Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-17 nuosprendžio, kuriuo J. S. , V. M. ir E. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 str. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

A. J. ir K. J. ieškiniai dėl moralinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, jiems pripažinta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. , V. M. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad jie – policijos pareigūnai- 2005 m. gegužės 13 d., po 22 val., įsiveržė į pirmosios grupės invalido K. J. sodybą, esančią Žąsino k., Šilalės r., prižadino K. J. , sudrumstė jam ramybę, prikėlė iš miego anūką K. P. , nėščią I. P. ir nepilnametės G. P. akivaizdoje, suduodami į įvairias kūno vietas, mušė A. J. , kuris tuo metu šėrė gyvulius ir buvo lauko virtuvėje. Policininkai pribėgę prie A. J. , nieko neklausę, sugriebė už rankų, papurškė neaiškios kilmės dujų, uždėjo antrankius ir pargriovę ant žemės jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. A. J. šaukiant „gelbėkit“ K. J. , I. P. ir jos nepilnametė dukra išbėgo į kiemą, tačiau padėti negalėjo, kadangi pareigūnai A. J. žeme vilko iki policininkų automobilio, jį įtempė ir išvežę laikė, nepranešę K. J. , tris paras. Iš policijos komisariato A. J. grįžo sužalotas, neatpažįstamas, be orientacijos, be atminties. Tokiais įžūliais veiksmais pareigūnai pažeidę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 3.15; 6.15; 112; 114; 116; 123; 125; 126 ir 30 punktus bei policijos pareigūno etikos normas, išreikšdami aiškią nepagarbą K. J. ir A. J. , juos įžeisdami.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-17 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui, tačiau ne Šilalės rajono apylinkės teismui. Apeliantai teigia, kad liudytojos I. A. parodymai įrodo, jog 2005 m. gegužės 13 d., apie 22 val., nukentėjusiajam K. J. būnant namų vasarinėje virtuvėje jis išgirdo mašinos ūžesį. Išjungus virtuvėje šviesą, lauke pamatė šviesią mašiną ir tris žmonių siluetus. Vienas iš jų stvėrė už kairės, kitas už dešinės rankos, ištraukė iš vasarinės virtuvės, nė žodžio nepasakę, neprisistatę, uždėjo antrankius ir papūtė į akis nuodingų dujų. Tuo metu nukentėjusysis nesuprato, kas atsitiko, pamanė, kad juokauja kaimynai. Atvykėliai jį mušė, todėl šaukė „gelbėkit“. Vežant į ligoninę kelyje prarado sąmonę tikriausiai nuo dujų. Dujų purškė ir V. M. , ir J. S. . Ligoninėje suprato, kad nustatinėja girtumą. Apeliantas teigia, kad tą vakarą alkoholio nebuvo gėręs.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo ir nukentėjusiojo K. J. rašytiniais įrodymais įrodyta, jog 2005 m. gegužės 13 d., po 22 val., į jo sodybą įsiveržė trys Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie jį bei kitus namiškius pažadino, išgąsdino ir sudrumstė ramybę. Policininkai mušė jo sūnų A. J. , tokiais įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstratyviais grasinimais vandališkomis patyčiomis ir nepadoriu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visų jų bei kieme buvusio V. K. rimtį ir viešąją tvarką. Policijos pareigūnai neturėdami leidimo naudojo neaiškios kilmės dujas, pargriovė ant žemės, spardė, vilko žeme, elgėsi nusikalstamai, apie sulaikymą nepranešė namiškiams ir jam, tėvui. Tokiais veiksmais policijos pareigūnai pažeidė jo privatumą, todėl turi atlyginti jam padarytą moralinę ir materialinę žalą.

Apeliantai teigia, kad visiems kaltinamiesiems prisipažinus, kad 2005-05-13 A. J. vairuojančio automobilio nematė bei tai įrodžius minėtų liudytojų parodymais, teisėjas į teismo posėdį pasikvietė Tauragės rajono apylinkės teisme jau apklaustus liudytojus – silpnaregius kaltinamosios V. M. artimus giminaičius – A. Z. R. bei P. V. ir vadovaujantis jų parodymais bei prielaidomis daro išvadą, kad A. J. parodymai vertinami kritiškai. Analogiškai teisėjas pasisakė ir dėl liudytojų I. A. ir V. K. , nors jokių įrodymų, galinčių paneigti šių liudytojų parodymus, nesurinko ir neįrodė kitaip.

Skunde teigia, kad teismas vadovavosi administracinės bylos medžiaga, kurioje kaltinamųjų suklastotų dokumentų pagrindu A. J. nubaustas administracine bauda, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad po liudytojų I. A. ir V. K. parodymų Tauragės teisme Lietuvos vyriausiajam teismui pateiktas prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, juolab, kad apie administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta A. J. , dėl ko negalėjo ginti pažeistos teisės.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, preziumuoja, kad dėl nukentėjusiojo A. J. sužalojimo pasisakyta ikiteisminio tyrimo byloje, dėl kurios pateiktas prašymas atnaujinti procesą, o norint pateikti įrodymus, teisėjas juos atsisakė pridėti prie bylos medžiagos. Byloje Nr. 1-16-761/2006 paaiškėjo naujos aplinkybės, kad kaltinamieji akivaizdžiai melavo, ir tai patys pripažįsta duodami parodymus, kad A. J. vairuojančio nematė. Todėl ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas proceso atnaujinimui.

Nukentėjusieji nurodo, kad teismas vadovaudamasis prielaidomis mano, kad V. K. parodymai yra nenuoseklūs, o kaltinamosios artimų giminaičių- yra nuoseklūs, nors jie teismui aiškino, kad nieko nežino ir nieko nematė, kadangi yra silpnaregiai, o L. T. paaiškino, kad nieko nematė todėl, kad tik praėjo pro šalį. Teismo vertinimas kritiškai nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų I. A. bei V. K. parodymų, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra niekuo nepagrįstas arba neįrodyta kitaip, tokiais veiksmais yra įrodomas teismo šališkumas ir nenoras atskleisti bylos esmę.

Teigia, kad kaltinamieji bandė įrodyti, kad A. J. neklausė pastarųjų teisėtų nurodymų, tačiau paklausti, kaip tai pasireiškė, negalėjo įvardyti, priešingai, prisipažino, kad A. J. išvežimas buvo reikalingas tam, kad pamiršo iš Policijos komisariato pasiimti alkotesterį ir kad vietoje nesugebėjo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, kadangi esantys ne eismo priežiūros policininkai ir tokių protokolų neturėjo. Taip pat patvirtino, kad iš A. J. tyčiojosi išvilkdami iš kiemo ir įsodindami sužalotą į automobilį ne sužalotiems asmenims vežti, taip įrodydami, kad pažeidė A. J. teisę iš pareigūnų gauti pirminės medicininės priežiūros paslaugą. Taip pat pripažino, kad A. J. papurškus neaiškios kilmės dujų, nuo kurių patiems buvo labai bloga, pristačius į medicinos apžiūros punktą, nebuvo suteikta medicininė pagalba, pašalinant dujų poveikį A. J. organizmui, bei apie tai neinformavo gydytojo A. Z. . Patvirtino ir tai, kad nukentėjusįjį A. J. po medicininio patikrinimo nepristatė į namus pas tėvą, o uždarė policijos areštinėje, J. S. , A. J. esant bejėgiškos būsenos, reikalavo duoti parodymus - prisipažinti vairavus automobilį neblaiviam, tačiau iš J. S. surašyto paaiškinimo matosi, kad A. J. neprisipažino ir tuo metu, kai buvo verčiamas tai daryti prieš savo valią. Šilalės rajono Policijos komisariate R. V. sulaikymo protokole užrašė žinomai melagingas žinias, t. y. pažymėjo, kad apie A. J. sulaikymą pranešta žmonai, tačiau A. J. žmonos neturi. Byloje pateikti įrodymai apie šonkaulių A. J. sulaužymą, operaciją, silpną matymą dėl nuodingų dujų pripurškimo ir jų savalaikio neišplovimo iš akių, kas pakenkė organizmui. Apeliantai teigia, kad byloje įrodyta, jog dėl kaltinamųjų blogos kvalifikacijos, netinkamo pasiruošimo tarnybai ir įžūlaus elgesio bei tyčinių veiksmų nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad galima perduoti bylą prokurorui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Teismui pažeidus nukentėjusiųjų teisę į nešališką teismą, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau ne Šilalės rajono apylinkės teismui, kuris nuo 2005-05-13 įvykio yra nusišalinęs. Nurodoma, kad taip pat būtina nustatyti teismo tyčią, dėl ko byla buvo nagrinėjama nusišalinus teismui bei teisėjui, kuris vėliau vėl ėmėsi iniciatyvos šią bylą nagrinėti. Teigia, kad būtina nustatyti, ar teisėjo O. Briedžio savavaldžiavimas privataus kaltinimo byloje, esant pastarajam nusišalinusiam nuo nagrinėjamo įvykio, yra teisingas ir logiškas, ar nepažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų bei teisėjo padorumo ir principingumo kriterijų.

Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjo nušalinimo pagrindus detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis, kuris pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese, negali būti laikomas nešališku.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato žymiai daugiau aplinkybių, draudžiančių dalyvauti procese teisėjui nei kitiems proceso dalyviams, grindžiant tuo, kad teisėjo nešališkumui keliama daugiau reikalavimų, lyginant su kitais proceso dalyviais, nes būtent teismas priima galutinį sprendimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, kad teisėjas negali dalyvauti procese pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-04-14 nuosprendžiu teisėjas O. Briedis J. S. ir E. A. išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-04-14 nuosprendyje policijos pareigūnai J. S. ir E. A. buvo kaltinami dėl tų pačių 2005 m. gegužės 13 d. nutikusių įvykių Žąsino k., Šilalės r. Skundžiamuoju nuosprendžiu teisėjas O. Briedis taip pat išteisino J. S. , E. A. ir V. M. , nurodydamas tuos pačius motyvus, kuriuos jau buvo nurodęs 2006-04-14 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendyje, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo iš naujo svarstomi J. S. ir E. A. kaltės klausimai.

Todėl laikytina, kad teismas atliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus toje pačioje byloje ir atitinkamai darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas J. S. , V. M. ir E. A. baudžiamąją bylą, buvo šališkas.

Šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl šio esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Kolegija dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvų nepasisako, nes jie bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o tai gali sukliudyti pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį, kuriuo J. S. , V. M. ir E. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., panaikinti ir perduoti bylą Šilalės miesto apylinkės teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.