- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1-3320-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18746-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio, 82 straipsnio, 87 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, įpareigojant 12 mėnesių nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą; uždrausti lankytis baruose, kavinėse, restoranuose; iki 2008 m. vasario 1 d. atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems;
3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu ir paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant iki 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, o nepavykus susitarti, atlyginti iki 2010 m. balandžio 1 d.; tęsti mokslą, iki 2009 m. rugsėjo 1 d. užsiregistruoti mokymo įstaigoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi, atleistas nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus jos vykdymo atidėjimo terminui;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose bei per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė ir 30 val. nemokamų darbų pakeista į 90 parų arešto bausmę;
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda, kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones dvejiems metams bei turto – 1 380 Eur, atitinkančių automobilio vertę, konfiskavimas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2019 m. gegužės 5 d., tarp 3.30-4.00 val., kieme, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai G. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Honor 9 Lite“, 199 Eur vertės, su dėklu 12 Eur vertės, kuris buvo iškritęs iš nukentėjusios rankinės prie suoliuko ir padarė nukentėjusiajai G. K. 211 Eur vertės turtinę žalą. Taip A. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. iš pradžių šventė buvusios žmonos K. P. gimtadienį boulinge, po to nuėję į barą, jame buvo iki 3.00 val. Išėję iš jo nuvyko taksi pas G. P.. 2019 m. gegužės 5 d., tarp 3.30-4.00 val. kieme, šalia namo (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį su G. K., G. P. ir K. P., G. K. pasigedo savo mobilaus telefono. Pasak kaltinamojo, pamatęs, kad telefonas nukritęs po suoliuku, nusprendė jį pasiimti ir priduoti į lombardą. Pagalvojo, kad G. K. dėl girtumo nieko neprisimins, galvos, kad pati kažkur pametė ir neįtars, kad jis galėjo pavogti. Susiruošusios į namus G. K. su K. P. nuėjo link taksi, o jis paėmė G. K. po suoliuku nukritusį telefoną ir įsidėjo į striukės kišenę. Apie tai, kad rado jos telefoną, niekam nesakė. Kitą dieną pridavęs telefoną į lombardą gavo 45 Eur. Po kelių dienų K. P. radus lombardo kvitą prisipažino, kad pavogė G. K. telefoną ir K. P. jam liepė pačiam išsiaiškinti su ja, tačiau jis to nepadarė. G. K. pasakė, kad jos telefoną pridavė į lombardą tik tada, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėn. Nuoširdžiai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką. Kadangi turi santaupų, tai turės lėšų susimokėti baudai (b. l. 107, 119-120).
Nukentėjusioji G. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną „Honor 9 Lite“ pirko 2018 m. spalio 9 d. už 199 Eur telefonų salone ir ten pat įsigijo telefono dėklą už 12 Eur. 2019 m. gegužės 4 d. apie 20.30 val., šventė K. P. gimtadienį boulingo klube, kavinėje ir po to apie 3.30 val. nakties su ja ir jos buvusiu sutuoktiniu A. P. bei G. P. važiavo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Nors ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet viską prisimena. Atvykę taksi automobiliu prie G. P. namų, ant suoliuko gėrė degtinę. Norėdama paskambinti, pasigedo savo telefono, tačiau rankinuke jo nebuvo. Visi ieškojo jos telefono, bet nerado. 2019 m. rugpjūčio 9 d. paskambinęs A. P. pasakė, kad rado jos telefoną po suoliuku ir pridavė į lombardą. Buvo keista, kad A. P. radęs telefoną iš karto nepasakė, nes kitos dienos rytą dar rašė A. P. ir K. P., klausdama ar nerado telefono, šie sakė, kad ne. Jei telefonas bus grąžintas, civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų niekam neturės (b. l. 18-19, 26).
Liudytoja K. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. šventė jos gimtadienį boulinge ir bare. Iš baro išėję gerokai apsvaigę nuo alkoholio nuvažiavo taksi automobiliu iki G. P. namų, lauke ant suoliuko gėrė degtinę. Po to G. K. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. A. P. lauke buvo radęs telefoną, bet jis nesakė, kad tai G. K., ji į tai neatkreipė dėmesio. Ryte apie 9.00 val. paskambinusi G. K. klausė ar jie nerado telefono ir ji sakė, kad ne, nes A. P. nerodė rasto telefono. Po kelių dienų A. P. pasakė, kad rastą telefoną pridavė į lombardą, o kad šis telefonas buvo G. K., ji sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 56).
Liudytoja G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d., šventė K. P. gimtadienį boulinge kartu su A. P. ir G. K., po to nuėję į šalia esantį barą išgėrė alkoholio ir apie 3.00 val. išsikvietė taksi ir atvyko pas ją (t. y. G. P.). Į namus nėjo, nusprendė dar išgerti lauke ant suoliuko. Lauke buvo neilgai, kažkur apie 1 val., po to iškvietė taksi ir visi trys išvyko namo. Liudytojos teigimu, kol buvo lauke G. K., nebuvo pasigedusi telefono, jokios kalbos, kad dingo telefonas nebuvo. Ji nesakė, kad pametė telefoną, A. P. taip pat nesakė, kad rado telefoną ir nerodė jokio telefono. Apie tai, kad po gimtadienio dingo G. K. telefonas, sužinojo tik po savaitės iš K. P., kuri pasakė, kad G. K. pametė telefoną ir jo nerado (b. l. 59).
Liudytojas A. Z. (A. Z.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį, stoties rajone, Vilniuje, esančiame prekybiniame kioske įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Honor“ už 100 Eur. Nežinojo, kad telefonas paieškomas. Tai sužinojo tik tada, kai pranešė policijos pareigūnai (b. l. 33-34).
Liudytojas M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2019 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. į prekybinį kioską užėjęs vyriškis pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną už 45 Eur. Jis klausė vyriškio, ar telefonas nevogtas, tačiau jis atsakė, kad telefonas jo ir nori parduoti. Telefonas buvo užrakintas kodu, kurio vyriškis nežinojo, sakė, kad būdamas girtas įvedė, o dabar jau neprisimena skaičių (b. l. 41-42).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 6 d., apie 16.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos G. K. pranešimas apie tai, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 4.00 val. atvažiavusi su taksi ir norėdama atsiskaityti prie „Iki“ parduotuvės pastebėjo, kad iš rankinės pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor 9 Lite“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), nuostolis 200 Eur (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio mobilaus įsigijimo kvito bei garantinio talono kopijų matyti, kad G. K. 2018 m. spalio 9 d. įsigijo telefoną „Honor 9 Lite“ už 199 Eur (b. l. 21-22).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. pakvitavimo matyti, kad G. K. patvirtina, jog vyresnioji tyrėja D. R. grąžino jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Honor Lite 9“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) su dėklu (b. l. 28).
Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. G. K. pranešė, jog atsiima civilinį ieškinį dėl mobilaus telefono (b. l. 29).
Iš 2019 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Honor Lite 9“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36-37).
Iš 2019 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. B. pateikė mobilaus telefono ryšio „Honor Lite 9“ pirkimo-pardavimo sutarties kopiją Nr. 619, iš kurios matyti, kad už minėtą telefoną A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavo 45 Eur (b. l. 44-45, 47-48).
Iš 2019 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Honor Lite 9“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra dėkle, juodos spalvos, vidus rusvos spalvos, korpusas tamsiai mėlynos spalvos rėmeliuose, apačioje užrašas „honor“, ekranas nesubraižytas. Pridedamos fotonuotraukos (b. l. 49-54).
Iš abonentinių numerių išklotinių matyti, kad telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. naudojosi asmuo, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77, 80-81).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2019 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu paskelbta pavogto telefono paieška ir nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. Z., iš kurio paimtas pagrobtas telefonas. A. Z. paaiškino, jog telefoną pirko lombarde (b. l. 84).
A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia ir laikoma baigta, kai asmuo pagrobia svetimą turtą bei turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo valia. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. P. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 5 d., tarp 3.30-4.00 val. kieme, šalia namo (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį su G. K., G. P. ir K. P., G. K. pasigedo savo mobilaus telefono. Pasak kaltinamojo, pamatęs po suoliuku nukritusį telefoną, nusprendė jį pasiimti ir sekančią dieną pridavė į lombardą, už kurį gavo 45 Eur. G. K. pasakė, kad jos telefoną pridavė į lombardą tik tada, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 119-120). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. K., liudytojų duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog įvykio dieną, apie 3.30 val. nakties atvykę prie G. P. namų, vartojo alkoholį ir norėdama paskambinti, pasigedo savo telefono, tačiau rankinuke jo nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. paskambinęs A. P. jai pasakė, kad rado jos telefoną po suoliuku ir pridavė į lombardą (b. l. 18-19, 26). Tuo tarpu kartu su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju įvykio vietoje buvusi K. P. taip pat patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu, kai buvo prie G. P. namų, G. K. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. Po kelių dienų A. P. pasakė, kad rastą telefoną pridavė į lombardą (b. l. 56). Nors kartu su jais buvusiais kitos liudytojos G. P. parodymai šiek tiek skiriasi, kuri parodė, kad kol buvo lauke G. K., nebuvo pasigedusi telefono, jokios kalbos, kad dingo telefonas nebuvo. Ji nesakė, kad pametė telefoną, tačiau apie tai, kad dingo telefonas, sužinojo tik po savaitės iš K. P. (b. l. 59). Teismas tokiais minėtos liudytojos parodymais remiasi tik iš dalies, įvertindamas tai, kad visi asmenys nurodė tą vakarą vartoję alkoholį ir tikėtina, jog skirtingai atgamina nagrinėjamo įvykio detales, juolab, kad pati nukentėjusioji ir kaltinamasis davė esminėse detalėse sutampančius parodymus, o kartu juos patvirtina byloje esantys kiti duomenys. Štai ir iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusioji G. K. pranešė apie tai, kad apie 4.00 val. atvažiavusi su taksi ir norėdama atsiskaityti prie „Iki“ parduotuvės pastebėjo, kad iš rankinės pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor 9 Lite“ (b. l. 14-15). Be kita ko, kaltinamojo parodymus apie tai, kad įvykdęs vagystę ir minėtą telefoną pardavė lombarde už 45 Eur patvirtina liudytojų A. Z. ir M. B. parodymai. Štai M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. į prekybinį kioską užėjęs vyriškis pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną už 45 Eur (b. l. 41-42), kurį vėliau, nežinodamas, kad telefonas paieškomas, už 100 Eur įsigijo A. Z. (b. l. 33-34). Tokius A. Z. parodymus patvirtina ne tik abonentinių numerių išklotinės, iš kurių matyti, kad telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. naudojosi asmuo, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77, 80-81), bet ir policijos pareigūno A. D. 2019 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog tyrimo metu paskelbta pavogto telefono paieška ir nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. Z., iš kurio paimtas pagrobtas telefonas (b. l. 84). Tai, kad kaltinamasis A. P. pagrobė būtent nukentėjusiajai G. K. priklausantį telefoną, kurį jis pridavė į lombardą ir kurį, vėliau įsigijo liudytojas A. Z., patvirtina savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Honor Lite 9“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36-37), kuris vėliau buvo apžiūrėtas ir nustatyta, jog tai G. K. mobilaus ryšio telefonas (b. l. 49-54). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai G. K. minėtas telefonas su dėklu buvo grąžintas (b. l. 28) ir ji atsiima civilinį ieškinį (b. l. 29). Taigi, minėtų asmenų parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. pagrobė nukentėjusiajai G. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Honor 9 Lite“, kuris buvo iškritęs iš nukentėjusios rankinės prie suoliuko. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. P. 2019 m. gegužės 5 d. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį nedidelės vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto telefono su dėklu vertė sudarė 211 Eur, t. y. viršijo 3 MGL, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, t. y. tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios ir liudytojų parodymus, tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką ir konstatuoja, kad būtent 2019 m. gegužės 5 d., o ne gegužės 4 d., apie 3.30-4.00 val. kaltinamasis A. P. pagrobė nukentėjusiajai G. K. priklausantį telefoną. Pažymėtina, jog toks tikslinimas nelaikytinas sunkinančiu kaltinamojo A. P. teisinę padėtį ir neturi esminės reikšmės veikos kvalifikacijai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 122-124).
Nukentėjusiajai G. K. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 125). Prašymų, skundų negauta.
Dėl A. P. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas nukentėjusiajai grąžintas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, jog aplinkybę, kad nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir liudytojos, todėl teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – yra jauno amžiaus, išsiskyręs (b. l. 107), bedarbis (b. l. 100-101), turi tris mažamečius vaikus (b. l. 107), praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 88-91), veikos padarymo metu buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą be bilieto (b. l. 92-99), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi A. P. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.