Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2S-721-345/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2S-721-345/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17055-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Kreditorius
UAB „Dielektrik“
Skolininkas
UAB „Čestla“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-721-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17055-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Dielektrik“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Dielektrik“ pareiškimą dėl 5 356,39 Lt skolos, 201,40 Lt delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Čestla“.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Dielektrik“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Čestla“ 5 356,39 Lt skolos, 201,40 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilių kondicionierių pildymo stotį Air Conditionning Unit 6720, automobilių elektroninės diagnostikos įrenginį PassThru+XS 2 G, automobilių elektroninės diagnostikos įrenginį Kito f Multidiag diagnostic OEM cables bei skolininko turtą ir pingines lėšas 5557,79 Lt sumai. Nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti, nereaguoja į raginimus, turi įsiskolinimų VSDFV, tikėtina, jog nebevykdo ūkinės veiklos, o tai leidžia manyti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Dielektrik“ prašymą taikyti skolininkui UAB „Čestla“ laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Konstatavo, kad kreditoriaus nurodytos aplinkybės nepakankamos išvadai, jog, netaikius laikinų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Skolos suma, kurią kreditorius siekia išieškoti iš skolininko, nėra didelė, teismui nėra pagrindo manyti, kad tokio dydžio skolos, t.y. 5557,79 Lt nebus įmanoma išieškoti iš juridinio asmens.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Dielektrik“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Čestla“ atžvilgiu. Nurodo, kad skolininkas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nuolat vėlavo atsiskaityti. Paaiškėjo, jog skolininkas nebevykdo ūkinės veiklos, nekilnojamojo turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. Skolininkas elgėsi nesąžiningai, neinformavo kreditoriaus apie adreso pasikeitimą. Tad egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

Skolininkas UAB „Čestla“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, remdamasis CPK 144 str. 1 d., dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Dielektrik“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Čestla“ 5 356,39 Lt skolos, 201,40 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilių kondicionierių pildymo stotį Air Conditionning Unit 6720, automobilių elektroninės diagnostikos įrenginį PassThru+XS 2 G, automobilių elektroninės diagnostikos įrenginį Kito f Multidiag diagnostic OEM cables bei skolininko turtą ir pingines lėšas 5557,79 Lt sumai.

Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti, nurodė, kad kreditoriaus prašyme taikyti laikinasias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės nepakankamos išvadai, jog, netaikius laikinų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Skolos suma, kurią kreditorius siekia išieškoti iš skolininko, nėra didelė, teismui nėra pagrindo manyti, kad tokio dydžio skolos, t.y. 5557,79 Lt nebus įmanoma išieškoti iš juridinio asmens.

Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta abejonė, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisminėje praktikoje yra suformuluota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė, jog didelė ieškininio reikalavimo suma pati savaime preziumuoja esant grėsmę, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-105/2006, Nr. 2-307/2008 ir kt.). Ši teisinė prezumpcija suponuoja, jog didelė reikalavimo suma yra pakankamas motyvas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog pareikšto reikalavimo suma-5557,79 Lt ieškovui kaip juridiniam asmeniui nėra didelė. Be to apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų (kaip numato CPK 433 str. 1 d. 5 p.) galinčių sukelti abejones UAB „Čestla“ mokumu. Kreditorius nurodydamas, jog skolininkas turi daug kreditorių, nenurodė pirmosios instancijos teismui nei pačių kreditorių, nei įsiskolinimo kreditoriams dydžio.

Apelianto nurodytos aplinkybes, jog skolininkas elgėsi nesąžiningai, neinformavo kreditoriaus apie adreso pasikeitimą taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, jog byloje 2011-11-05 buvo priimtas teismo įsakymas, kuris įsiteisėjo 2011-12-20, tad kreditorius turi galimybę pateikti jį vykdymui (Litekos bazės duomenys). Jei skolininkas geranoriškai neįvykdys teismo įsakymo, jis gali būti vykdomas priverstinai, areštuojant skolininko turtą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus ir juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o kreditoriaus UAB „Dielektrik“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis