- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- I-2741-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01339-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnybos, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
atsakovų Valstybinė miškų tarnybos atstovui Ramūnui Šeškui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018-03-08 sprendimą Nr. 3R-107(AG-63/01-2018); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2018-01-08 sprendime Nr. R2-29 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-01-04 sprendime Nr. (12-l)-D8-47 „Dėl nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ išdėstytą atsisakymą tenkinti jos 2017-12-05 prašymą inicijuoti Ignalinos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą bei miškų inventorizacijos klaidų ištaisymą bei 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą Aprašo nustatyta tvarka, kaip Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir derinimą atliekantį rengėją, atlikti Paežerinės kaimo teritorijos patikrinimą/ apžiūrą vietoje bei teikti Aplinkos ministerijai, kaip Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuojančiam rengimo organizatoriui, ištaisyti klaidas bei Aplinkos ministerijai inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant Paežerinės kaimo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro, kaip neatitinkančią miško/ miško žemės sąvokos kaip tai numato Miškų įstatymo nuostatos.
Skunde paaiškina, kad Komisija 2018-03-08 sprendimu Nr. 3R-107(AG-63/01-2018) atmetė pareiškėjos skundą panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2018-01-08 sprendimą Nr. R2-29 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ ir Aplinkos ministerijos 2018-01-04 sprendimą Nr. (12-1)- D8-47 „Dėl nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ dėl pareiškėjos 2017-12-05 prašymo ištaisyti galiojančioje valstybinės reikšmės miškų schemoje miškų inventorizacijos ar rengimo klaidas ir tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus Ignalinos rajono Strigailiškio kadastrinėje vietovėje, Paežerinės kaimo teritorijoje (duomenys neskelbtini). Mano, kad tiek Komisijos, tiek atsakovų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisingi, todėl naikintini.
Nurodo, kad Komisija, kaip ir atsakovai savo sprendimuose, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr.1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 p. nuostatas, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – schemos) tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, o Aprašo 15 p. nustatyta tvarka dėl šio tikslinimo gali kreiptis bet kurie fiziniai bei juridiniai asmenys į schemų rengėją – Valstybinę miškų tarnybą bei teikti prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose valstybinių miškų sklypinės inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Aprašo 15 p. numatyta, kad schemų rengėjas gavęs tokį prašymą, sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo. Tačiau, toks schemų rengėjo sprendimas – savo nuožiūra priimti sprendimą neatlikti patikrinimo vietoje, negali būti absoliutus. Šiam sprendimui priimti reikalingas tam tikrų faktinių bei teisinių aplinkybių ir konkrečios situacijos ištyrimas. Tuo pačiu, tai prieštarauja ir bendriesiems teisėtumo principams, nes viešojo administravimo institucijos turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o savo sprendimus, priimamus diskrecijos teise, turi pagrįsti objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais. Vien informacijos bei dokumentų, pateiktų prie prašymo atsakovams ir skundo Komisijai, išnagrinėjimas sudarė pagrindą atlikti realų situacijos tyrimą.
Pabrėžia, kad Paežerinės kaimo teritorija (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 str. 5 d. nurodytos miško sąvokos bei 2 str. 19 d. nurodytos miško žemės sąvokos apibrėžimų. Tačiau dėl to, kad šis neatitikimas (klaida) būtų ištaisytas reikėjo atlikti patikrinimą vietoje, kas nebuvo padaryta. Iš prie prašymo pridėtų Miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmento bei Miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmento – taksoraščio matyti, kad ši Paežerinės kaimo teritorija nėra miškas. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus miško sąvokos kriterijus, jei faktiškai neatitinka – nėra miškas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymu Nr. 11-10-V, (toliau – ir Instrukcija) 2.2.6. p. nuostatomis ši teritorija negali būti priskirta miškų plotams, kadangi ją sudaro miško masyve įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos.
Atkreipia dėmesį tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki Paežerinės kaimo teritorijos priskyrimo valstybiniam miškui čia buvo asmens ūkio žemė. Tai patvirtina Utenos apskrities Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovės žemės reformos projektas 1999–2000 m. (priedas 7). Šiame projekte kaip tik Paežerinės kaimo teritorijoje pažymėtas asmens ūkis sklypais (duomenys neskelbtini), t. y. teritorija buvo skirta žemės ūkio veiklai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Antstolės S. K. 2018-04-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0056/18/1 su pridedama medžiaga (6 priedas).
Komisija savo sprendime, taip pat kaip ir atsakovai savo sprendimuose, nevertinio aplinkybių, kad Paežerinės kaimo teritorijos priskyrimas IIB grupės rekreacinių miškų pogrupiui neatitinka Miškų priskyrimo miško grupėms tvarkos aprašo (eil. Nr. 7– rekreaciniai miško sklypai), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-26 nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, imperatyvių normatyvų ,,<...> rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 ha miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai<...>“. Taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kad šioje teritorijoje kada nors buvo ar yra atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą prašė tenkinti palaikydama jame išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 50–53) nurodo, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota VĮ Ignalinos miškų urėdijos, Vaišniūnų girininkijos (duomenys neskelbtini), miško laukyme; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ priskirta II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui. Nagrinėjama ginčo teritorija yra ne laisva, o paimta visuomenės poreikiams, valstybinės reikšmės miškams, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruota 2003 m. įsteigus kadastrą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Remdamasi administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, daro išvadą, jog Aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas, susijęs su schemos ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminis schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015).
Pagrindu Aplinkos ministerijai inicijuoti Vyriausybės nutarimu (norminiu teises aktu) patvirtintos Schemos patikslinimą, galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Vadovaujantis Aprašu fiziniai ir juridiniai asmenys turi teise teikti pasiūlymus Schemos rengėjui (Tarnybai). Tačiau Aprašas nenumato Aplinkos ministerijos pareigos inicijuoti Schemos patikslinimą pagal fizinių asmenų prašymus. Taigi pareiškėjos prašymas Aplinkos ministerijai nebuvo pagrindu inicijuoti Schemos patikslinimą. Ministerija galėtų Schemos patikslinimą inicijuoti tik gavusi Aprašo 14 p. nurodytų institucijų pasiūlymus su juos pagrindžiančiais dokumentais. Šiuo atveju tokių dokumentų Aplinkos ministerija negavo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinė miškų tarnyba atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 69–72) su juo nesutinka, palaiko atsakovės Valstybinės miškų tarnybos poziciją, nurodydama iš esmės panašius argumentus, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškina, kad ginčo teritorijos didesnė dalis Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plane pažymėta miško laukyme (34 kvartalo 22 miško sklypas) ir poilsio aikšte (34 kvartalo 23 miško sklypas). Atsižvelgiant į Miškų įstatymo nuostatas ir į tai, kad ginčo teritorija, nuo 1985 metų inventorizuota miško žeme, ginčo teritorijoje nėra inventorizacijos klaidos, mano, kad nėra pagrindo inicijuoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo ir dėl pareiškėjos nurodomos tariamos miškų inventorizacijos klaidos ginčo teritorijoje.
Pažymi, kad pareiškėjos pateiktas antstolės S. K. 2018-04-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0056/18/1 nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad ginčo teritorija inventorizuota neteisingai. Antstolė užfiksavo faktines aplinkybes, bet nevertino ir negalėjo vertinti ginčo teritorijos atitikimo miško/miško žemės reikalavimams. Antstolės užfiksuota faktinė padėtis nepaneigia ginčo teritorijos inventorizacijos teisingumo, o tik patvirtina ginčo teritorijos inventorizuotos miško laukyme teisingumą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad ne Aplinkos ministerijos, o Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti prašymus dėl miškų inventorizavimo klaidos, todėl Aplinkos ministerijos 2018-01-04 raštas Nr. (12-l)-D8-47 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisių ir pareigų (byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą (b. l. 55– 57) nurodė, jog Aprašo 13.4 punkte nurodomas vienas iš atvejų, kuomet Nacionalinės žemės tarnybos kreipimusi, pateikiant pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas, gali būti tikslinami valstybinių miškų plotų schema. NŽT žinoma, kad pareiškėjai žemės sklypas gali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, o ne natūra, todėl skyrius negali kreiptis dėl patikslinimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja kelia ginčą dėl žemės sklypo, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas VĮ Ignalinos miškų urėdijos, Vaišniūnų girininkijos (duomenys neskelbtini), miško laukyme (Komisijos b.l. 53; b.l. 78). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ - II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2014-06-27 įsakymu Nr.39VĮ-(14.39.2.)-977 „Dėl Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suformuotas valstybinės reikšmės miško žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patikėjimo teise perduotas VĮ „Ignalinos miškų urėdija“ (b.l. 60-66).
Pareiškėja 2017-12-05 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, Aplinkos ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą prašydama pakeisti šio žemės sklypo statusą ir ištaisyti galiojančioje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas, patikslinti ginčo sklypą vietoje ir siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Prašyme nurodė, jog ji yra pretendentė susigrąžinti žemę Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovėje (Komisijos b.l. 29-30).
NŽT 2018-12-18 raštu Nr.1SS-2973-(7.22E) pareiškėjos prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo persiuntė nagrinėti Valstybinei miškų tarnybai (Komisijos b.l. 36).
Valstybinė miškų tarnyba byloje ginčijamu 2018-01-08 raštu Nr. R2-29 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ pareiškėją informavo apie ginčo teritorijos priskyrimą II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui, Aprašo 13 punkte nustatytą valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką, nurodydama, jog inicijuoti Ignalinos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą pagal kompetenciją gali tik Aplinkos ministerija, iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (Komisijos b.l. 8).
Aplinkos ministerija ginčijamu 2018-01-04 raštu Nr.(12-1)-D8-47 „Dėl nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ nurodė, jog Ignalinos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą galės inicijuoti tik iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus (Komisijos b.l. 10).
Nesutikdama su minėtais raštais pareiškėja skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2018-03-08 sprendimu Nr.3R-107(AG-63/01-2018) jį atmetė (Komisijos b.l. 61-65).
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos ministerijos bei Komisijos sprendimų, kuriais nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas ištaisyti galiojančioje valstybinės reikšmės miškų schemoje miškų inventorizacijos ar rengimo klaidas ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarnybos įpareigojimo atlikti ginčo teritorijos patikrinimą ir inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą, ištaisant klaidas. Taip pat byloje spręstina dėl Aplinkos ministerijos įpareigojimo inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant ginčo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija jai pateiktus Tarnybos ir Aplinkos ministerijos atsakymus į 2017-12-05 pareiškėjos prašymą. Spręsdamos pareiškėjos prašymą Tarnyba ir Aplinkos ministerija vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr.1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punkto nuostatomis. Aprašas nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, jos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus (Aprašo 1 ir 2 punktai). Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius) organizuoja schemų rengimą ir tikslinimą, o Valstybinė miškų tarnyba (schemų rengėjas) atlieka jų rengimą ir derinimą. Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu (Aprašo 3 punktas).
Taigi teisės aktai numato galimybę tikslinti miškų plotų schemas, Aprašo 13 punktas nustato atvejus, kada šie patikslinimai atliekami, o 14 punkte nurodytos institucijos turinčios teisę šiuos patikslinimus inicijuoti, taip pat nurodyti pateiktini dokumentai. Pagal Aprašo 13 punktą schemos tikslinamos: atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius (13.1 punktas); ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 punktas); kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose (13.3 punktas); kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (13.4 punktas); kai pateikiami pasiūlymai dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus (13.5 punktas); kai įgyvendinami valstybei svarbūs projektai pagal teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintus ir teigiamą išvadą gautus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis (13.6); kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams (13.7.).
Priimdama ginčijamą raštą Tarnyba nurodė, jog schemos tikslinimą pagal kompetenciją gali tik Aplinkos ministerija, iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas. Atitinkamai Aplinkos ministerija nurodė, jog schemos tikslinimą galės inicijuoti tik iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus. Šios Tarnybos ir Aplinkos ministerijos nurodytos nuostatos atitinka Aprašo 13.4 ir 14.2 punktus. Pažymėtina, jog pareiškėja atsakovėms adresuotame prašyme nurodė, jog yra pretendentė susigrąžinti žemę Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovėje, tačiau nenurodė, jog nuosavybės teisės atkuriamos ne grąžinat žemę natūra, o suteikiant lygiavertį turėtam žemės sklypą. Įvertinus šią pareiškėjos netiksliai prašyme nurodytą informaciją, tiek Tarnyba, tiek Aplinkos ministerija raštuose teikė informaciją apie Aprašo 13.4 punkte nurodomą su nuosavybės teisių atkūrimu natūra susijusį tikslinimo atvejį ir pagrįstai nurodė, jog schemos gali būti tikslinamos NŽT ministerijai pateikus Apraše nurodytus dokumentus.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamais raštais nurodo, jog atsakovai savo sprendimuose neatsižvelgė į Aprašo 13.2 punkto nuostatas, numatančias, jog schemos gali būti tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas, o kreiptis į rengėją dėl tokio tikslinimo gali bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys. Iš esmės pareiškėja kelia ginčą dėl ginčo sklypo priskyrimo miško žemei.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad miškas, tai ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog Vaišniūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypas nelaikytinas mišku. Kaip jau buvo minėta ginčo sklypas registruotas kaip miško laukymė (Komisijos b.l. 53; b.l. 78). Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, jog miško žeme yra laikomi – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Instrukcijos 2.1.4.5. punkte miško laukymė apibrėžiama, kaip miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija, dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėm. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės plotai buvo suteikiami būtent laikinam naudojimui.
Nors pareiškėjos teigimu, antstolės S. K. 2018-04-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0056/18/1 (b.l. 13-30) patvirtina, kad ginčo sklypas neatitinka Instrukcijoje pateikiamos miško laukymės sąvokos, su šiais pareiškėjos teiginiais negalima sutikti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuota tik tai (tą patvirtina ir pridedamos fotonuotraukos), jog visame sklype auga žolė, sklype nėra medžių kelmų, poilsiaviečių, lauko baldų, pavėsinių. Kaip matyti iš šių aplinkybių ginčo sklypas visiškai atitinka Instrukcijos 2.1.4.5. punkte pateikiamą miško laukymės apibrėžimą, kadangi minėta laukymė yra miško masyve (774 kvartale), joje nėra sumedėjusios augalijos (matomi pavieniai medžiai). Pareiškėjos prašymu NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2017-12-11 bei 2017-05-19 iki 2017-12-11 (b.l. 109-120) asmenims buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu Vaišniūnų kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos savivaldybėje, nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie ginčo teritorijos priskyrimą ne miško žemei, kadangi pagal teisės aktuose pateikiamą apibrėžimą, miško laukymė gali būti dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėm.
Dėl pareiškėjos teiginio, jog teritorija negali būti priskirta miškų plotams, kadangi ją sudaro miško masyve įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos, pažymėtina, jog pareiškėjos minimame Instrukcijos 2.2.6. punkte kalbama apie ne miško žemei priskiriamas žemės ūkio naudmenas, o ginčo sklypas yra inventorizuotas kaip miško žemė, t.y. miško laukymė, kurios dydis teisės aktuose nėra apibrėžiamas. Darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai, jog ginčo žemė negali būti laikoma mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo, Aprašo ir Instrukcijos nuostatų atmestinas, kaip nepagrįstas.
Apibendrinant darytina išvada, jog Tarnyba ir Aplinkos ministerija, atsakymus į pareiškėjos prašymą pateikė tinkamai taikydama Aprašo 13.2, 13.4 ir 14.1 ir 14.2 punktų nuostatas ir tinkamai įvertinusi pateiktus faktinius duomenis. Dėl pareiškėjos argumento, jog Tarnyba nepagrįstai priėmė sprendimą neatilikti patikrinimo vietoje, teismas pažymi, jog Aprašo 15 punktas suteikia teisę schemų rengėjui gavus prašymą spręsti dėl duomenų patikslinimo vietoje tikslingumo. Kadangi sprendimui priimti Tarnybai pakako jos turimų ir pareiškėjos pateiktų duomenų, negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog gavus prašymą tikslinti schemos duomenis visais atvejai patikrinimas vietoje yra būtinas.
Ginčijami sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl vertintini kaip atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Tarnybą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą, o Aplinkos ministeriją įpareigoti inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant Paežerinės kaimo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro, kaip neatitinkančią miško/ miško žemės sąvokos.
Kaip jau buvo minėta Aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.
Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) gali teikti rengėjas (Tarnyba) tik šio aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais: atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius (13.1 p.) ir/arba ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 p.).
Jau anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta valstybinės sklypinės inventorizacijos ir/arba schemos rengimo klaidų, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą, o Aplinkos ministeriją įpareigoti inicijuoti Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo pakeitimą išbraukiant Paežerinės kaimo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.