Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, trečiųjų asmenų atstovui advokatui Kęstučiui Ragaišiui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims S. V., E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skyriaus specialistai ne kartą išklausė nepilnametės U. K. nuomonę. Pokalbių metu mergaitė bendravo noriai ir drąsiai, nurodė, kad nuo liepos mėnesio, pablogėjus mamos sveikatai, apsigyveno pas senelius. Mergaitės teigimu, ji nieko savo gyvenime nenorėtų keisti, su seneliais gyvendama jaučiasi puikiai, jie labai ja rūpinasi. Seneliai tai antri jos tėvai, su kuriais jos santykiai labai šilti ir geri. Apie tėvą sužinojo tik būdama dvylikos metų, kai mamos paklausė kodėl jos kita pavardė. U. K. teigimu, su tėvu jos niekas nesieja, jokių santykių nėra nuo pat gimimo, L. K. (tėvą vadina vardu) pirmą kartą pamatė mamos laidotuvėse. Po jos laidotuvių nė karto su tėvu nebendravo ir nesusitiko, bendrauja tik sms žinutėmis. U. K. sakė, kad išmoko gyventi be tėvo, pastangų susitikti su juo nerodo, nes jos labai šilti santykiai su patėviu V. K., kuris ją užaugino. Tėvas jai moka išlaikymą, tačiau emocinio ryšio tarp jų nėra ir nebus, kadangi tėvas jai yra visiškai svetimas žmogus. Ji labai norėtų, kad nuolatiniais globėjais būtų paskirti jos seneliai (mamos tėvai).

4. Tarnybai nustačius, kad nepilnametės U. K. tėvas L. K. nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros ir auklėjimo bei konstatavus antrąjį grėsmės lygį, mergaitė nuo 2018 m. liepos mėnesio apgyvendinta senelių namuose (duomenys neskelbtini), kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nuspręsta leisti paimti nepilnametę U. K. iš jos tėvo L. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) U. K. nustatyta laikinoji rūpyba senelių S. V. ir E. V. šeimoje. 2018 m. rugsėjo 18 d. L. K. pradėta taikyti atvejo vadybą. Atlikus šeimos poreikių vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl nutrūkusių tėvo ir dukros U. K. ryšių. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. L. K. atsisako nuo siūlomos pagalbos, motyvuodamas tuo, kad dukra U. K. nepageidauja su juo bendrauti. Nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir dukters ryšys, pageidauja, jog kuo greičiau pasibaigtų visas procesas ir sutinka, kad būtų nustatyta nuolatinė rūpyba senelių šeimoje.

5. Skyrius prašo neterminuotai apriboti atsakovui L. K. tėvo valdžią jo nepilnametei dukrai U. K., kadangi atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką dukters gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, todėl šiai dienai jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters interesų. Nurodo, kad atsakovas L. K. yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl atsižvelgiant į nepilnametės U. K. amžių, sveikatą ir poreikius (aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui) iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Nepilnametė U. K. gyvena kartu su laikinaisiais rūpintojais, todėl rūpintojus skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovo priteisto išlaikymo administratoriais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nepilnametė neturi nekilnojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra. Laikinieji rūpintojai S. V. ir E. V. yra apsisprendę tapti nuolatiniais U. K. rūpintojais. S. V. ir E. V. – neteisti, nėra bausti administracine tvarka (nėra galiojančių nuobaudų), jų sveikatos būklė leidžia būti vaiko rūpintojais. Rūpintinė U. K. ir laikinieji rūpintojai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name su visais patogumais. Mergaitei skirtas atskiras erdvus kambarys. Vaikui rūpintojų namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, ilsėtis ir vystytis. U. K. rūpyba senelių namuose atitinka jos interesus. Rūpintojai savo pareigas atlieka tinkamai. Nepilnametės teisių ir geriausių jos interesų pažeidimų, nenustatyta. Kitų fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių rūpintis U. K., Tarnyba nėra gavusi.

7. 2020 m. vasario 28 d. teisme gautas trečiųjų asmenų atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tenkinti. Nurodo, kad su pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais sutinka visiškai.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamete dukra tiek, kad galėtų su ja gyventi ir užtikrinti jai tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas. Atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką dukters gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, todėl jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters interesų.

9. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad svarbiausia, jog pati nepilnametė U. K. sutinka su ieškinio patenkinimu, ji norėtų, kad nuolatiniais globėjais būtų paskirti jos seneliai. Nepilnametei tėvas yra visiškai svetimas žmogus, emocinio ryšio tarp jų nėra ir nebus. Nepilnametė U. K. turėtų gyventi su seneliais, kadangi su jais sieja stipriausias ryšys, merginos santykiai su seneliais yra labai šilti ir geri. Nepilnametės motina testamente išreiškė valią, kad po jos mirties, dukros rūpintoja būtu paskirta S. V. ir U. K. gyventų su seneliais.

10. Atsakovas L. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – teismo šaukimas 2020 m. balandžio 9 d. į teismo posėdį buvo siųstas asmeniškai atsakovui per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas buvo prisijungęs prie šios sistemos VEP posistemio ir 2020 m. balandžio 22 d., 21.37 val. gavo jam siųstus procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

11. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad U. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo L. K. dukra. Remiantis medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės motina E. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės U. K. tėvas L. K. nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros ir auklėjimo, konstatuotas antras grėsmės lygis. Remiantis vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitė nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. apgyvendinta senelių namuose (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nuspręsta leisti paimti nepilnametę U. K. iš jos tėvo L. K.. 2018 m. spalio 4 d. atsakovas raštu išreiškė sutikimą dėl nepilnametės U. K. rūpybos nustatymo, rūpintojais skiriant S. V. ir E. V.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) U. K. nustatyta laikinoji rūpyba, trečiųjų asmenų S. V. ir E. V. šeimoje. 2018 m. rugsėjo 18 d. L. K. pradėta taikyti atvejo vadyba. Atlikus šeimos poreikių vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl nutrūkusių tėvo ir dukros U. K. ryšių.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp atsakovo ir dukros dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. L. K. atsisako nuo siūlomos pagalbos, motyvuodamas tuo, kad dukra U. K. nepageidauja su juo bendrauti. Nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir dukters ryšys, pageidauja, jog kuo greičiau pasibaigtų visas procesas ir sutinka, kad būtų nustatyta nuolatinė rūpyba senelių šeimoje. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 6 d. testamento nustatyta, kad E. V. K. išreiškė valią, kad po jos mirties dukros U. K. rūpintoja būtų paskirta mirusiosios motina S. V.

15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo dukters U. K. auklėjimo ir priežiūros, nuo 2006 m. nepalaiko jokio ryšio su dukra, nedalyvauja jos gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, nors vaikui išlaikymą teikia, tačiau vaiko neaugina, atsisako nuo siūlomos pagalbos ir nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir dukters ryšys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas susigrąžinti dukrą, byloje nėra.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukrai U. K. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

17. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnametei U. K. nustatoma nuolatinė rūpyba. Ieškovas prašo nuolatiniu vaiko rūpintoju paskirti laikinuosius vaiko rūpintojus trečiuosius asmenis – S. V. ir E. V..

19. Tretieji asmenys sutinka būti paskirtais nepilnamečio vaiko nuolatiniais rūpintojais ir toliau juo rūpintis. Iš byloje esančių duomenų ir trečiųjų asmenų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė nori likti gyventi senelių gyvenamojoje vietoje, gyvendama su jais jaučiasi puikiai.

20. Tretieji asmenys atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus rūpintojui. Nustatyta, kad laikinieji rūpintojai tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, nepilnametei užtikrinta saugi aplinka, tenkinami jos poreikiai, vaikas ugdomas, prižiūrimas, rūpyba vykdoma tinkamai.

21. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiuosius asmenis S. V. ir E. V. nepilnametės U. K. nuolatiniais rūpintojais ir gaunamų lėšų administratoriais tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojų gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

22. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) U. K. nustatyta laikinoji rūpyba, naikintina.

23. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametė U. K. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

24. Suinteresuotiems asmenims S. V. ir E. V. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo.

25. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo L. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

27. Šio sprendimo 13 punkte minėta, kad nepilnametės U. K. motina yra mirusi. Taigi šiuo atveju atsakovas L. K. liko vienintelis nepilnametės įstatyminis atstovas, kuriam teko, be kita ko, pareiga finansiškai aprūpinti nepilnametį vaiką. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir neginčijo išlaikymo dydžio.

28. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepilnametės U. K. poreikius įvertino 250 Eur suma per mėnesį. Nors ieškovas nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau teismo vertinimu, ieškovo nurodoma U. K. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.

29. L. K. sutinka mokėti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, be to bylos duomenimis atsakovas teikė nepilnametei U. K. išlaikymą, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

30. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkina ir iš atsakovo L. K. nepilnametės U. K. išlaikymui priteisia po 250 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų rūpintojai ir tik vaikų interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34. Už reikalavimą apriboti tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 67,5 Eur (250 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Reikalavimai dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojų paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

36. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo L. K. valstybei priteistina 142,50 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Teisme patirta 5,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Viso valstybės naudai iš atsakovo L. K. priteistini 148 Eur (142,50 + 5,66) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintojais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojų S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtiems nuolatiniams vaiko rūpintojams S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą U. K. laikiną rūpybą.

Priteisti iš atsakovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 148 (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.