- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- N-575-1896-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00202-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. L. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. L. 2010 m. kovo 7 d., apie 15.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Toyota Carina“, pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 ir 169 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2010 m. kovo 16 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) S. L. už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 115 litų baudą.
Šalies argumentai
S. L. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad į sankryžą įvažiavo degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, o baigė išvažiuot iš sankryžos degant geltonam, o po to ir raudonam šviesoforo signalui. S. L. įsitikinimu, policijos pareigūnai, stovėdami toje pačioje sankryžoje, važiuojamojoje dalyje priešingoje eismo juostoje ir laukdami leistino šviesoforo signalo sukti į kairę, negalėjo tiksliai pastebėti pareiškėjo įvažiavimo į sankryžą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi S. L. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, planas prie administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų A. B. ir M. S. parodymai, KET pažeidimo vietos schema, ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, jog S. L. yra anksčiau baustas už KET pažeidimus, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, todėl švelninti pareiškėjo atsakomybę taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes. Pažymi, kad teismas, tirdamas įrodymus, nedavė susipažinti su situacijos planu, kurį apeliantas pamatė tik teismo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, jog minėtame plane buvo pakeista policijos pareigūnų automobilio stovėjimo vieta. Atkreipia dėmesį, policijos pareigūnai teikdami parodymus buvo nenuoseklūs. Be to, pažymi, jog jam nebuvo duota susipažinti su sankryžos programos fazių diagrama ir schema.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Apeliantas iš esmės kelia klausimą dėl Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo versiją.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas S. L. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai pritaikęs materialinės teisė normas. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko E. G. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų A. B. bei M. S. parodymai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos E. G. ryšį su apeliantu – ji yra S. L. draugė, daro išvadą, kad ši liudytoja yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų A. B. bei M. S., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. L., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. L. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 16 d. nutarimas paliekami nepakeisti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.