- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- A-146-79-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus, teismo posedyje apeliacine tvarka pagal raytinio proceso taisykles inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. B. apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 6 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo R. B. prayma atsakovui Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos del nelaimingo atsitikimo tyrimo ivados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas R. B. (toliau – ir pareikejas) praymu (b. l. 6-9) prae Kauno apygardos administracini teisma:
1) panaikinti Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampoles AVPK) 2009 m. liepos 22 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 3 „Del R. B. traumos“;
2) pripa˛inti, kad sveikatos sutrikdyma pareikejas patyre esant Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytomis salygomis ir jam priklauso kompensacija;
3) ipareigoti atsakova siusti pareikeja i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes (toliau – ir CMEK) komisija del sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo.
Pareikejas skunde paaikino, kad jis yra Marijampoles AVPK Nusikaltimu tyrimo skyriaus Nusikaltimu nuosavybei tyrimo poskyrio vyriausiasis patrulis. 2009 m. bir˛elio 28 d. vykdydamas Marijampoles AVPK 1. e. p. virininko 2009 m. gegu˛es 26 d. isakyma Nr. 64-V-237 „Del Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato komandos dalyvavimo atvirajame policijos ma˛ojo futbolo turnyre“ dalyvavo ma˛ojo futbolo turnyro var˛ybose, kurios vyko Lietuvos policijos mokymo centro Kauno skyriuje. Apilimo metu, prie var˛ybas stovedamas vartuose atmuinejo komandos ˛aideju i vartus spardomus kamuolius ir susi˛alojo kaires rankos V-aji pirta. Kauno Raudonojo Kry˛iaus ligonineje jam buvo nustatytas kaires rankos ma˛ojo pirto lu˛imas. 2009 m. liepos 22 d. Marijampoles AVPK buvo patvirtinta nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 3 „Del R. B. traumos (toliau – ir Ivada), kurioje konstatuota, kad nera Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu salygu imoketi kompensacija.
Pareikejas teige nesutinkantis su skund˛iama Ivada ir manantis, kad nagrinejamas atvejis atitinka visas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas salygas gauti kompensacija del sveikatos su˛alojimo. Pa˛ymejo, kad minetoje istatymo normoje numatytu kompensaciju paskirtis – kompensuoti sveikatos sutrikdyma ar gyvybes atemima del tarnybos ypatumu, o ne del iprastu (normaliu) tarnybos salygu, kuriomis savo pareigas atlieka visi kiti valstybes tarnautojai. Teige trauma patyres ne del savo laisvo apsisprendimo, o vykdydamas komisariato vadovo isakyma. Pasak pareikejo, vartininko pozicija ˛aid˛iant futbola (stiprus smugiai, netiketi prieingos komandos ˛aideju veiksmai ir kt., traumos atveju jam nebuvo iduotos vartininko pirtines) yra laikytina veika, susijusia su padidejusiu pavojumi ar rizika gyvybei ir sveikatai, kadangi yra didele traumu tikimybe.
Pareikejas nurode, kad Ivada nepagrista, kadangi joje nenurodyti argumentai, kuriais remiantis nustatyta, jog virininko isakymo, (pareigu) vykdymas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika gyvybei ir sveikatai, tyrimo metu nebuvo nagrinejamos sveikatos sutrikdymo aplinkybes. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-1641/2008 pareikejas atkreipe demesi i tai, kad Vidaus tarnybos statutas nustato tris kompensacijos skyrimo salygas, o Ivadoje atsi˛velgta tik i viena, t.y. neatsi˛velgta i tai, kad ioje istatymo normoje taip pat yra kompensacijos gavimo salyga, kuri nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareikejo skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (b. l. 14-15) paaikino, kad tyrimo metu, ivertinus R. B. susi˛alojimo aplinkybes buvo konstatuota, kad jo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, todel nera pagrindo ivadai, kad sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pareikejo su˛alojimas nepriskirtinas ne vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija.
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos su pareikejo skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (b. l. 18-21) nurode iuo argumentus:
1. Del reikalavimo panaikinti Ivada teige, kad nei pareikejas, nei atsakovas negincija fakto, kad pareikejas susi˛alojo tarnybos metu ir ivykis turi buti pripa˛intas draudiminiu, o pareikejui priklauso draudimine imoka (bet ne kompensacija).
2. Del reikalavimo pripa˛inti, kad pareikejas sveikatos sutrukdyma patyre esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms salygoms ir jam priklauso kompensacija pa˛ymejo, kad futbolo ˛aidimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Pareikejo susi˛alojimas ˛aid˛iant futbola turi buti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas.
3. Del reikalavimo ipareigoti atsakova iduoti siuntima i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti nurode, kad is reikalavimas nepagristas, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir ivada priimta del draudiminio ivykio, todel remiantis ia Ivada negalejo ir negali buti iduotas siuntimas i CMEK. Toks siuntimas galetu buti iduotas tik atlikus tarnybini patikrinima ir patvirtinus ivada, kurioje butu nustatytas prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybos ir konstatuota, jog teises aktu nustatyta tvarka jam imoketina kompensacija.
4. Pareikejas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-1641/2008 remiasi nepagristai, kadangi atnaujinus ioje byloje procesa ji buvo pakeista.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 6 d. sprendimu (b. l. 31-34) pareikejo skunda atmete.
Teismas nustate, kad 2009 m. gegu˛es 28 d. R. B. pagal 2009 m. gegu˛es 26 d. Marijampoles AVPK 1. e. p. virininko isakyma Nr. 64-V-237 turejo dalyvauti futbolo var˛ybose. Apilimo metu prie var˛ybas su Kauno policijos komanda, stovedamas vartuose ir atmuinedamas i vartus spardomus kamuolius susi˛alojo kaires rankos ma˛aji pirta. Kauno Raudonojo Kry˛iaus ligonineje R. B. buvo nustatytas kaires rankos ma˛ojo pirto lu˛imas.
Ianalizaves sprend˛iamam gincui taikytinus teises aktus ir aplinkybes, teismas nustate:
1. Nagrinejamo ivykio metu galiojusios istatymo redakcijos Vidaus tarnybos statutas (2006 m. liepos 17 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) del pareigunu sveikatos sutrikdymo iskyre dvejopo pobud˛io socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numate kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo imokas. I minetu Statuto nuostatu akivaizdu, kad istatymu leidejas aikiai atribojo, kuriais atvejais del sveikatos sutrikimu vidaus tarnybos pareigunui turi buti imokama atitinkamo dyd˛io kompensacija, o kuriais draudimo imoka. Istatymu leidejas taip pat nustate skirtingas iu ivykiu tyrimo proceduras, kurias detalizuoja atitinkami poistatyminiai teises aktai.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr.1V-418 patvirtintu Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprau (toliau – ir Apraas) buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta itirti nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Aprao 19 punkte yra nurodyta, kokios aplinkybes turi buti nustatytos nelaimingo atsitikimo tyrimo ivadoje ir i iuos klausimus yra atsakyta, t.y. nustatyta, kad pareigunas R. B. patyre trauma jo nurodytomis aplinkybemis vykdydamas Marijampoles AVPK 1. e. p. virininko isakyma Nr. 64-V-237; ivykis priskirtinas prie nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, taciau nera Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu salygu imoketi jam kompensacija. R. B. buvo pasiulyta kreiptis i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampoles skyriu del patirtos traumos pripa˛inimo draudiminiu ivykiu ir prayti apskaiciuoti draudimo imoka (b. l. 16).
3. Aprao 34 reglamentuoja, jog komisijai ar darbuotojui atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima ir nustacius, kad pareigunas ar kursantas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis, patvirtintomis vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138.
4. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno <...>, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, <...>, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, <...> susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno <...> gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisykles), 3-10 punktu nuostatas del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus tarnybos istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Taisykliu 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo ivados, kuri teikiama tvirtinti istaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp ju - nurodyti ar yra nustatytas prie˛astinis ryys, ar teises aktu nustatyta tvarka imoketina kompensacija (Taisykliu 10.6 punktas). Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalimi pagal Taisykles nebuvo atliktas, taciau skund˛iamoje Ivadoje i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisykliu 10.6 punkte nurodytus klausimus yra i esmes atsakyta, nes nustatyta, jog nera Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu salygu imoketi R. B. kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad pagal bylos aplinkybes iuo konkreciu atveju pareikejo susi˛alojimas sporto var˛ybu metu negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei ir nera pagrindo ivadai, kad sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Konstatavo, kad pareikejo susi˛alojimas ˛aid˛iant futbola nepriskirtinas ne vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu nustatymas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Pa˛ymejo, jog byloje nera duomenu, kad pareikejo sveikata sutrikdyta kitu asmenu poveikiu i alies del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje, todel aplinkybe, kad var˛ybu metu nebuvo suteiktos vartininko pirtines, kurios apsaugotu nuo galimu pirtu su˛alojimo, nelaikytina reikminga. Teismas akcentavo, jog tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.
III.
Pareikejas R. B. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 36-42), kuriuo prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – jo skunda tenkinti.
Apeliacini skunda be aplinkybiu ir argumentu, pateiktu pirmosios instancijos teisme, grind˛ia iais argumentais:
1. Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato tris kompensaciju mokejimo atvejus, kompensacija pareigunui mokama nustacius bent viena i ju. I teismo sprendimo nera aiku, ar teismas gincija tarnybiniu pareigu ejima del dvieju pirmuju Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos gavimo pagrindu, ar tik del treciojo, nors pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsni teismo nustatytos aplinkybes sprendime turi buti nurodytos aikiai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A2-160/2007 pa˛ymi, kad trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybes, kuriomis esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veikla reglamentuojanciais teises aktais bei institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybes nurodymus arba patvarkymus.
3. Teigia, kad futbolo ˛aidimas laikytinas kelianciu padidejusi pavoju bei padidejusia rizika pareigunu sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 48-49) prao apeliacini skunda atmesti ir nurodo i esmes analogikus argumentus kaip ir atsiliepime i pareikejo skunda. Papildomai pastebi, kad pareikejo nurodytoje 2007 m. vasario 19 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A2-160/2007 buvo aikinama anksciau galiojusi Statuto 40 straipsnio redakcija (2003 m. baland˛io 29 d. istatymo Nr. IX-1538), o ioje byloje yra aktualus naujos redakcijos Statuto 40 straipsnis (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija).
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 50-51) prao apeliacini skunda atmesti i esmes analogikais, kaip ir atsakovas, argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareikejas prae teisma panaikinti Marijampoles AVPK 2009 m. liepos 22 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 3, pripa˛inti, kad jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos pareiguno sveikatos sutrikdymo salygas ir jis turi teise i gauti ioje istatymo normoje numatyta kompensacija, taip pat ipareigoti atsakova iduoti siuntima i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinejant byla teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nagrineja byla atsi˛velgdama i ia istatymo nuostata.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, pareikejas - statutinis valstybes tarnautojas 2009 m. gegu˛es 26 d. Marijampoles AVPK 1. e. p. virininko isakymu Nr. 64-V-237 2009 m. bir˛elio 28 d. buvo komandiruotas dalyvauti antrajame ma˛ojo futbolo turnyre. 2009 m. gegu˛es 28 d. apilimo metu prie var˛ybas ˛aisdamas vartininko pozicijoje susi˛alojo (diagnozuotas kaires rankos ma˛ojo pirto lu˛imas). Ikeldamas nagrinejama ginca pareikejas siekia Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos del pareiguno sveikatos sutrikdymo.
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsi˛velgiant i pareikejo susi˛alojimo data (2009 m. gegu˛es 28 d.) byloje yra aktuali 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo Nr.XI-122 redakcija (isigaliojo nuo 2008 m. gruod˛io 30 d.), kuri nuo ankstesnes ios normos redakcijos (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) skiriasi tik tuo, kad pakeite kompensacijos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju dydi (nustate nuo 1 iki 12 menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io vietoj anksciau numatytos - 12 menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io).
Pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa vidaus tarnybos pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami iame Statute bei kituose teises aktuose nustatytomis socialinemis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumu kompensavimo principas igyvendinamas istatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis salygomis, kuriu igyvendinimo tvarka detalizuoja atitinkami su io Statuto igyvendinimu susije poistatyminiai teises aktai. Padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas i vidaus tarnybos ypatumu, taciau tai savaime nera pagrindas moketi statutiniam valstybes tarnautojui kompensacija kiekvienu su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Teiseju kolegija akcentuoja, kad ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas yra pagrindas moketi pareigunui kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatyta teisini reguliavima kompensacijos gali buti mokamos, jei nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas atitinkanciu viena i io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju ir nera aplinkybiu, numatytu Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali (2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo Nr.XI-122 redakcija) pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pa˛ymetina, kad dviems pirmaisiais minetoje istatymo normoje numatytais atvejais del kompensacijos mokejimo yra butina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigu atlikimo situacija, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Tai reikia, kad, kiekvienu konkreciu atveju sprend˛iant del aptariamu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymo, yra butina iaikinti: pirma, ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas, arba iu bukliu (su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigunas atliko iu bukliu (su˛alojimo, susi˛alojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu buvo atliekamos padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai salygomis. Treciasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos mokejimo atvejis (pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) yra skirtas reglamentuoti toms situacijoms, kai pareiguno sveikata sutrikdo tretieji asmenys del atitinkamu pareiguno teisetai atliktu veiksmu vykdant savo tarnybos pareigas (pav. kerijama pareigunui, sulaikiusiam u˛ padaryta nusikaltima ir pan.) ar pareiguno atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje.
Ar pareiguno susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Statuto 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija vadovaudamasi Vyriausybes tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigunu ar kursantu sunkiu, apysunkiu ir lengvu su˛eidimu, traumu bei kitu sveikatos sutrikdymu sarau Vyriausybes nustatyta tvarka.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisini reguliavima tyrimas, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas atitinkanciu viena i io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju yra atliekamas pagal specialia teises aktu nustatyta procedura. ia procedura reglamentuoja Vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ (toliau – ir Taisykles), patvirtintos igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali. Pagal Taisykliu 3-10 punktu nuostatas del Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus reikalu statutineje istaigoje jos vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Kitaip tariant, tarnybinio patikrinimo metu turi buti nustatyta, ar pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo, sveikatos sutrikdymo atvejis priskirtinas vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos mokejimo atveju. Tarnybinis patikrinimas turi buti u˛baigiamas suraant tarnybinio patikrinimo ivada (Taisykliu 10 p.). Jei tarnybinio patikrinimo ivada Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme pareigunui yra palanki, vidaus reikalu statutine istaiga siuncia pareiguna i CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 str.8 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pa˛ymejo, kad atskiras Statuto 40 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklese numatytas tarnybinis patikrinimas nagrinejamu atveju nebuvo atliktas.
Statuto 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto leomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos. Statuto 49 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarka nustato vidaus reikalu ministras. Vadovaudamasis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi Vidaus reikalu ministras 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr.1V-418 patvirtino Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraa (toliau – ir Apraas). Apraas nustato, kad nelaiminga atsitikimo tyrima atlieka vidaus reikalu istaigos vadovo sudaryta komisija arba kompetentingas darbuotojas, kuriam pavesta igyvendinti darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimus vidaus reikalu istaigoje (Aprao 8,13,14,15,17 p.). Nelaimingo atsitikimo tyrimas baigiamas suraant nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo akta (Aprao 18 p.). Pagal Aprao 19 punkta, esmine aplinkybe, kuri turi buti nurodyta nelaimingo atsitikimo tyrimo ivadoje - ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba (tarnybiniu pareigu vykdymu). Nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akta tvirtina vidaus reikalu istaigos vadovas (Aprao 22 p.). Akto kopija per 3 dienas nuo patvirtinimo turi buti iteikta ar isiusta nukentejusiam pareigunui, taip pat VSDF valdybos teritoriniam skyriui (Aprao 23,29 p.).
I Statuto 40 straipsnio 5 dalyje ir su jos nuostatu igyvendinimu susijusiose Taisyklese (Vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymas Nr. 1V-138), taip pat i Statuto 49 straipsnio 3 dalyje ir su jos nuostatu igyvendinimu susijusiame Aprae (Vidaus reikalu ministras 2007 m. lapkricio 30 d. isakymas Nr.1V-418) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad ie teises aktai del pareigunu su˛alojimo, susi˛alojimo, sveikatos sutrikdymo numato dvi tyrimo proceduras, o iu tyrimu baigiamieji dokumentai (nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada – Aprao 18 p., tarnybinio patikrinimo ivada -Taisykliu 10 p.) turi skirtinga paskirti.
I bylos med˛iagos matyti, kad Marijampoles AVPK del pareikejo susi˛alojimo buvo atliktas vienas tyrimas. Marijampoles AVPK l.e.p. virininkas 2009 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr.64-V-266 sudare komisija R. B. susi˛alojimui itirti. I 2009 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr.64-V-266 sudarytos komisijos atlikto tyrimo med˛iagos matyti, kad tyrima komisija u˛baige suraydama Aprao 18 punkte numatytus dokumentus: 2009 m. liepos 22 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr., o jos pagrindu – 2009 m. liepos 22 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akta Nr.64-1-PR5-132, kuriuose pateike ivada, kad ivykis (R. B. susi˛alojimas dalyvaujant ma˛ojo futbolo turnyre pagal Marijampoles AVPK l.e.p.virininko isakyma) priskirtinas prie nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba ir tai yra pagrindas pateikti pareikejui dokumentus del pateikimo VSDFV teritoriniam skyriui del traumos pripa˛inimo draudiminiu ivykiu ir draudimo imokos. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto konstatuojamojoje dalyje komisija taip pat nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme nera pagrindo teigti, jog R. B. tarnybos pareigu vykdymas pagal mineta isakyma buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, todel nera ioje istatymo normoje nustatytu salygu moketi kompensacija.
Mineta, kad pagal iuo metu galiojanti teisini reguliavima Statuto 49 straipsnio 3 dalyje ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu aplinkybiu ityrimo proceduros yra iskirtos i dvi atskiras, kuriu atlikima reglamentuoja Apraas ir Taisykles. Nagrinejamoje byloje nustatyta situacija, kai u˛baigus Statuto 49 straipsnio 3 dalyje ir Aprae numatytas tyrimo proceduras ir nustacius, jog R. B. susi˛alojimas yra susijes su tarnyba, nebuvo paskirtas Statuto 40 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklese numatytos paskirties tarnybinis patikrinimas pagal iuo metu galiojanti teisini reguliavima formaliaja prasme yra nustatytu proceduru nesilaikymas, taciau pagal ios konkrecios bylos faktines aplinkybes jis nelaikytinas esminiu pa˛eidimu, kadangi atsakovo 2009 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr.64-V-266 sudarytai komisijai buvo suteikti igaliojimai itirti R. B. susi˛alojima, todel ji pareikejo susi˛alojimo aplinkybes ityre bei ivertino tiek Statuto 49 straipsnio 3 dalies, tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, suraydama viena ivada. Laikantis turinio virenybes prie forma principo, neturi esmines reikmes kaip yra pavadinamas tyrimo ivadu baigiamasis dokumentas, jie tyrimas yra atliktas pilnai, o ivados yra pagristos nustatytomis faktinemis aplinkybemis ir teises aktu normomis. Marijampoles AVPK vadovas visikai sutiko su komisijos ivada ir ja patvirtino. Pareikejas, kaip matyti i bylos med˛iagos, neprae atsakovo atlikti atskira Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu aplinkybiu ityrimo procedura. Ikeldamas nagrinejama administracini ginca taip pat neprae teismo ipareigoti atsakova atlikti atskira procedura Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms aplinkybems itirti. Pareikejas nagrinejama ginca ikele nesutikdamas su jo susi˛alojimo tyrimo ivadomis, iformintomis 2009 m. liepos 22 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 3, ta apimtimi, kuria pasisakyta, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme nera pagrindo teigti, jog R. B. tarnybos pareigu vykdymas pagal Marijampoles AVPK l.e.p. virininko 2009 m. gegu˛es 28 d. isakyma Nr.64-V-237 buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, todel nera ioje istatymo normoje nustatytu salygu moketi kompensacija.
Pareigunas turi buti siunciamas i CMEK su˛alojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos salygos moketi kompensacija. Nagrinejamu atveju atsakovas tokiu salygu nenustate.
Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustate visas bylai reikmingas aplinkybes, irodymus teismo posedyje ityre ir ivertino pagal irodymu vertinimo taisykles (ABTI 57 str.), teisingai taike bei aikino ginco teisinius santykius reglamentuojancias materialines teises normas, priimtas sprendimas atitinka ABTI 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Procesines teises normu pa˛eidimu nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad pareikejo susi˛alojimas byloje nustatytomis aplinkybemis (pagal vidaus reikalu statutines istaigos vadovo isakyma dalyvaujant futbolo var˛ybose tarp policijos istaigu komandu) atsakovo pagristai buvo pripa˛intas susi˛alojimu, susijusiu su tarnyba, kai tarnybos atlikimas nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Apelianto argumentas, esa pirmosios instancijos teismas aikiai nepasisake kurios ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu salygu neatitinka pareikejas yra nepagristas, kadangi teismo sprendime aikiai nurodyta, jog pareikejo susi˛alojimas nepriskirtinas ne vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu nustatymas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad istatymu leidejas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcija) kompensacijos mokejimo del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrukdymo tarnyboje ar susijusio su tarnybiniu pareigu atlikimu salygas susiedamas su aplinkybemis, jog pareikejo tarnybos pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, turejo tiksla nustatyti toki teisini reguliavima, kad ioje istatymo normoje numatytos kompensacijos butu mokamos tik tais atvejais, kai statutinis valstybes tarnautojas atlieka tarnyba neiprastinemis, o realiai padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai salygomis, kuriu buvimas ar nebuvimas kiekvieno konkretaus ivykio atveju turi buti nustatomas tyrimo metu. Statutas nustato, kad statutiniai valstybes tarnautojai turi buti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistu eiti pareigas vidaus tarnyboje, taciau vidaus tarnybos statutiniu pareigunu fizinio pasirengimo tobulinimas visomis darbdavio numatytomis formomis (treniruotes, normatyvu laikymas ir kt.) nustatytose vietose bei laiku yra su tarnyba statutineje istaigoje susijusi veikla, siekiant atitikti tarnybai keliamus fizinio pasirengimo reikalavimus. Teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamoje byloje nustatyta aplinkybe, kad pareikejas dalyvavo futbolo var˛ybose pagal policijos istaigos vadovo isakyma, nera pagrindas pripa˛inti, kad pareikejo su tarnyba susije veiksmai buvo atliekami padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai salygomis, nes aptariamu pagrindu surengtose var˛ybose susi˛eisti ˛aidejui buvo tokia pat tikimybe kaip ir bet kuriam kitam ˛aidejui (ne statutiniam valstybes tarnautojui) dalyvaujant oficialiose var˛ybose ar bet kuriam asmeniui (taip pat ir statutiniam valstybes tarnautojui) ˛aid˛iant laisvalaikiu.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalyje yra pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba savoka – tai ivykis tarnybos metu, iskaitant eismo ivyki tarnybos metu, ivykis pertraukos pailseti ir pavalgyti metu, jei pareigunas ios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareiguno tarnybiniu pareigu atlikimu susijes ivykis, kurio metu pareigunas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar keliu veiksniu poveiki, kurio padarinys yra pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Nagrinejamas pareikejo susi˛alojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingu atsitikimu tarnyboje pagal ios savokos nuostata, kad tai yra su pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimu susijes ivykis, kurio metu pareikejas patyre fizinio rizikos veiksnio poveiki.
Apelianto teiginys, kad nagrinejamoje byloje turetu buti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. A2-160/2007 suformuota praktika, nepagristas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pa˛ymejes, kad i Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu seka, kad tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat. Kita vertus, iame Konstitucinio Teismo nutarime, pa˛ymeta, kad teismu precedentu, kaip teises altiniu, reikmes negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismu precedentais reikia itin apdairiai. Pabre˛ta, kad teismams sprend˛iant bylas precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panaios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. ˇemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi auktesnes instancijos teismu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aikinant ir taikant istatymus.
Atsi˛velgdama i mineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat i minetas istatymu nuostatas teiseju kolegija pa˛ymi, kad teismu praktika taikant istatymus kitose administracinese bylose gali buti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylu faktines aplinkybes visikai identikos, sprend˛iant ginca buvo taikyta ir aikinta ta pati (tos pacios istatymo redakcijos) istatymo norma. Apelianto nurodytoje administracineje byloje (Nr. A2-160/2007) buvo nagrinejamas gincas del vidaus tarnybos pareiguno susi˛alojimo 2004 m. vasario 12 d. fizinio pasirengimo pratybu metu. Taigi minetoje administracineje byloje sprend˛iant ginca buvo taikytas tuo metu galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis (2003 m. baland˛io 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcija), kurio 3 dalis del kompensacijos u˛ pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos), negu numato nagrinejamoje byloje taikytina pirmiau mineta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 ir 2008 m. gruod˛io 23 d. redakcijos) (jose numatyta nauja nustatinetina aplinkybe, ar pareiguno su˛alojimo (susi˛alojimo) atliekant tarnybos pareigas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai). Del pasikeitusio visuomeniniu santykiu teisinio reguliavimo apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nagrinejamoje byloje negali buti remiamasi.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nagrinejamam gincui taikytinos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.IX-804 redakcija) nuostatu del kompensacijos mokejimo salygu aikinimo ir taikymo praktika Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformaves ne apelianto nurodytoje, o kitose bylose (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose:2008 m. lapkricio 10 d. Nr.A261-1827/2008; 2008 m. gruod˛io 8 d.Nr.A146-1987/2008; 2009 m. bir˛elio 2 d. Nr. A502-297/2009;2009 m. 2009 m. rugsejo 28 d. Nr. A146-1026/2009; 2010 m. sausio 26 d. Nr. A143 – 152/2010;2010 m. baland˛io 12 d. Nr.A146-529/2010; 2010 m. bir˛elio 17 d.Nr. A662-867/2010;2010 m. lapkricio 25 d.Nr. A146-1264/2010 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurode, kad tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato io Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.
Apibendrindama idestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir teisetas, tenkinti pareikejo apeliacini skunda remiantis jame idestytais argumentais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareikejo R. B. apeliacini skunda atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 6 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.