- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2YT-10344-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04945-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., O. L., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Tatjana Benetė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. M., O. L. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės V. L. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. M. ir O. L. atsiliepimuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir jam neprieštarauja (31, 32 b. l.).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei bei duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, jog pareiškėjas faktiniais veiksmais būtų priėmęs V. L. palikimą. Jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, kad pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė palikimą, VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas (34-36 b. l.).
Apie teismo posėdį, vykusį 2018 m. kovo 26 d. 15:00 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka (39‑43 b. l.). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui. Nenustačius kliūčių, nutarta nagrinėti bylą iš esmės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis kartu su sutuoktine V. L. gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiame bute liko gyventi ir po sutuoktinės mirties, naudojosi butu ir valdė jį kaip savo, rūpinosi, darė remontą. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, kadangi manė, jog butas priklauso jam. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota jo gyvenamoji vieta. 1992 metais butas buvo privatizuotas. 1994 metais mirus pareiškėjo sutuoktinei, jis toliau gyveno bute, valdė jį kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. nurodė, kad šiuo metu ji gyvena kartu su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei prašė tenkinti pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo O. L. nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. L. sutuoktinė V. L., kuriai kartu su pareiškėju bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (6-7, 10, 18-20 b. l.). Po V. L. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Įregistruotų mirusios testamentų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jis po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau prižiūrėjo turtą ir valdė jį kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius bei darė remontą, taigi, faktiniais veiksmais priėmė palikimą. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat J. L. pasirašyta Dujų tiekimo sutartis (11-16 b. l.). V. L. vaikai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kitų jos įpėdinių nenustatyta.
Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį (1964 metų redakcija) laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje (2001-07-01) nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. L. priėmė palikimą po V. L. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui J. L. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.