- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-856-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00312-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- M. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo N. A. (N. A.) ieškinį atsakovui M. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Visagino miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose priimtas ieškovo N. A. ieškinys atsakovui M. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
2. Ieškinys su priedais išsiųstas atsakovui į Danijos Karalystę. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį rusų kalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismas nustatė atsakovui pašalinti atsakovui atsiliepimo į ieškinį trūkumus - pateikti teismui atsiliepimo ir jo priedų vertimą į lietuvių kalbą (CPK 115 str. 2 d.).
4. Nurodė, kad atsakovui siunčiami teismo procesiniai dokumentai į rusų kalbą verčiami nebus, nes vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas M. A. prašo įpareigoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus priimti jo atsiliepimą į ieškinį ir išvertus jį į lietuvių kalbą prijungti prie bylos. Teismui atsisakius tenkinti jo reikalavimą, apeliantas reikalaus, kad visi procesiniai dokumentai, susiję su bylą būtų siunčiami per Danijos teismų sistemą, išversti į atsakovo gimtąją kalbą.
6. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena Danijos Karalystėje ir neturi galimybės išversti atsiliepimo į lietuvių kalbą su notaro patvirtinimu. Apelianto manymu, jis turi teisę reikalauti teismo pateikti informaciją ir duoti paaiškinimus gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka.
Šalies argumentai
7. Ieškinys buvo pristatytas per Danijos teismą, teismo darbuotojas išaiškino pareiškėjui teises ir pareigas dėl gimtosios kalbos panaudojimo gynybai, šis dokumentas išsiųstas teismui, trūkumų pašalinimui.
8. Lietuva ratifikavo tarptautinę sutartį dėl nacionalinių mažumų teisių gynimo, kurio 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tarptautinės teisės dėl nacionalinių mažumų kalbos panaudojimo.
Atsiliepimas
9. Teismo atsisakymą priimti atsiliepimą į ieškinį ir teismo pareiškimą, kad likusieji dokumentai nebus verčiami į atsakovo gimtąją kalbą vertina kritiškai, kaip išankstinį teismo požiūrį į Lietuvos rusakalbius piliečius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuris nėra išverstas į valstybinę lietuvių kalbą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pateikti vertimą į lietuvių kalbą.
5. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui yra pateikiami valstybine kalba, t.y. lietuvių kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis, o jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
6. Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba.
7. Įstatymas nenumato, išimties iš šalies pareigos pateikti teismui procesinį dokumentą valstybine kalba gyvenantiems kitoje valstybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškinį išverstą į lietuvių kalbą. Teismui pateikiamus išverstus į lietuvių kalbą dokumentus, nebūtinai turi patvirtinti notaras. Užtenka, kad vertimą pasirašytų tekstą išvertęs vertėjas, tokiu būdu vertėjas patvirtina, kad vertimas atliktas teisingai ir kad vertėjas yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatyta vertėjo atsakomybe už melagingą arba žinomai neteisingą vertimą.
8. Atsakovas gyvena Danijos Karalystėje, todėl procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.
9. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų.
10. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jis turi teisę nepriimti jam siunčiamų procesinių dokumentų, jei jie nebus išversti į jam suprantamą kalbą. Teismas turėdamas duomenų, kad atsakovas nesupranta lietuvių kalbos, procesinius dokumentus turi išversti į atsakovui suprantamą rusų kalbą bei turi teisę reikalauti, kad byloje dalyvaujantys asmenys teismui pateiktų procesinių dokumentų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą (CPK 113 str. 3 d.). Jis ieškovo dokumentus priėmė.
11. Skundžiamoje teismo nutartyje teismo pateikti išaiškinimai, kad kiti atsakovui siunčiami teismo procesiniai dokumentai į rusų kalbą verčiami nebus, yra neteisėti bei pažeidžiantys atsakovo teisę suprasti jam reiškiamus reikalavimus ir į juos atsikirsti t.y. pažeidžiantys atsakovo teisę į gynybą.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 3 d.), dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši trūkumą atsakovas gali pašalinti pavesdamas jį atstovauti Lietuvoje gyvenantį asmenį, kuris kreiptųsi pas vertėją ir pateiktų dokumentus valstybine kalba. Kadangi bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti, atsakovui nustatomas naujas terminas pašalinti trūkumus iki 2018-12-21.
13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui M. A. terminą iki 2018-12-21 jo atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti – pateikti teismui atsiliepimo ir jo priedų vertimą į lietuvių kalbą.