Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. (V. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. nuteistas 2015 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 3 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir iš tikrųjų byloje esantys duomenys šių aplinkybių buvimą patvirtina. Iš Komisijos nutarimo, Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu V. M. sutiko dirbti ir dirba (2017 m. lapkričio 13 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), palaiko ryšius su artimaisiais, juos vertina. Nuteistasis dalyvauja pataisos, pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą darbą, gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 53 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

8. Analizuojamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad V. M. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šią išvadą visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenys apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos pokytį. Nuo 2017 m. sausio 19 d. V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo nustatytų 76 balų sumažėjo ir, kaip minėta, šiuo metu įvertinta 53 balais (vertinimas atliktas 2021 m. sausio 11 d.). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis pristatomas jau ne pirmą kartą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir nustatyti socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Šio svarstymo metu nuteistajam buvo nustatyta 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vertinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 18 d.). Taigi, nuo paskutinio svarstymo per Lygtinio paleidimo komisijos paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo laiką rizika sumažėjo nežymiai – trimis balais. Tai rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė. Be to, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nustatomi 3 riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Nors su padarytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys yra statinis, remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis kiti kriminogeniniai veiksniai, jų įtaka pakartotiniam nusikalstamumui gali būti mažinama. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, taip pat į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (26), bet ir dinaminiai (27) balai, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, mąstymą, požiūrį pagal nustatytas problemines sritis, riziką gali ženkliai sumažinti. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką vis tik dar nėra pakankama išvados, kad pažanga yra akivaizdi, konstatavimui.

9. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu V. M. buvo ne kartą skatintas (2018-2021 metų laikotarpiu skatintas 8 kartus), tačiau iš Socialinio tyrimo išvados, pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo išimtinai tik teigiamas. V. M. drausmine tvarka baustas 2 kartus (2017 m. birželio 16 d., 2017 m. spalio 20 d.), taip pat dar 3 kartus dėl padarytų pažeidimų svarstytas Drausmės komisijoje, tačiau nuobaudos nepaskirtos. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad paskutinį kartą pažeidimas (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas) fiksuotas 2019 m. balandžio 26 d., dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra ilgalaikiai ir stabilūs.

10. Skunde nuteistasis, nesutikdamas su jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimu, tvirtina, kad svarstymas Drausmės komisijoje negali būti vertinamas kaip pažeidimo fakto konstatavimas, tokiam manymui pagrįsti cituoja Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e1-1504-423/2018. Tačiau toks manymas yra paremtas klaidingu minėto sprendimo motyvų interpretavimu. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju (svarstymas Drausmės komisijoje) negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokių duomenų, jog V. M. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino visus nuteistojo padarytus pažeidimus ir į tai atsižvelgė spręsdamas dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos įstaigų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

11. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad V. M. bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų, iš kurių vienas labai sunkus ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, padarymą ir tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, kaip minėta, informacija apie teisės pažeidimus yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, nuteistasis nepastebi, kad vis dar egzistuoja anksčiau turėtos ir vėl ateityje galinčios atsirasti problemos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas išlieka kaip aktualus rizikos veiksnys, kai pats nuteistasis, nors nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią riziką neigia. Be to, kaip jau minėta, nepriekaištingu elgesiu viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo, praeityje yra teistas, o Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad ankstesnės priežiūros laikotarpiu nuteistasis reagavo tik minimaliomis pastangomis, kurių reikia reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2021 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo, nebuvo vieninga (2 iš 5 narių balsavo prieš).

12. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad su padaryto nusikaltimo sunkumu susijusios aplinkybės yra nekintančios ir tam skundą nagrinėjantis teismas negali nepritarti, tačiau, teismo vertinimu, padaryto nusikaltimo sunkumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

13. Skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, išvados dėl galimybės jau šiuo metu taikyti lyginį paleidimą nebuvimo nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nuteistojo manymui, šios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui nebuvo pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiai išvadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

14. Sutiktina su nuteistuoju, kad apylinkės teismas nutartyje nepasisakė dėl Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai mažinančių kriminogeninių veiksnių. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atlikus nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyti 4 riziką mažinantys veiksniai: gyvenimo sąlygos; socialiniai ryšiai; piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nebuvimas; emocinė gerovė. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis gyvenamąją vietą turėjo, ryšius su artimaisiais palaikė ir iki nusikaltimo padarymo, nesant duomenų apie piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, turėtas su emocine gerove susijusias problemas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, spręstina, kad su šiais veiksniais susijusios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jų buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesilaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusius nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi spręsti, kad nustatyti veiksniai šiuo metu bus reikšmingas apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra vertinami ne atskiri duomenys, o jų visuma, kurių įvertinimas šiuo konkrečiu atveju dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

15. Skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo sampratos, šio instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, arba jeigu rizika yra vidutinė, turi būti konstatuota akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas, kaip minėta, yra teisė, o ne pareiga. Analizuojamu atveju V. M. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą neturėjo pagrindo.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.