Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-720-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
1-720-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24797-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
J. A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-720-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24797-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. sausio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. A. S. 2018 m. gegužės 26 d. apie 13.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei N. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sudavė du smūgius kumščiu į veidą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai N. B. sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo J. A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34, 37), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad jis kartu su N. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu veda bendrą ūkį, gyvena nesusituokę. 2018 m. gegužės 26 d. ryte į jo butą atėjo I. S., visi trys gėrė degtinę. Begeriant įvyko konfliktas, kurio metu jis N. B. sudavė du kartus ranka į veidą. Mano, kad nuo to sugyventinė galėjo jausti fizinį skausmą. Pirmos apklausos metu neprisipažino, nes bijojo, kad gaus bausmę. Vieną kartą yra baustas už tai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę. Dėl tokio poelgio labai gailisi, sutinka, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 10, 11), kad gyvena kartu su savo sugyventiniu J. A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 26 d. apie 13.50 val. jiems būnant namuose ir vartojant alkoholį tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės ir du kartus smogė jai kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą viršutinėje lūpoje. Po patirtų smūgių ji, bandydama išvengti tolimesnio smurto, pabėgo iš namų, apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie sugyventinį iš namų išvežė. Pas medikus nesikreipė, kadangi nebuvo žymės, lūpa nebuvo prakirsta, tačiau skausmą jautė 2-3 dienas. Dėl sumušimo pretenzijų sugyventiniui neturi, su sugyventiniu susitaikė, jis jos atsiprašė. Ji neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. A. S. prisipažinimo, nukentėjusiosios N. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4), kuriame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 26 d. apie 13.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje vykusių išgertuvių metu neblaivus J. A. S., kuriam nustatyta 1,42 promilių girtumas, tarpusavio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė į veidą neblaiviai sugyventinei N. B., kuriai nustatytas 2,47 promilių girtumas;

įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 5, 6-8) užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 26 d., apie 13.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei N. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sudavė du smūgius kumščiu į veidą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai N. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad fizinį skausmą viršutinėje lūpoje ji jautė 2-3 dienas, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, bet ir kiti faktiniai bylos duomenys. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. A. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 45). Kaltinamasis J. A. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 41-43). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2018 m. birželio 4 d. (b. l. 47). Minėtame pranešime nukentėjusioji nurodė, kad prokuroro sprendimo neskųs, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę N. B.. Kaltinamojo J. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo J. A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. S. yra garbaus amžiaus (b. l. 16-17), praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs (b. l. 18-19), baustas administracine tvarka (b. l. 20-22), nedirba (b. l. 23), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 24), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 26). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji keletą dienų jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, su kaltinamuoju susitaikė, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. A. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tikslinga J. A. S. skirtis papildomą įpareigojimą – nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, šį įpareigojimą tęsiant visą paskirtosios bausmės laikotarpį ir kuris, teismo manymu, darytų J. A. S. teigiamą įtaką.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 26 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 27 d. 14.15 val. (b. l. 28-29, 30), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam J. A. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

J. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.;

2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. S. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.;

2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 26 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 27 d. 14.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. A. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam J. A. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam J. A. S. išaiškinti, kad jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti J. A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė