Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-16 · Administracinė byla Nr. I-1216-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
I-1216-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03944-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
UAB „Pontem“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1216-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03944-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui R. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pontem“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č. pateikė teismui skundą (b. l. 1-2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jis negauna tinkamo maitinimo. Pasak pareiškėjo, jis negauna teisės aktuose nustatyto mėsos kiekio. Pareiškėjo teigimu, per parą nuteistajam priklauso 90 gramų mėsos, o jis gauna nuo 1 iki 10 gramų, todėl dėl nepakankamo maisto davinio jaučia alkį. Teigia, kad maistas yra išparduodamas asmenų dirbančių valgykloje. Pareiškėjas teigia, kad yra kankinamas, verčiamas badauti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 16-20), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, bei prašo priteisti iš pareiškėjo 3,84 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Paaiškino, kad 2015-01-15 tarp Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ buvo sudaryta „Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartis“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti Vilniaus PN paslaugą. Sutarties 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninėje specifikacijoje“ numatyta, kad įstaigos nuteistiesiems maistas turi būti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parą. Įstaigos nuteistiesiems pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius. Valgiaraštyje nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiškai maitinamų asmenų skaičių. Įstaigos nuteistieji maitinami tris kartus per dieną pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintus grafikus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba, todėl jis maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Nuteistieji maitinami pagal įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius, tarp jų ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tvirtina Kalėjimų departamentas. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Nuteistieji yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN administracijos tariamai netinkamai organizuojamo maitinimo yra abstraktūs ir objektyviai nepagrįsti, jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų pareiškėjas nenurodo, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų dėl jam kilusių pasekmių. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maitinimo kokybės, kokiais veiksmais pasireiškė Vilniaus PN administracijos, neteisėti veiksmai. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir pašė jį atmesti kaip neapgrįstą (b. 1. 97-103).

UAB „Pontem“ paaiškino, kad vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus teikia maitinimo paslaugas atsakovui, kuris savo ruožtu kiekvieną dieną vykdo teikiamos paslaugos kontrolę. Prieš pateikiant pagamintą maistą nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, nuo produktų maisto gaminimui pristatymo, jų išfasavimo, maisto paruošimo, pagaminto maisto patikrinimo Vilniaus PN sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo bei pagaminto maisto išdalinimo nuteistiesiems. Pats maisto gaminimo procesas ir maisto kokybė yra griežtai prižiūrima ir kontroliuojama tiek atsakovo atsakingų darbuotojų tiek UAB „Pontem“ atsakingo darbuotojo.

Šalies argumentai

Pateiktu skundu pareiškėjas nurodo, kad viename patiekale, galimai kiaulienos guliaše, privalo būti 90 g. mėsos. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtintas nedirbančių vyrų valgiaraštis, nuostatos paneigia pareiškėjo teiginius. Šiluminiu būdu apdorojus mėsą, mėsa natūraliai, dėl riebalų ištirpimo (išsiskaidymo) netenka svorio. Be to, gaminant maistą Vilniaus pataisos namuose laikomiems asmenims, mėsa, būtina tos dienos patiekalo gamybai, yra supjaustoma į atitinkamo dydžio gabaliukus, mėsa verdama, troškinama dideliuose 150-200 l talpos puoduose, kur dėl temperatūros poveikio, mėsa išsiskaido į smulkesnes detales, kurios vėliau pasiskirsto pagamintame patiekale. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo R. Č. nurodomas argumentas, kad patiekale turi būti 90 g. mėsos laikytinas visiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu.

Pažymi, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai netinkamu maitinimu jam atliekant bausmę Vilniaus PN.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Valgiaraščiai nedirbantiems vyrams yra patvirtinti 2014-03-28 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimu ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Pagal patvirtintus valgiaraščius vienam nedirbančiam vyrui priklauso žalios mėsos: kiaulienos maltiniams – 70 g. žalios mėsos (faršo), troškintos kiaulienos – 88 g. žalios mėsos, guliašas iš galvijų širdžių – 80 g. žalios mėsos, plove – 64 g. žalios mėsos, kiauliena troškinta su kopūstais – 90 g. žalios mėsos, kiaulienos guliašas – 90 g. žalios mėsos.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad jis gauna tik nuo 1 iki 10 g. mėsos, nors jam priklauso 90 g. Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir padaryti netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas. Iš atsakovės atstovo pateiktų 2016-06-02, 2016-06-30, 2016-07-22, 2016-09-27 ir 2016-09-28 aktų dėl patiekalų svorio matyti, kad 2016-06-02 apie 12 val. 30 min., 2016-06-30 apie 12 val. 20 min., 2016-07-22 apie 12 val., 2016-09-27 apie 12 val. ir 2016-09-28 apie 12 val. 30 min. nuteistųjų valgykloje buvo atlikti valgiaraščio meniu pietų davinio kontroliniai patikrinimai (b. 1. 66-67, 70-72). Patikrinimų metu pagaminimo maisto kokybės žurnale pažeidimų ir pastabų neužfiksuota, pagamintų patiekalų svoriai atitiko 2014-03-28 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 patvirtintus svorius. Pareiškėjas neatsižvelgia į aplinkybes, kad šiluminiu būdu apdorojus mėsą, mėsa natūraliai, dėl riebalų ištirpimo (išsiskaidymo) netenka svorio, mėsa, būtina tos dienos patiekalo gamybai, yra supjaustoma į atitinkamo dydžio gabaliukus, mėsa verdama, troškinama dideliuose talpos puoduose, kur dėl temperatūros poveikio, mėsa išsiskaido į smulkesnes detales, kurios vėliau pasiskirsto pagamintame patiekale. Pareiškėjo reikalavimas, kad tam tikrame patiekale (pvz. kiaulienos guliaše) būtų 90 g. mėsos yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, byloje nustatyta, kad pareiškėjui maistas buvo tiekiamas pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę, valgiaraščiai buvo sudaromi ir maisto kiekiai buvo paduodami remiantis 2014-03-28 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimu ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,84 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.

Atsakovės atstovo Vilniaus pataisos namų prašymą, priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska