Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-526-1022/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
1-526-1022/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-526-1022/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31050-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.2.8. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, savo šeimos nariams, o būtent:

2018 metų birželio 30 dieną, apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), bute Nr. 6, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė nukentėjusiajai mamai R. R. už rankų per riešus ir jas suko, o priėjusiai gelbėti mamos nukentėjusiajai seseriai D. R. suėmęs už pečių ją pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į sieną ir spintą bei susitrenkė nugarą ir dešinį petį, po ko sugriebė seseriai D. R. už abiejų rankų riešų ir suspaudė, tokiais veiksmais jis sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2017 metų gyvena pas mamą R. R. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 29 d. penktadienį vakare apie 00.00 val. į namus grįžo neblaivus, tiksliai kiek buvo valandų nežino. Tarp jo ir mamos bei sesers D. kilo žodinis konfliktas, šio konflikto metu jis mamai ir sesei sukėlė fizinį skausmą, buvo suėmęs mamai už riešų ir spaudė rankas bei pastūmė sesę D.. Dėl ko kilo konfliktas negali pasakyti, nes nelabai pamena dėl girtumo, tačiau mano, jog dėl to, kad grįžo į namus neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi, teigia, kad tokiam jo poelgiui įtakos turėjo alkoholis, nes būdamas blaivus tikrai to nebūtų padaręs. Pažymėjo, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, alkoholį vartoja retkarčiais. Motinos atsiprašė, o sesers po šio įvykio daugiau nematė, jai išsiuntė žinutę su atsiprašymu, tačiau jokio atsakymo iš sesers negavo.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, V. R. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

2018 m. birželio 30 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto metu neblaivus V. R., sugriebęs kartu gyvenančiai mama R. R. už rankų, suko rankas per riešus, ko pasekoje mamai sukėlė fizinį skausmą, taip pat konflikto metu skirti puolančią sesę D. R. stūmė į sieną, kuriai atsitrenkus į sieną ir spintą sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1);

2018 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios R. R. pareiškimas, jos pirminiai parodymai dėl smurto jos atžvilgiu, taip pat užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis dviejų aukštų, dviejų laiptinių. Pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte, durys dešinėje. Įėjus per durys tiesiai veda koridorius, kuriame stovi spinta. (b. l. 12-13)

Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos namuose apie du metus gyvena sūnus V. R.. Jis dirba pavienius darbus, o namuose dirbti nieko nepadeda. Sūnus dažnai girtuokliauja, būdamas girtas yra agresyvus. Prieš ją yra ne vieną kartą smurtavęs, tai yra iš rankos kumščio yra jai be kartą trenkęs krūtinę, bet ji į policiją nesikreipė. 2018 m. birželio 30 d. apie 00:30 val. į namus grįžo visiškai girtas sūnus V. R., kuris pradėjo ieškoti automobilio raktelių. Automobilis yra ne jų ir ne V.. Automobiliu V. su bendradarbiais vyksta į darbą, kam priklauso automobilis ji nežino, kodėl automobilio rakteliai yra pas V. namuose ji irgi nežino, nes .V. yra atimta teisė vairuoti, jis vairuoti negali. Automobilio raktelius ji buvo padėjusi į kitą vietą, todėl V. jų nerado. Kai pradėjo ieškoti raktelių, ji paėmė raktelius ir paslėpė, kad jis būdamas girtas neišvažiuotų. V. pradėjo keiktis, stumdytis, sugriebė jai už rankų, reikalavo, kad atiduotu raktelius ir suko jai rankas per riešus. Nuo tokių sūnaus V. veiksmų jai skauda abiejų rankų riešus. Kai V. suko jai rankas prie jo iš už nugaros pripuolė namuose buvusi dukra D. R.. V. atsisukęs nustūmė D. į sieną, kuri atsitrenkė į sieną ir spinta. Konflikto metu V. visa laiką grasino, kad ją ir D. užmuš, pakas. Kai D. paskambino pagalbos skambučiu V. iš buto išėjo. (b. l. 13)

Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad dėl jai sūnaus sukelto fizinio skausmo sūnui V. dėl to, kad sugriebė jai už abiejų rankos riešų ir jas suko, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, dėl tokio jo elgesio ji jam atleidžia. Į medikus nesikreipė, vaistų jokių nuo skausmo nevartojo. Riešus skaudėjo visą naktį. Jokių sužalojimų ant riešų neliko, iš pradžių tik riešai buvo paraudę. Taip pat, nori pasakyti, kad žodinio konflikto metu sūnus šaukė, kad ją ir dukrą D. užmuš, pakas, bet jo pasakyti tokie žodžiai jos neišgąsdino, tai buvo tik žodžiai pasakyti girto žmogaus, žino, kad jis tikrai užmušęs ir pasakęs nebūtų. Dėl to, kad ankščiau sūnus yra prieš ją smurtavęs, ji jam dėl to pretenzijų neturi, jai tada neskaudėjo. (b. l. 19)

Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 00.30 val., į mamos R. R., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), namus parėjo neblaivus brolis V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena jos namuose. Namuose brolis ėmė šūkauti, reikalauti automobilio raktelių. Automobilis priklauso kitam asmeniui, tai yra brolis pas jį dirba, tačiau to asmens nei vardo nei pavardės nežino, todėl jam automobilio raktelių mama nedavė, kadangi broliui yra atimtas vairuotojo pažymėjimas ir jis buvo neblaivus. Mama baiminosi, kad brolis gali išvažiuoti su tuo automobiliu. Broliui nepatiko, tai kad jam nebuvo duoti automobilio rakteliai, vyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis sugriebė mamą už rankų per riešus ir suko, vėliau jis ja apglėbė rankomis, o ji bandė jį atitraukti nuo mamos, tempė brolį iš už nugaros sugriebusi jam už rūbų. Tada brolis atsisuko, abiem rankos suėmė D. R. už pečių ir stūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į sieną ir spintą, taip užsigavo nugarą, bei dešinį petį. Netrukus brolis sugriebė ją už rankų, tai yra už riešų, kuriuos suspaudė. Ją nustūmęs brolis vėl nuėjo pas mamą reikalauti automobilio raktelių, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, brolis vartojo necenzūrinius žodžius, po ko jis vėl mamai sugriebė už rankų, suko jai per riešus. Tai pamačiusi bandė mamai padėti apsiginti nuo brolio, tai yra bandė lįsti į tarpa tarp mamos ir brolio, bet brolis ją stumtelėjo ir ji tada iškvietė policiją. Prieš atvykstant policijai brolis iš namų pabėgo. Nori pasakyti, kad brolio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Nori pasakyti, kad ir ankščiau brolis Vytautas yra smurtavęs prieš mamą, tačiau ji nesikreipė į policiją. (b. l. 25).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis V. R., 2018 metų birželio 30 dieną, apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), bute Nr. 6 sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – mamai R. R. ir sesei D. R.. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – V. R. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų R. R., D. R. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. V. R. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia sugriebdamas motinai už rankų, ir jas sukdamas bei stumdamas savo seserį D. R., bei sugriebdamas seseriai už rankų ir jas spausdamas, sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos narių – mamos ir sesers atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiosioms gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (b. l. 30-31), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 32-33); nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 36-37). Duomenų apie tai, kad asmuo būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą nėra. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvena iš atsitiktinių pavienių darbų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už kurias paskirtos administracinės baudos nėra sumokėtos, teismas sprendžia, kad skirti jam finansinę bausmę nėra tikslinga, o išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus prokuroro pasiūlytą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Be to, įvertinus tai, jog kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kaip pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtinas įpareigojimas visą paskirtosios bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, teismo nuomone toks įpareigojimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. R. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos narių – motinos ir sesers atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto 3) papunkčiu, 66 straipsniu, V. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d., 08 val. 15 min. iki 2018 m. liepos 01 d. 11.11 val. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikant, kad V. R. yra atlikęs dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas (b. l. 39,41).

Kaltinamajam V. R. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės V. M. 2018 m. liepos 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 50-51).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 30 d., 08 val. 15 min. iki 2018 m. liepos 01 d. 11.11 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. R. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės V. M. 2018 m. liepos 1 d. nutarimu V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti V. R., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Auksė Balkaitienė