- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-1103-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02934-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimo, kuriuo pastarajam pagal LR ATPK 124 str. 5 d. paskirta 700 Lt bauda, pagal LR ATPK 128 str. 1 d. paskirta 1200 Lt bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 1200 Lt bauda, nustatė :
Aprašomoji dalis
2014-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta M. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5433-870/2014 ir to paties teismo 2014-09-04 nutarimu pastarajam skirta 1200 Lt bauda už tai, kad jis 2014-04-12, 07.43 val. vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Vairuodamas automobilį kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kauno sav. 97 km-e važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidą vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. Leistiną greitį viršijo 43 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo nutartimi išaiškinti Lietuvos Respublikos ir jos vardu veikiančio teismo įgaliojimų ir procesinių veiksmų teisėtumą, Lietuvos Respublikos santvarkos sukūrimo proceso teisėtumą bei to pasėkoje respublikos valdymą užsiėmusių asmenų pačių sau nusistatyta procesine teise ir tvarka sukūrimą teisių LR Prezidentams, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Vidaus reikalų ir LR Susisiekimo ministrams, teismams ir kitiems neteisėto valstybės valdymo tęstinumo bedradalyviams ir bendraveikėjams.
Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo priimtu nutarimu, jo manymu, skundžiamas nutarimas priimtas padarant akivaizdžius esminių procesinių teisės normų pažeidimus, teismas (viena teisėja) apelianto pateiktų esminių dalykų tinkamai neišnagrinėjo. Apeliantas nurodo į bylą raštu ir žodžiu pateikęs duomenis apie viešus ir neginčijamus duomenis dėl respublikinės valdymo formos santvarkos neteisėtumo, nurodo, kad jie byloje esminiai, nes jų pasekmėje pradėtas neteisėtos respublikinės valdymo santvarkos veikimas. Neteisėtos santvarkos neteisėtame veikime sukurti teisės aktai neteisėti. To pasėkoje neteisėti visų Lietuvos Respublikos Prezidentų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrų, Lietuvos Respublikos visų policijos generalinių komisarų įsakymais patvirtinti aktai. To pasėkoje neteisėta visos policijos sistemos ir visų Lietuvos Respublikos teismų bei visų Lietuvos Respublikos teisėjų veikla – jų visų visi nutarimai ir nutartys bei kt. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas neįvertino daugybės neginčytinų įrodymų, jog teismas dalyvauja esminių procesinių teisių pažeidimų vykdymo veiklos tęstinume. Apeliantas nurodo, kad neteisėtai veikiantis Vilniaus miesto apylinkės teismas savo iš esmės neteisėtame nutarime prirašė M. J. paaiškinimų jovalą ir neteisingai taikė neteisėtos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 24 str. „3. Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus“ – vienam asmeniui dėl pažeidimų daugiskaitos, bet ne dėl atėmimo už vieną pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas (toliau – policijos įstaiga) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartį palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad policijos įstaigos manymu, nubaustajam inkriminuoti pažeidimai, numatyti LR ATPK 124 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais nenuginčijamais faktiniais duomenimis. Duomenys, esantys tyrimo medžiagoje yra neabejotini, objektyvūs, tikslūs, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų kompetentingų asmenų – pareigūnų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad M. J. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat, vairuodamas automobilį, važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidą vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h, t.y., leistiną greitį viršijo 43 km/h.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog greičio neviršijo, mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų V. K. ir R. Š. tarnybiniais pranešimais, greičio matuoklio atminties duomenų išklotinės kopija, duomenimis, esančiais pažymoje apie asmens baustumą, liudytojų – policijos pareigūnų V. K. ir R. Š. parodymais teisme. Nors apeliantas skunde teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas padarant akivaizdžius esminių procesinių teisės normų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas to nenustatė.
Iš byloje esančių policijos pareigūnų V. K. ir R. Š. tarnybinių pranešimų matyti, kad š. m. balandžio 12 d., apie 7 val. 43 min. matavo greitį prietaisu Traffi patrol XR Nr. 07302 (patikros Nr. 1428838) kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 98 km dešinėje pusėje, kur greitis ribojamas iki 80 km/h. Pastebėjo antra eismo juosta vizualiai labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, pamatavo jo greitį ir užfiksavo 126 km/h greitį 460 metrų atstumu. Buvo šeštadienio rytas, automobilių buvo mažai. Minėtu matavimo laiku matomumo zonoje važiavo tik du automobiliai. Pradėjus stabdyti pažeidimą padariusį automobilį, šis staigiai metėsi į pirmą eismo juostą ir pasivijęs pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį važiavo tokiu mažu atstumu paskui jį „prilipęs“, kad net nebuvo matyti automobilio priekio. Automobiliams vienas paskui kitą priartėjus arti jo skrituliu rodė auksiniam MB sustoti, tačiau šio vairuotojas mosto metu staigiai metėsi į kairę, į antrą eismo juostą ir labai stipriai padidino greitį. MB nesustojus pamatė automobilio galinį numerį (duomenys neskelbtini). Automobiliui nesustojus, sėdo į tarnybinį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo persekioti didinantį greitį MB automobilį. Automobilį persekiojo tame pačiame kelyje, kuriame ir stabdė Klaipėdos link ir priartėti arčiau kaip apie 500 metrų atstumu nepavyko dėl jo didinamo greičio, nors jų automobilio greitis buvo net iki 170 km/h. Pravažiavus greičio apribojimo ribas, t. y. apie 6-7 km nuo stabdymo vietos (104-105 km), kur eismas yra saugesnis ir mažiau automobilių, padidino jų tarnybinio automobilio greitį iki maksimalaus t. y. iki 230 km/h, tačiau prie sprunkančio automobilio neartėjo, nors atstumas iki jo buvo apie 700-1000 metrų. Keli automobiliai važiuojantys antra eismo juosta sutrukdė MB automobiliui, tad šiam teko sumažinti greitį, tačiau jis jį vėl padidindavo vėl nutoldavo iki minėto atstumo. Apie 112-114 km (nuo Vilniaus) antra eismo juosta važiuojantis automobilis, kuris pralenkinėjo vilkiką sutrukdė MB greitai važiuoti, tad šis buvo priverstas sumažinti greitį ir jie MB automobilį pasivijo. Visą laiką nuo persekiojimo pradžios važiavo įjungtais švyturėliais, privažiavus MB iš galo apie 50-100 metrų atstumu MB persirikiavo ir sustojo kelkraštyje.
Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas policijoje. Patikrinus duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, nes po vairuotojo pažymėjimo atėmimo neįvykdė keliamų sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti (b.t. 1, b.l. 3-6).
Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. K. ir R. Š. patvirtino jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad buvo užfiksuotas M. J. greičio viršijimas, paskui dar paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti. Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, matuodami greitį užfiksavo, kad M. J. vairuojamas automobilis viršijo greitį. Bandė jį stabdyti, tačiau nepavyko, tuomet pasivijo. Pasivijus paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. J.. Duomenų bazėje buvo pažymėta, kad tuo metu jis dar neturėjo teisės vairuoti, kadangi nebuvo įvykdęs sąlygų po teisių atėmimo (b.t. 2, b.l. 63-65).
Nors teismo posėdyje apklaustas nubaustasis M. J. nesutiko su byloje surinktais įrodymais ir teigė, kad užfiksuotas greitis ne jo, tačiau pagal Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR 07302“ panaudojimo registracijos žurnalą matyti, kad įregistruotas šio prietaiso panaudojimas 2014-04-12, 7.43 val. A-1 kelyje 97 kilometre, fiksuotas 126 km/h greitis (b.t. 2, b.l. 84-85), tokie pat duomenys nurodyti ir greičio matavimo prietaiso atmintyje (b.t. 2, b.l. 44).
Liudytoja teisme apklausta V. S., pažeidimo metu važiavusi kartu su pažeidėju M. J. tvirtino, kad tą dieną buvo pakankamai didelis automobilių srautas, tačiau tokią jos versiją paneigia teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymai, kuomet jie patvirtino, kad tą dieną pažeidimo padarymo metu buvo ankstus rytas ir kelyje tuo laiku buvo tik du automobiliai, kurių vienas akivaizdžiai vizualiai matėsi važiavo labai greitai. Šiuos pareigūnų žodžius patvirtina ir greičio matuoklio rodmenys, kur matyti, kad laiko tarpe nuo 7.30 val. iki 7.43 val. buvo fiksuoti tik du automobiliai.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Liudytojos V. S. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį padėti išvengti nubaustajam M. J. administracinės atsakomybės. Be to, byloje nebuvo nustatyta ir aplinkybių, kodėl policijos pareigūnai turėtų siekti apkalbėti apeliantą. Tokiu būdu, apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai apeliantas nubaustas ir pagal LR ATPK 128 str. 1 d. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad nubaustasis M. J. nesutiko su tuo ir paaiškino manęs, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi vairuotojo pažymėjimas jau buvo sunaikintas ir ne jo prašymu, „Regitros“ dokumentas tai įrodo ir jis negali duoti to, kas policijos prašymu jau sunaikinta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti pažyma dėl M. J. baustumo patvirtina, kad pastarasis Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 124 str. 6 d. (b.t. 1, b.l. 8-16), jam paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. M. J. Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi M. J. apeliacinio skundo netenkino, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo M. J. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, paliktas galioti. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones apribojimas galiojo nuo 2011-05-28 iki 2011-06-27. Vadinasi, specialiosios teisės atėmimo terminas pažeidimo padarymo metu jau buvo pasibaigęs. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 24 str. 3 d. numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Nagrinėjamu atveju M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pasibaigus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui M. J. minėto įstatymo nustatyta tvarka išklausė papildomus vairuotojų mokymus ir jam vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas.
Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų administracinių teisės pažeidimų esmė buvo įrodyta, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliantas skunde taip pat prašė išaiškinti Lietuvos Respublikos ir jos vardu veikiančio teismo įgaliojimų ir procesinių veiksmų teisėtumą, Lietuvos Respublikos santvarkos sukūrimo proceso teisėtumą bei to pasėkoje respublikos valdymą užsiėmusių asmenų pačių sau nusistatyta procesine teise ir tvarka sukūrimą teisių LR Prezidentams, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Vidaus reikalų ir LR Susisiekimo ministrams, teismams ir kitiems neteisėto valstybės valdymo tęstinumo bedradalyviams ir bendraveikėjams, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šiais klausimais nepasisakys. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Atsižvelgus į tai ir patikrinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:
M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.