Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. G., advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. K. ( toliau- ir pareiškėjas ) kreipėsi į teismą skundu (It, b.l.2-9), kuriuo prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją gražinti pareiškėją A. K. į buvusias valstybės tarnautojo pareigas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriuje, šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjui 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo darbo stažas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje iki atleidimo buvo 9 metai ir 8 mėnesiai. Jis iki atleidimo dirbo Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigose (A lygis 15 kategorija). Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu buvo patvirtinta nauja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracijos) struktūra, nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Jam 2016-04-28 buvo įteiktas įspėjimas apie jo pareigybės naikinimą nuo 2016-09-01 panaikinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ( toliau- ir VTĮ ) 44 str. 1 d. 9 p., jis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2016-08-31 iš Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigų. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. A. K. manymu, jo pareigybės panaikinimas nebuvo realus, nes faktiškai visos funkcijos išliko. Pareiškėjas nurodė, jog jis neatitiko naujo Miesto infrastuktūros skyriaus vedėjui pareigybėse įrašyto reikalavimo- turėti aukštąjį statybos krypties išsilavinimą. Mano, kad jis buvo atleistas dėl amžiaus bei dėl to, kad neįtiko politikams.

Teigė, kad atsakovė pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nuostatas, nes iki atleidimo iš pareigų dienos pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti kitą laisvą pareigybę. Pareiškėjo įsitikinimu, laisvų pareigų, kurias atsakovė jam galėjo pasiūlyti, buvo. Į pareigas Miesto infrastruktūros skyriuje buvo neskaidriai perkelti keturi Miesto ūkio skyriaus vyriausieji specialistai. Šių specialistų funkcijos iš esmės nesikeitė, kokias funkcijas vykdė Miesto ūkio skyriuje, iš esmės jos buvo numatytos naujose pareigybių aprašymuose ir Miesto infrastruktūros skyriuje. Pareiškėjui nepasiūlius minėtų pareigų, buvo pažeista jo pirmenybės teisė, numatyta kolektyvinėje sutartyje ir Darbo kodekso 135 str. 1 d. 4p, būti paliktam darbe, kai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, jam konkrečiai buvo likę iki pensijos apie dvejus metus. Pareiškėjo nuomone, dirbtinai parengtus, dabartinius pareigybių aprašymus, jis negalėjo užimti nei vienos laisvos pareigybės.

Nurodė, jog buvo pažeista atleidimo iš pareigų procedūra. DK 130 str. 4 d. numato, kad įspėjimo terminas pratęsiamas ligos ir atostogų laiku. Per įspėjimo laikotarpį jis buvo nedarbingas, todėl jo įspėjimo terminas turėjo baigtis ne 2016-08-31 , bet 2016-09-02. Pareiškėjas mano, kad jo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, todėl pareiškėjas turėtų būti gražintas į ankstesnes pareigas, o už laikotarpį nuo neteisėto pareiškėjo atleidimo iki grąžinimo į pareigas pareiškėjo naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis po atleidimo iki šiol niekur nedirba. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo atleistas nepagrįstai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį diskomfortą, psichologinę įtampą, sutriko sveikata, jaučia nerimą dėl šeimos ateities, galimybių gauti kitas pareigas dėl amžiaus yra mažai, jam turėtų būti priteistas ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 37-45) ir jos atstovės teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad siekiant optimizuoti darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvį, sutaupyti lėšas darbo užmokesčiui bei valstybiniam socialiniam draudimui, buvo nuspręsta patvirtinti naują administracijos struktūrą. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-296 buvo sumažintas didžiausias leistinas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, nuo 270 iki 245, patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra. 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimas, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. bus naikinama Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybė. Atsakovė įspėjime taip pat nurodė, kad visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjui bus siūlomos visos laisvos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, o jų nesant, žemesnės kategorijos pareigybės bei laisvos pareigos pagal darbo sutartį, ir pareiškėjas į šias pareigas bus paskirtas, jei atitiks pareigybei keliamus reikalavimus ir sutiks šias pareigas užimti. Buvo panaikinti Ekologijos, Miesto ūkio ir Statybos ir statinių priežiūros skyriai bei prijungta dalis Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojų ir vietoje šių keturių skyrių buvo įsteigtas vienas Miesto infrastuktūros skyrius. Buvo panaikintos keturių skyrių vedėjų, tame tarpe pareiškėjo užimama Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybė (A lygio, 15 kategorijos) ir vietoje jų įsteigta viena Miesto infrastuktūros skyriaus vedėjo pareigybė ( A lygis, 15 kategorija). Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-27 įsakymu Nr. A-447, yra numatytos funkcijos kontroliuoti objektų valdymo, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos darbus, vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas projektuojant statinius, naujai statant, rekonstruojant, modernizuojant (atnaujinant), remontuojant, nugriaunant Savivaldybės nuosavybės teise valdomus statinius. Kadangi Miesto infrastuktūros skyriaus vedėjas, įgyvendindamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, turi turėti specialiųjų žinių, ypatingai statybos priežiūros srityje, pareigybės aprašyme šiai pareigybei buvo numatyti specialieji reikalavimai- turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijų mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties ( magistro kvalifikacijos laipsnis) išsilavinimą ir turėti kvalifikacijos atestatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai : gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), inžinieriniai tinklai, kiti statiniai.

Kadangi pareiškėjas neatitiko šių specialiųjų reikalavimų, ko pats neneigia, jis negalėjo eiti minėtų pareigų. Nurodė, kad apie visas laisvas pareigybes buvo skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje www.panevezys.lt, bei darbuotojai supažindinami elektroniniais laiškais. Pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos laisvos valstybės tarnautojų pareigos, kadangi pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, 2016 m. rugpjūčio 25 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neskaidriai buvo perkelti į Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas keturi Miesto ūkio skyriaus vyriausieji specialistai. Pareiškėjo nuomone, vyriausiojo specialisto pareigybė galėjo būti pasiūlyta jam. Tačiau atsakovės atstovės pažymėjo, kad šių vyriausiųjų specialistų pareigybės aprašymai ir atliekamos funkcijos po naujos struktūros įsigaliojimo iš esmės nepakito, todėl jiems buvo pasiūlyta eiti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas. Pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe pagal Kolektyvinę sutartį ir Darbo kodekso 135 str., nes jo ir likusių jo bendradarbių Miesto ūkio skyriuje darbo pobūdis, pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos iš esmės skyrėsi, pareiškėjas buvo skyriaus vedėjas, o kiti asmenys - vyriausieji specialistai. Pirmumo teisės prieš šiuos specialistus pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vadovaujantis LR darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalimi, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nes pareiškėjas per įspėjimo laikotarpį dvi dienas sirgo. Kadangi valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įspėjimo apie pareigybės panaikinimą tvarką, todėl Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, netaikomos. Be to Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai pareigybė yra naikinama, valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas net ir laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Atsakovė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu grąžinti jį į ankstesnes pareigas, nurodydamas, kad pareiškėjo pareigybės- Miesto ūkio skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorijos) pareigybės Savivaldybės administracijos struktūroje nėra, ji yra panaikinta. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo abstrakčiais argumentais, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimui turėjo įtakos jo amžius, kad jis neįtiko politikams ir kitomis diskriminuojančiomis priežastimis, nes pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Kadangi pareiškėjo atleidimas buvo teisėtas, nėra pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to pareiškėjas neįrodė, kad patyrė didesnių išgyvenimų nei įprastai patiriami, kai asmuo atleidžiamas iš darbo, kad pareiškėjo sveikata sutriko dėl jo pareigybės panaikinimo, taigi nėra darbdavio neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir pareiškėjo sveikatos sutrikimo. Be to pareiškėjas neįrodė ir pačios neturtinės žalos jam atsiradimo fakto. Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose, todėl ir minėti pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. K. dirbo Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėju (A lygio 15 kategorijos). Kaip nurodė pareiškėjas, jo darbo stažas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje - devyni metai ir aštuoni mėnesiai. Pareiškėjui A. K. 2016 m. balandžio 29 d. jo darbo kabinete, dviejų asmenų akivaizdoje buvo įteiktas įspėjimas Nr. 18-184 ( I t. b.l. 117), kuriuo atsakovė įspėjo pareiškėją, jog nuo 2016-09-01 bus naikinama jo užimama Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybė. Atsakovė įspėjime taip pat nurodė, kad visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjui bus siūlomos visos laisvos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, o jų nesant, žemesnės kategorijos pareigybės bei laisvos pareigos pagal darbo sutartį, jei pareiškėjas atitiks pareigybei keliamus reikalavimus ir sutiks šias pareigas užimti. Pareiškėjas priėmė įspėjimą, bet pasirašyti, kad jį gavo atsisakė. Šį faktą užfiksavo ir pasirašė du Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojai- Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas A. V. ir Kanceliarijos vedėjo pavaduotoja I. S. Tai įrodo padaryti įrašai minėtame įspėjime (pranešime). Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti įteikiamas pranešimas apie pareigybės naikinimą, kai asmuo atsisako su juo susipažinti pasirašytinai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigų pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo) (I t. , b. l. 10 ).

Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Taikant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, aktualus pirmiausia tampa tinkamas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, be kita ko panaikinti valstybės tarnautojo pareigybės, įgyvendinimas. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (Vietos savivaldos įstatymas 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-296, kuriuo buvo sumažintas didžiausias leistinas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 270 iki 245, patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra (It. b.l. 54 ,59-60) . Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir tarnybinių atlyginimų koeficientų 2016 metų sąrašo patvirtinimo“ (II t. b.l. 7-9) buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir tarnybinių atlyginimų koeficientų 2016 metų sąrašas ir 2015 metų gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų 2016 metų pareigybių vardinio sąrašo patvirtinimo“ ( II t.,b.l. 4-6) patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų 2016 metų pareigybių vardinis sąrašas. Minėti sąrašai galiojo iki 2016 metų rugpjūčio 31 d. imtinai, t.y. iki įsigaliojo nauja Savivaldybės administracijos struktūra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d., buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, tarnybinių atlyginimų koeficientų sąrašas ( numatyta 241 pareigybė, o pagal Savivaldybės tarybos sprendimą leistinas didžiausias skaičius 245 ) ( IIt., b.l. 10- 13).

Naujojoje Savivaldybės administracijos struktūroje buvo sumažintas skyrių skaičius. Vietoje Kultūros paveldo ir architektūros skyriaus įsteigtas Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. Buvo panaikinti Ekologijos, Miesto ūkio bei Statybos ir statinių priežiūros skyriai bei prijungta dalis Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojų ir vietoje šių keturių skyrių buvo įsteigtas vienas Miesto infrastuktūros skyrius. Įsteigtas Miesto plėtros skyrius, kuriam iš dalies perduotos naikinamo Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus funkcijos. Pakeistas Informacinės plėtros skyriaus pavadinimas į E. plėtros skyrių. Panaikinti Kanceliarijos, Personalo, Ūkio ir eksploatavimo skyriai, vyriausiojo darbų saugos specialisto pareigybė ir įsteigtas Vidaus administravimo skyrius, su Dokumentų valdymo ir Ūkio ir eksploatavimo poskyriais. Įkurtas Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyrius su Investicijų projektų poskyriu, vietoje buvusių Finansų ir biudžeto bei Investicijų skyrių. Panaikinti Teisės ir viešosios tvarkos bei Kontrolės skyriai ir įsteigtas vienas Teisės ir viešosios tvarkos skyrius. Panaikinti Užsienio ryšių bei Ryšių su visuomene skyriai ir įsteigtas Komunikacijos skyrius. Buvo panaikintas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir įsteigtas Socialinių reikalų skyrius. Socialinės paramos skyriaus funkcijos perėjo naujai įsteigtiems poskyriams - Socialinių išmokų ir Socialinių paslaugų. Taip pat buvo įsteigtas Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyris, vietoje buvusio Sveikatos skyriaus. Panaikintas Civilinės saugos skyrius, o vietoje jo įsteigtos pareigybės, pavaldžios Administracijos direktoriui. Panaikintas Švietimo skyrius ir vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė ir vietoje jų įkurtas Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius. Struktūriniai pertvarkymai nebuvo vykdomi septyniuose skyriuose: Centralizuoto vidaus audito, Buhalterinės apskaitos, Viešųjų pirkimų, Civilinės metrikacijos, Kultūros ir meno, Sporto, Vaiko teisių apsaugos.

Iš atsakovo atstovių paaiškinimų, 2015-11-24 aiškinamojo rašto ( It., b.l. 48-52 ) nustatyta, kad vykdant Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymą, buvo siekiama įgyvendinti šiuos tikslus: prioritetinių veiklos sričių išsiskyrimo, valdymo efektyvumo ir veiklos kokybės, funkcinių ryšių pagrįstumo bei valdymo išlaidų, įskaitant užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui, mažinimo.

Dėl anksčiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių daroma išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius tinkamai realizavo teisės aktais suteiktą diskrecinio pobūdžio teisę panaikinti, įsteigti ir tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai yra įforminti kompetentingo organo sprendimu. Atsakovės struktūros pakeitimais buvo siekiama optimizuoti Savivaldybės administracijos darbą, buvo perskirstytos padalinių funkcijos, sumažintas pareigybių skaičius, todėl teismo vertinimu, atsakovas atliko realius struktūrinius pertvarkymus. Buvo panaikintos keturių skyrių vedėjų, tame tarpe pareiškėjo užimama Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybė (A lygio, 15 kategorijos) ir vietoje jų įsteigta viena Miesto infrastuktūros skyriaus vedėjo pareigybė (A lygis, 15 kategorija). Atmestini pareiškėjo argumentai, kad jo pareigybės panaikinimui turėjo įtakos jo amžius, kad jis neįtiko politikams, nes pareiškėjas savo argumentus nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, be to jo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, jog jo pareigybės panaikinimas buvo susijęs išimtinai suSavivaldybės administracijos struktūros pertvarkymais.

Pareiškėjo A. K. atliekamos Miesto ūkio skyriaus vedėjo funkcijos buvo numatytos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-160 patvirtintame pareigybės aprašyme (It., b.l. 86-87 ). Pareigybės paskirtis buvo – organizuoti miesto ūkio plėtrą, modernizavimą ir priežiūrą, organizuoti ir koordinuoti skyriaus darbą, užtikrinti skyriui priskirtų funkcijų vykdymą .Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-447 ( It., b.l. 89-92 ). Iš šio pareigybių aprašymo matyti, kad Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjui buvo perduota ne tik dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų bet ir didelė dalis naujų , papildomų funkcijų, kurios iki struktūrinių pertvarkymų nebuvo įtrauktos į pareiškėjo pareigybės aprašymą. Po reorganizacijos veikiančio naujojo Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra numatyta pareigybės paskirtis, kuri yra žymiai platesnė nei buvusi Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis , t.y. organizuoti ir koordinuoti miesto infrastruktūros objektų taisymo ( remonto), priežiūros ir eksploatacijos darbus, miesto viešųjų teritorijų valdymo, komunalinių atliekų tvarkymo darbus, keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi, administruoti miesto energetinio ūkio vystymo ir priežiūros, kapinių priežiūros darbus, spręsti eismo organizavimo ir eismo saugumo klausimus, organizuoti Savivaldybės turto valdymą, vykdyti statytojo ( užsakovo) funkcijas statinių statybos, rekonstravimo, modernizavimo ( atnaujinimo), remonto ir statinių techninės priežiūros kontrolės srityje, rengti ir įgyvendinti aplinkosaugos programas, organizuoti ir koordinuoti skyriaus darbą.

Pareigybės aprašymo 7.10 ir 7.11 papunkčiuose numatyti reikalavimai kontroliuoti objektų valdymo, projektavimo, statybos , rekonstrukcijos darbus, vykdyti statytojo ( užsakovo) funkcijas projektuojant statinius naujai statant, rekonstruojant, modernizuojant ( atnaujinant), remontuojant, nugriaunant Savivaldybės nuosavybės teise valdomus statinius.

Vertinant aplinkybę, kad dalis pareiškėjo iki atsakovės atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjo pareigybė, ji realiai nebuvo panaikinta. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1954-2012, Nr. A-520-3085-2012 ir kt.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, įvykęs pakeičiant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir sumažinant savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų skaičių.

Atsakovė pareigybės aprašyme numatė specialiuosius reikalavimus- turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijų mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties ( magistro kvalifikacijos laipsnis) išsilavinimą ir turėti kvalifikacijos atestatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai : gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos ( išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), inžinieriniai tinklai, kiti statiniai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, atlikdamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, turi turėti specialiųjų žinių, ypatingai statybos priežiūros srityje, vertina, kad numatyti specialieji reikalavimai Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybei nebuvo pertekliniai.

Pareiškėjas A. K. yra baigęs Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą Automatizuotų valdymo sistemų specialybės kursą ir jam yra suteikta sistemotechniko kvalifikacija (It., b.l. 115), pareiškėjas neturi ir anksčiau minėto kvalifikacijos atestato. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitiko Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytų specialiųjų reikalavimų, ko neneigia ir pats, jam pagrįstai nebuvo pasiūlyta užimti šias pareigas.

VTĮ 43 str. 1 d. nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011 yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti. Tarnautojas , pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus ( administracinės bylos Nr. A-438-1743-2009, A-143-227-2011 ir kt.). Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės , kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apie visas laisvas pareigybes per visą įspėjimo laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2016-08-31 buvo skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje www.panevezys.lt, bei darbuotojai supažindinami elektroniniais laiškais. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie buvusias laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes ( III t., b.l. 17-18 ).

Nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytos pažymoje nurodytos laisvos valstybės tarnautojų pareigos, kadangi pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo įsitikinimu, neskaidriai buvo perkelti į Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas keturi Miesto ūkio skyriaus vyriausieji specialistai. Pareiškėjo nuomone, vyriausiojo specialisto pareigybė galėjo būti pasiūlyta jam. Tačiau iš atsakovės atstovių paaiškinimo, šių vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymų matyti, kad jų atliekamos funkcijos Miesto ūkio skyriuje ir po naujos struktūros įsigaliojimo Miesto infrastruktūros skyriuje iš esmės nepakito, todėl jiems buvo pasiūlyta eiti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas. Pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe pagal Kolektyvinę sutartį ir Darbo kodekso 135 str., nes jo ir likusių jo bendradarbių Miesto ūkio skyriuje darbo pobūdis, pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos iš esmės skyrėsi, pareiškėjas buvo skyriaus vedėjas, o kiti asmenys- vyriausieji specialistai. Pirmumo teisės prieš šiuos specialistus pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog pareiškėjui pasiūlyti kitų valstybės tarnautojo pareigų atsakovė neturėjo objektyvių galimybių, dėl to nebuvo pažeisti VTĮ 43 str. 1 d., reikalavimai.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vadovaujantis LR darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalimi, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nes pareiškėjas per įspėjimo laikotarpį dvi dienas sirgo. Teismo vertinimu Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įspėjimo apie pareigybės panaikinimą tvarką, todėl Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą yra netaikomos. Be to Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai pareigybė yra naikinama, valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas net ir laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Todėl daroma išvada, kad atleidžiant pareiškėją iš pareigų, atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-23 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigas ( A lygio 15 kategorijos).

Kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteistina tik tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, todėl reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra nepagrįstas ir atmestinas.

A. K. prašo priteisti jam iš atsakovės 6 000 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, ir kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, dideliu diskomfortu, psichologine įtampa, sveikatos sutrikimu, nerimu dėl šeimos ateities, nebuvimu galimybių gauti kitas pareigas Panevėžio mieste.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Kadangi pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovo veiksmais, kuriais buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš valstybės tarnybos, o šių veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, nesant minėtai būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai - žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjo reikalavimas turėtų būti patvirtintas tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 6 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atmetus anksčiau minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė D. G. prašė iš pareiškėjo atsakovės naudai priteisti jos turėtas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atsakovė įgijo teisę reikalauti iš kitos proceso šalies, šiuo atveju – pareiškėjo, atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateiktas teismui raštu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė tokio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei detalaus jo paskaičiavimo raštu teismui nepateikė. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str.1 p., 132 str., 133str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.