- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-130-1020/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- E. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, nuo 2021 m. balandžio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2020 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 24.00 val. tiksliai nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. (G. F. ) į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip devyniolika smūgių, padarydamas jam pjautines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su V-o šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštines – traiškytas žaizdas lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių – traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje ir nosiaryklės, uždusimu įkvėpus krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, tokiu būdu tyčia nužudė nukentėjusįjį G. F. .
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio tvarka E. K. laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas), gali pasislėpti nuo teismo ir padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, 2021 m. gegužės 10 d. vykusiame teisimajame posėdyje išklausytos baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis bei pranešta, kad nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas 2021 m. birželio 23 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamasis E. K. skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti.
5.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino, jog kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo, motyvuodamas tuo, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje socialinių ryšių, o už nusikaltimą, kurio padarymu jis yra kaltinamas, įstatyme nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis pažymi, kad priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jį Lietuvoje sieja stiprūs socialiniai ryšiai su motina – A. Š. . Lietuvoje gyvena jo brolis M. Š. ir sūnus R. K. . Panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą jis turėtų gyvenamąją vietą, t. y. galėtų gyventi pas motiną arba jo sesers bute, (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) jį siejo tik darbiniai santykiai, kur jis dirbdavo tik tam tikrais sezonais. Kaltinamojo teigimu, (duomenys neskelbtini) jis neturi nei turto, nei artimųjų, o keleto artimųjų gyvenimas užsienyje, negali patvirtinti aplinkybės, kad asmuo bėgs, slėpsis nuo teismo, nes didžioji dalis Lietuvos Respublikoje gyvenančių piliečių turi artimųjų, kurie gyvena užsienyje. Pasak kaltinamojo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kardomųjų priemonių tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti jam taikant bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę.
5.2. Be to, kaltinamasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta ir į ilgą taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą, nes tai riboja jo teisę į gynybą (jam sudėtingiau susitikti su gynėju, gauti reikalingą informaciją ir pan.).
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. K. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas E. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo E. K., liudytojų D. Č., A. N. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.
9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
10. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo 7 iki 15 metų bausmė. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, tai yra bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su E. K. socialiniais ryšiais, jo asmenybe.
11. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jį Lietuvos Respublikoje sieja glaudūs socialiniai ryšiai su motina, broliu ir sūnumi, kad jis čia turi nuolatinę gyvenamąją vietą, juos vertinant kartu su nusikalstamos veikos, dėl kurios galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (smurtinė veika), pavojingumu (nukentėjusiajam atimta gyvybė), sunkumu (priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankami E. K. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam šioje proceso stadijoje ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo Lietuvos Respublikoje niekur nedirbo, išsiskyręs, išlaikomų asmenų neturėjo, kaip pats kaltinamasis sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą teisme nurodė, kad jo vaikai „jau yra užaugę, kažkur“ todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra stiprūs bei tokie, kurie atgrasytų kaltinamąjį nuo galimo pasislėpimo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis anksčiau nors ir ne nuolat, bet pakankamai ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, užsienyje gyvena jo sesuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. socialiai ryšiai Lietuvoje nėra stiprūs, kad jis turi socialinių ryšių užsienyje, tad paleistas į laisvę galėtų slapstytis nuo teismo ir už Lietuvos Respublikos ribų. Apie galimą kaltinamojo pasislėpimą teismas sprendžia ir iš to, kad kaltinamasis, po nusikalstamų veikų padarymo, galimai bandė paslėpti tiek nužudytojo lavoną, tiek nusikalstamos veikos padarymo įrankius. Tai teismui rodo galimą siekį išvengti gresiančios atsakomybės ir didina jo pasislėpimo riziką. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint omenyje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimą padarymo būdą (mirusiajam suduotų smūgių skaičių ir pjaunančių savybių turinčio daikto panaudojimą), taip pat duomenis apie jo veiksmus po galimai padarytos tiriamos nusikalstamos veikos (nuvežė į mišką ir paslėpė nukentėjusiojo kūną), be kita ko, rodančius ir jo kaip asmens pavojingumą, bei jau minėtus duomenis apie silpnus kaltinamojo E. K. socialinius ryšius Lietuvoje, teismas, bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones, nes jos būtų nepakankamos BPK 119 straipsnyje nustatytiems kardomųjų priemonių tikslams pasiekti.
13. Kaltinamojo E. K. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 12 mėnesių, tačiau tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo E. K. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (kaip jau minėta, baudžiamoji byla iš esmės baigta nagrinėti, o nuosprendį planuojama paskelbti 2021 m. birželio 23 d.) kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Tokioje bylos stadijoje nuteistojo argumentai apie nepagrįstai varžomą jo gynybą yra atmestini, nes viso proceso metu jis turėjo gynėją ir galėjo su juo bendrauti, taip pat ir išsakydamas visus būtinus prašymus dėl kylančių nesklandumų, o šiuo metu bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismo posėdžiai, jei teismo nuosprendis bus paskelbtas numatytu laiku, apskritai nevyks. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla, taigi ir šia prasme kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė yra galima. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytos, itin pavojingos nusikalstamos veikos, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo E. K. skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. K. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam E. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.