- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-14925-1141/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. C. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po B. A. (toliau – ir palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi palikimą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad palikėjas yra jos dėdė. Palikėjas turėjo vienintelį sūnų A. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji nuolat naudojosi palikėjui priklausiusiais žemės sklypais – 8000/32000 dalimi žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11000/44000 dalimis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypai), elgėsi kaip savininkė, rūpinosi Sklypais kaip savo turtu ir niekas dėl to neprieštaravo. Pareiškėja paaiškino, kad po palikėjo mirties dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad daugybę metų pragyveno minėtose žemėse, kurios priklausė jos tėvams, seneliams bei dėdei. Pareiškėja pažymėjo, jog dėl teisinių žinių stokos ji po savo dėdės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
5. Bylos duomenimis, pareiškėja yra palikėjo dukterėčia. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė ištuokoje. Bylos duomenimis, palikėjas turėjo sūnų – A. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašų, palikėjo vardu liko registruoti Sklypai. Į byla pateiktame Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro rašte Nr. S-14 nurodyta, jog minėtame notaro biure po palikėjo mirties paveldėjimo bylos nėra.
6. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po palikėjo mirties ji rūpinosi Sklypais, elgėsi kaip savininkė. Kaip matyti iš į bylą pateiktos žemės sklypo panaudos sutarties, 2019 m. sausio 5 d. pareiškėja, kaip panaudos davėja, perdavė vieną iš Sklypų naudoti panaudos gavėjui G. G. (G. G.). Tai pagrindžia, jog pareiškėja laikė save Sklypų savininke. Į bylą pateikti Sklypų bendrasavininkų sutikimai dėl to, jog pareiškėja ketina paveldėti palikėjo palikimą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po palikėjo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi palikimą valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. C. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo dėdės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.