atsakovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalis, kuriomis patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos už dviratį ir dvi transporto priemones, kurias atsakovas perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimo, šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvardino konkrečių pareigų, dėl kurių nevykdymo santuoka pripažinta iširusia dėl apelianto kaltės.
2. Ieškovės pateikti įrodymai dėl atsakovo neištikimybės vertintini kritiškai. Liudytoju apklausto moters, su kuria atsakovas neva buvo neištikimas, vyro parodymai laikytini subjektyviais. Abejonių kelia foto nuotraukose nurodytų datų autentiškumas. Telefono pokalbių išklotinės pačios savaime taip pat nepatvirtina neištikimybės fakto. Atsakovas su patikslintame ieškinyje nurodyta moterimi negyvena, ji gyvena atsakovo tėvui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, tuo tarpu atsakovas gyvena pas savo močiutę. Šalių konfliktai po to, kai jie nusprendė nebegyventi kartu, negali būti vertinami kaip santuokos iširimo priežastis.
3. Santuokos iširimą nulėmė tiek negalėjimas susilaukti vaikų, tiek ir ieškovės nesirūpinimas namų ūkiu, vengimas ieškoti stabilių pajamų bei su tuo susijusi nuolatinė įtampa.
4. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintina ginčijamo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės susirgimus nulėmė santuokos iširimas. Be to, šalims susipykus pati ieškovė išsivežė iš jų bendro būsto dalį daiktų, t.y. jos negalavimai netrukdė jai gyventi pilnavertį gyvenimą.
5. Teismas be pagrindo į dalintino turto sudėtį įtraukė apelianto tėvui priklausantį dviratį. Apelianto tėvas net buvo iniciavęs ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, susijusį su dviračio pasisavinimu, kuris buvo nutrauktas ieškovei dviratį grąžinus.
6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistos transporto priemonės buvo įsigytos iš bendrovės pasiskolintų lėšų, ieškovė žinojo apie automobilių perleidimo faktą, perleidimas nebuvo susijęs su siekiu sumažinti turto vertę, turtas perleistas bendrovei, kuri taip pat įėjo į dalintino turto sudėtį. Perleidžiant transporto priemones buvo padidinta bendrovės turto vertė. Niekas netrukdė ieškovei inicijuoti šios vertės nustatymą ir atitinkamai koreguoti reikalaujamos priteisti kompensacijos už atsakovui atitinkančias bendrovės akcijas, sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 95-100, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo neištikimybės faktą. Apelianto argumentai, jog ieškovė vengė mokytis ar ieškoti darbo, nesirūpindavo šeimos ūkiu, yra niekuo nepagrįsti. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas ieškovės išgyvenimais, lankymusi pas medikus, svorio sumažėjimu. Ginčo dviratis ieškovei buvo nupirktas kaip gimtadienio dovana, ji vienintelė dviračiu naudojosi. Apelianto minimi administraciniai veiksmai nepatvirtina jokių jo nurodomų faktinių aplinkybių. Dviratį ieškovė atidavė tik dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad kilęs ginčas galutinai bus išspręstas teismui įvertinus reikšmingas aplinkybes. Ginčo transporto priemones šalys buvo įsigiję iš bendrų lėšų.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kadangi absoliutūs ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindai nebuvo nustatyti, apeliantui ginčijant tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl neginčijamų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, paremtą apelianto neištikimybės ieškovei faktu. Remiantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio neištikimybė leidžia preziumuoti jo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apelianto neištikimybės faktą ieškovė įrodinėjo telefono pokalbių išklotinėmis, foto nuotraukomis, taip pat liudytojų parodymais. Apeliantas nurodo, jog šie įrodymai nelaikytini tinkamais ir pakankamais. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. CPK 185 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Reikšmingomis pripažintinos šios aplinkybės: pirma, apeliantas neneigia bendravimo su kita moterimi tiek telefonu, tiek ir jiems susitinkant, fakto, aplinkybės, jog jie bendrauja ilgą laiką; antra, pats apeliantas patvirtino, jog nurodyta moteris po konflikto su savo vyru gyvena apelianto tėvui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje; byloje nesant duomenų apie kokius nors santykius, siejančius aptariamą moterį su apelianto tėvu, galima pagrįstai teigti, jog apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas apelianto iniciatyva; trečia, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomą aplinkybę apie jo turimą kitą gyvenamąjį plotą; ketvirta, apeliantas neneigė ieškovės nurodomos aplinkybės, jog 2011 m. liepos 11 d. pokalbio, kurį šalys laiko jų santykių iširimo momentu, iniciatoriumi buvo būtent jis, kartu nenurodydamas, kokios konkrečios aplinkybės sąlygojo tokią iniciatyvą. Visas aukščiau aptartas aplinkybes įvertintus kaip vieną visumą, atsižvelgiant į artimo dviejų skirtingų lyčių asmenų bendravimo kontekstą - faktinį skirtingų dviejų asmenų santuokų iširimą, kaip labiausiai tikėtina vertintina ieškovės nurodoma pozicija, jog apeliantas buvo neištikimas ieškovei.
Pripažinus egzistavusiu neištikimybės faktą, galioja prezumpcija, kad jis ir nulėmė santuokos iširimą. Šios prezumpcijos apeliantas nepaneigė. Jo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė nesirūpino namais, nesiekė stabilių pajamų, iš vienos pusės, nelaikytinos pagrindu jos kaltei dėl santuokos iširimo pripažinti, iš kitos pusės, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Apeliantui neįvykdžius pareigos paneigti įstatyminę jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, darytina išvada, jog keisti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio, dėl kurio kaltės santuoka iširo, pareiga atlyginti kito sutuoktinio patirtą neturtinę žalą. Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl apelianto kaltės, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog iš jo ieškovei negalėjo būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos abejonės dėl to, ar ieškovė patyrė realią žalą. Pats faktas, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, byloje nesant duomenų, jog ieškovė nevertino ilgą laiką besitęsusių santuokinių ryšių, taip pat aplinkybė, jog ieškovė buvo priversta keisti savo gyvenamąją vietą, leidžia spręsti ieškovę patyrus neigiamus išgyvenimus. Tai, jog ieškovė patyrė neigiamas emocijas, patvirtina tiek nutraukto ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 168-172, t. 1), tiek ir nagrinėjant civilinę bylą (b.l. 50-67, t. 2) apklaustų liudytojų parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog, būdama priversta išsikelti iš savo gyvenamosios patalpos, kartu ieškovė išsivežė ir kai kuriuos daiktus, negali būti vertinama kaip paneigianti jos patirtų išgyvenimų faktą. Tai, kas nurodyta, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei iš atsakovo priteisė pagrįstai.
Dėl dviračio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos už jį priteisimo
Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvada dėl dviračio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ginčijama akcentuojant, jog šis turtas priklauso kitam asmeniui - apelianto tėvui. Šią aplinkybę apeliantas grindžia 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l. 167, t. 1). Iš šio nutarimo turinio tėra matyti, jog apelianto tėvas vieną dieną kreipėsi į policiją dėl dviračio negrąžinimo, tačiau jau kitą dieną savo pareiškimą atsiėmė. Pareiškimo pagrįstumas nebuvo vertinamas. Pats pareiškimo padavimo faktas, net nesant duomenų, jog apie tai ieškovei buvo žinoma, negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos jos veiksmams atiduodant dviratį. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dviračio įsigijimo faktą, aplinkybę, jog dviračiu naudojosi apelianto tėvas. Nurodytų aplinkybių visuma apeliacinio skundo argumentą, jog ginčo dviratis nepriklausė šalims nuosavybės teise, leidžia atmesti kaip neįrodytą.
Kadangi dėl dviračio vertės tarp šalių ginčo nebuvo, pripažinęs jį bendrąja jungtine nuosavybe ir po padalijimo priteisęs apeliantui, pirmosios instancijos teismas iš apelianto ieškovei pagrįstai priteisė pusės ieškovės nurodomos dviračio vertės kompensaciją.
Dėl kompensacijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistas transporto priemones priteisimo
Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, jog santuokos metu įgytas dvi transporto priemones apeliantas perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde nurodoma aplinkybė, jog už transporto priemones bendrovė atsiskaitė skolintomis lėšomis, negali būti vertinama kaip turinti įtakos šių transporto priemonių statusui, o kartu ir ginčui dėl kompensacijos už jas priteisimo dalinant santuokoje įgytą turtą. Priešingai, pastaroji aplinkybė tepatvirtina, jog realiai nepadidindamas bendrovės turto sudėties (turtinę transporto priemonių vertę atsveria atitinkamas įsipareigojimas kreditoriams) atsakovas sumažino šeimos turto vertę, kadangi nebeliko jo vardu registruotų transporto priemonių, tuo tarpu duomenų apie pinigų panaudojimo aplinkybes byloje nėra. Akcentuotina ir tai, jog viena iš transporto priemonių buvo perleista būtent tą dieną, kurią šalys nurodė kaip esminę ginčo dieną, po kurių jų santykiai iširo (b.l. 28, t. 2), todėl teigti, jog šiam sandoriui sudaryti apeliantas turėjo ieškovės sutikimą, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų, jog sutikimas buvo gautas ir kitam keliais mėnesiais anksčiau sudarytam sandoriui. Kadangi tokiais savo veiksmais apeliantas akivaizdžiai sumažino dalintino turto apimtį, iš jo ieškovei kompensacija už prarastą turto vertės, kurios dydžio apeliantas neginčija, dalį buvo priteista pagrįstai (CK 3.115 str. 2 d., 3.127 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, ieškovei iš apelianto, vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, priteistinas atstovavimo išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 1000 Lt (b.l. 106-108, t. 2), kurių dydis neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt ieškovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.