- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2-18003-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09924-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MOTORIDA“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“
- Advokatai
- Marius Choniakovas
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.4.3.3Preliminarų sprendimą pakeisti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOTORIDA“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Choniakovui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“ direktoriui Vladui Dekšniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOTORIDA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miklux“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „MOTORIDA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. l. 1–3), prašydama priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“ (toliau – atsakovė, UAB „Miklux“) 596 Eur skolą, 159,73 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2013 m. vasario 26 d. su UAB „Miklux“ sudarė sutartį Nr. 02/26-01 (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo teikti atsakovei prekes/įrengimus bei remonto ir aptarnavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku už teikiamas prekes/įrengimus ir paslaugas atsiskaityti. Teigė, kad tinkamai ir laiku suteikė atsakovei paslaugas, perdavė prekes/įrengimus bei išrašė ir pateikė atsakovei 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija MTK Nr. 0010296 (toliau – PVM sąskaita–faktūra) 596 Eur sumai, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė – nors ir buvo įsipareigojusi už perduotas prekes/įrengimus bei suteiktas paslaugas atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 d. nuo PVM sąskaitos–faktūros išrašymo dienos, tačiau PVM sąskaitos–faktūros iki 2018 m. lapkričio 18 d. neapmokėjo, tai padaryti atsakovė nepagrįstai vilkina bei vengia, todėl jai turi būti priteista 596 Eur skola, be to, atsakovė privalo mokėti jai ir 0,2 % dydžio delspinigius, kurių suma ieškinio pateikimo dienai už 134 pavėluotas apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą dienas sudaro 159,73 Eur, taip pat turi atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo 2019 m. balandžio 3 d. preliminariu sprendimu (el. b. l. 13–14) ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 596 Eur skola, 159,73 Eur delspinigiai, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (755,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 130 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (el. b. l. 83–86) nurodė, kad nesutinka su prieštaravimuose nurodytais atsakovės argumentais, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad pagal Sutartį PVM sąskaitos–faktūros 596 Eur sumai atsakovė laiku, t. y. iki 2018 m. lapkričio 18 d., neapmokėjo, ją apmokėti delsė, nepaisant to, kad pagal šią PVM sąskaitą–faktūrą perduotas prekes (padangas) faktiškai naudojo. Patvirtino, kad po ieškinio pateikimo 2019 m. balandžio 1 d. atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. bei 2019 m. balandžio 11 d. pavedimais apmokėjo PVM sąskaitą–faktūrą, t. y. sumokėjo 596 Eur pagrindinę skolą, tačiau delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų jai nesumokėjo. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo pagrindinę skolą, aiškiai patvirtina, jog atsakovė faktiškai pripažino ieškinį ir patenkino jos reikalavimą priteisti skolą, atitinkamai tai reiškia, jog atsakovė patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku, ne vėliau kaip 30 dienų, apmokėti jai pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą už suteiktas paslaugas bei perduotas prekes/įrengimus, todėl vadovaujantis Sutarties 8 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalimi, ji yra įgijusi teisę į Sutartyje numatytų netesybų (delspinigių) priteisimą, kurios ieškinio pareiškimo dienai, atsižvelgiant į tai, jog PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė apmokėti vėlavo 134 dienas, sudarė 159,73 Eur dydžio sumą, ji šios teisės neprarado net ir po to, kai atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo pagrindinę skolą. Ieškovės įsitikinimu, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai taip pat turi būti atsakovės atlygintos, nepaisant to, kad atsakovė proceso metu sumokėjo pagrindinę skolą, nes laiku negavusi mokėjimo iš atsakovės (atsakovei beveik 5 mėnesius neapmokėjus PVM sąskaitos–faktūros) ji turėjo teisę kreiptis į teismą, o bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad neginčija fakto, jog su atsakove buvo kilęs nesutarimas dėl vienos anksčiau atsakovės pirktos padangos kokybės bei to, jog būdama geranoriška atsakovės atžvilgiu nurodė atsakovei PVM sąskaitos–faktūros neapmokėti, kol nebus išspręstas klausimas dėl atsakovės anksčiau pirktos padangos kokybės, tačiau, ieškovės įsitikinimu, priešingai nei prieštaravimuose interpretuoja atsakovė, šalys buvo aiškiai susitarusios, jog išsprendus padangos kokybės klausimą bei nustačius, kad dėl atsiradusių padangos defektų yra kalta pati atsakovė (daikto pirkėja), t. y. nustačius tą faktą, jog padangos defektus sąlygojo netinkamas padangos eksploatavimas, atsakovė privalės apmokėti jos išrašytą bei apmokėjimui pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą – šiuo atveju buvo nustatyta, jog padangos defektus sąlygojo paties atsakovės (daikto pirkėjos) veiksmai, dėl ko ji grąžino padangą atsakovei, o atsakovė turėjo pareigą apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą, tačiau to laiku ir tinkamai nepadarė, dėl ko ji turėjo teisę ne tik inicijuoti šią civilinę bylą, t. y. ginti savo pažeistas teises teisme, bet ir teisę skaičiuoti atsakovei netesybas už visą nesavalaikį prisiimtų prievolių vykdymo laikotarpį. Pabrėžė, jog atsakovė, pasinaudodama jos geranoriškumu, daugiau kaip 5 mėnesius naudojosi prekėmis (padangomis), nors nebuvo už jas sumokėjusi ir piktybiškai neketino to daryti net ir išsprendus padangos kokybės klausimą, todėl vien tas faktas, kad ji atsakovei buvo nurodžiusi tam tikru laikotarpiu neapmokėti PVM sąskaitos–faktūros, savaime nereiškia, jog nustačius atsakovės jai reiškiamų pretenzijų dėl padangos kokybės nepagrįstumą, atsakovė neturi atsakyti pilna apimti, t. y. mokėti Sutartyje nustatytas netesybas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo terminas) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m balandžio 1 d.), juo labiau, kad ji atsakovei niekada nenurodė, jog atsakovei nėra skaičiuojami delspinigiai – nustačius, jog padangos nėra netinkamos kokybės, atsakovės reikalavimai yra laikytini visiškai nepagrįstais, dėl ko ji neprarado teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas už visą delsimo apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą laikotarpį. Ieškovės įsitikinimu, esant šiai situacijai, t. y. atsakovei dalį ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažinus – sumokėjus 596 Eur dydžio įsiskolinimą (pagrindinę skolą), toliau byloje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl likusių jos ieškiniu pareikštų reikalavimų patenkinimo, t. y. 159,73 Eur delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, pagrindo netenkinti šių reikalavimų nėra.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei išvadą dėl padangų kokybės persiuntė 2019 m. kovo 18 d.
Atsakovės atstovas įmonės vadovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą prieštaravimuose, papildomai paaiškindamas, kad išvadą dėl anksčiau jo iš ieškovės pirktų padangų kokybės iš ieškovės gavo 2019 m. kovo 18 d., senosios padangos buvo grąžintos 2019 m. kovo 29 d., kitą darbo dieną sumokėjo ieškovei už vieną naują padangą, o dar po kelių dienų, pasitaręs su teisininkais, sumokėjo ir už antrą naują padangą, laiko, kad ieškovei sumokėjo iš karto, pretenzijų dėl naujų padangų kokybės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas keičiamas. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir pateiktas prekes.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. vasario 26 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei prekes bei įrengimus ir atlikti remonto bei aptarnavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti – visą perkamų prekių, paslaugų kainą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, Sutarties 8 punktu šalys taip pat susitarė, jog jeigu atsakovė neįmokės Sutarties nustatytų mokėjimų laiku, jai už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojami 0,2 % nuo priskaičiuotos įmokėti sumos dydžio delspinigiai (el. b. l. 10–11). Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei paslaugas bei išrašė ir pateikė 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą 596 Eur sumai, apmokėjimo terminas – iki 2018 m. lapkričio 18 d. (el. b. l. 7), atsakovė, po ieškinio pateikimo 2019 m. balandžio 1 d., PVM sąskaitą–faktūrą apmokėjo dalimis, pirmąją 330 Eur įmoką ieškovei atliko 2019 m. balandžio 2 d. (el. b. l. 25), antrąją 266 Eur įmoką atliko 2019 m. balandžio 11 d. (el. b. l. 26).
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
Nagrinėjamu atveju po ieškovės ieškinio pateikimo 2019 m. balandžio 1 d. (ieškinys elektroninių ryšių priemonėmis ieškovės atstovo advokato padėjėjo buvo pasirašytas ir teismui pateiktas 2019 m. balandžio 1 d. 19.10 val.) atsakovė PVM sąskaitą–faktūrą apmokėjo – pirmąją 330 Eur įmoką atliko 2019 m. balandžio 2 d. (el. b. l. 25), antrąją 266 Eur įmoką atliko 2019 m. balandžio 11 d. (el. b. l. 26), tokiu būdu iš esmės pripažindama savo prievolę ieškovei ir ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Taigi, atsakovei po ieškinio pateikimo apmokėjus pagrindinę skolą ieškovei, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai 596 Eur skolą nėra, šis reikalavimas atmetamas.
Ieškovė, remdamasi Sutarties 8 punktu, kuriuo šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neįmoka Sutarties nustatytų mokėjimų laiku, jai už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojami 0,2 % nuo paskaičiuotos įmokėti sumos dydžio delspinigiai, prašo priteisti jos naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (PVM sąskaitos–faktūroje nurodyta jos apmokėjimo data 2019 m. lapkričio 18 d.) iki ieškinio pateikimui dienos 2019 m. balandžio 1 d. 159,73 Eur delspinigius (596 Eur × 0,2 % × 134 d.), tuo tarpu atsakovės įsitikinimu, toks reikalavimas turi būti atmestas, nes pagrindinė skola ieškovei buvo sumokėta. Taigi, iš esmės atsakovė ginčija savo pareigą mokėti delspinigius, todėl ji privalo įrodyti, kad savo prievolę laiku atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą ji įvykdė tinkamai.
Abi šalys patvirtino, kad tarp jų buvo kilęs ginčas dėl anksčiau atsakovės iš ieškovės įsigytų ir apmokėtų 2 NOKIAN TRUCK 861 OT padangų kokybės, dėl ko atsakovė jas grąžino ieškovei, ieškovė pakeitė jas naujomis padangomis ir už tai atsakovei išrašė PVM sąskaitą–faktūrą, o padangos, dėl kurių kokybės buvo suabejota, buvo išsiųstos gamintojo atstovui Suomijoje kokybės klausimui išspręsti. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad ji atsakovei buvo nurodžiusi neapmokėti PVM sąskaitos–faktūros tol, kol nėra išsispręstas atsakovės grąžintų senesnių padangų kokybės klausimas, ką patvirtina ir ieškovės 2019 m. vasario 26 d. elektroninis laiškas atsakovei (el. b. l. 31) – kaip matyti iš šio laiško turinio, ieškovė raštu patvirtino atsakovei, jog yra sutarusios, kad atsakovė nemoka už PVM sąskaitą–faktūrą tol, kol ieškovė neišspręs klausimo dėl ankstesnių atsakovės įsigytų ir jos apmokėtų padangų kokybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė šioje situacijoje buvo rūpestinga, aktyviai domėjosi, kaip ir kada bus išspręstas klausimas dėl ankstesnių jos įsigytų ir apmokėtų padangų kokybės, kas sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovė nesiekė nesąžiningu būdu išvengti PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo ar prailginti šios PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo terminą, tuo tarpu ieškovė operatyviai klausimų nesprendė, elgėsi pasyviai, nors padangų gamintojas aktą dėl padangų kokybės surašė 2018 m. gruodžio 20 d., šį aktą ji atsakovei pateikė tik 2019 m. kovo 18 d. ir tik po to, kuomet atsakovė jai pateikė pretenziją (el. b. l. 27–42).
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šalys savo abipusiu susitarimu dėl kilusio tarpusavio ginčo dėl ankstesnių atsakovės iš ieškovės įsigytų ir jos apmokėtų padangų kokybės susitarė dėl kitokio PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo termino nei kad buvo nurodytas Sutartyje ir PVM sąskaitoje–faktūroje – atsakovė turėjo pareigą apmokėti šią PVM sąskaitą–faktūrą ieškovei pabaigus spręsti ankstesnių atsakovės iš ieškovės įsigytų ir apmokėtų padangų kokybės klausimą. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad aktas dėl ankstesnių atsakovės iš ieškovės įsigytų ir jos apmokėtų padangų kokybės atsakovei buvo pateiktas 2019 m. kovo 18 d., vadinasi, būtent šią dieną ieškovė baigė spręsti ankstesnių atsakovės įsigytų ir jos apmokėtų padangų kokybės klausimą, todėl būtent šią dieną, nepriklausomai nuo to, sutiko atsakovė ar ne su ieškovės persiųsta išvada dėl prekių kokybės, atsakovei kilo pareiga apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė PVM sąskaitą–faktūrą pagal šalių pasiektą susitarimą 2019 m. kovo 18 d. neapmokėjo, dalinai ją apmokėjo tik 2019 m. balandžio 2 d. (el. b. l. 25), o galutinai su ieškove pagal PVM sąskaitą–faktūrą atsiskaitė 2019 m. balandžio 11 d. (el. b. l. 26), t. y. su ieškove pagal PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė atsiskaitė jau po to, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl PVM sąskaitos–faktūros pagrindu atsiradusios skolos priteisimo. Taigi, atsakovė savo sutartinės piniginės prievolės ieškovei tinkamai ir laiku neįvykdė – nors šalys savo susitarimu pakeitė PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo terminą iki bus išspręstas ankstesnių atsakovės iš ieškovės įsigytų ir apmokėtų padangų kokybės klausimas, ieškovei pabaigus spręsti šį klausimą ir apie tai informavus atsakovę atsakovė PVM sąskaitos–faktūros laiku neapmokėjo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš dalies – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiami 21,48 Eur (596 Eur × 0,2 % × 14 d. (laikotarpis nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.)) + ((596 Eur – 330 Eur) × 0,2 % × 9 d. (laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.)) delspinigiai, pagrindo skaičiuoti delspinigius nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (nuo PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyto apmokėjimo termino) šalims susitarus dėl kitokio PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo termino nėra, todėl likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.
Pastebėtina, jog tai, kad ankstesnės padangos, dėl kurių kokybės tarp šalių kilo ginčas, atsakovei buvo perduotos vėliau, nei kad ieškovė baigė spręsti jų kokybės klausimą, nekeičia aukščiau teismo padarytos išvados dėl PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo datos – šalys savo susitarimu PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimą susiejo tik su ankstesnių padangų kokybės tyrimo pabaiga, bet ne padangų grąžinimu ar atlikto tyrimo rezultatu, juo labiau, kad ginčo dėl PVM sąskaitos–faktūros pagrindu atsakovei perduotų ir jos visą ginčo laikotarpį naudotų padangų kokybės tarp šalių nėra, atsakovė pretenzijų dėl jų neturi – jei atsakovė mano, jog ieškovė/padangų gamintojas 2018 m. gruodžio 20 d. aktu netinkamai įvertino jos įsigytų ankstesnių padangų kokybę ar šis aktas suklastotas, ji turi teisę ginčyti šį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka pareikšdama atskirą ieškinį, nes ankstesnių jos įsigytų padangų kokybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti 2019 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą – ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiami 21,48 Eur delspinigiai ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (21,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 9 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 12), taip pat teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo jai teiktą pagalbą (el. b. l. 4–6, 100–101); atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų profesinės bendrijos „Strategum Dargis ir partneriai“ jai teiktą teisinę pagalbą (el. b. l. 105–106). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškinio tenkinimo ir atsakovės pripažintų reikalavimų apimtį (82 %), šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovės 701,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisia 21,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jas proporcingai paskirsčius šalims neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MOTORIDA“ (į. k. 110665095) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“ (į. k. 302615575) 21,48 Eur (dvidešimt vieno euro ir keturiasdešimt aštuonių euro centų) delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (21,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 701,92 Eur (septynių šimtų vieno euro ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miklux“ (į. k. 302615575) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOTORIDA“ (į. k. 110665095) 21,78 Eur (dvidešimt vieno euro ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.