- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2SA-92-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB ,,Andova“
Teisėja L. Braždienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Andova“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties kuria pareiškėjo UAB ,,Andova“ skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, suinteresuotas asmuo antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB ,,Andova“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2009-10-09 turto arešto aktą, įpareigoti antstolę pakeisti 2009-10-05 turto arešto aktą, turto arešto akte nurodant, kad turto arešto mastas yra 203 935, 31 Lt; sustabdyti antstolės B. P. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03431 iki bylos išnagrinėjimo.
Nurodė, kad 2009-09-17 antstolė priėmė vykdyti išieškotojo UAB „ALŽA" pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2009-09-4 vykdomąjį raštą Nr. 2-3058-450/2009 dėl 234 754,90 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Andova" . Vykdydama nurodytą vykdomąjį raštą, antstolė 2009-10-05 surašė turto arešto aktą, kuriuo išieškotojo UAB „ALŽA" naudai areštavo 829,68 kv. m. administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakų m., Turto arešto akte nurodydama, jog turto arešto mastas yra 253 935,31 Lt. 2009-10-09 buvo surašytas dar vienas turto arešto aktas, kuriuo UAB „ALŽA" naudai buvo areštuotos transporto priemonės. Turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas yra 254 180,43 Lt. Antstolei surašius 2009-10-09 turto arešto aktą, 2009-10-05 turto arešto aktas nebuvo panaikintas, tokiu būdu buvo aprašyta turto daugiau nei nurodyta teismo išduotame vykdomajame rašte ir turto arešto mastas sudaro 508 115,74 Lt. Antstolės veiksmai yra neteisėti, nes antstolis negalėjo areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Be to, pareiškėjas iki antstolės pradėtų priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo, pervedė į išieškotojo UAB „ALZA" atsiskaitomąją sąskaitą 30 000,00 Lt, tokiu būdu priverstinai išieškomos skolos suma yra ne 234 754,90 Lt, o 204 754,90 Lt. Apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo išieškotojui UAB „ALŽA" dalį skolos, antstolė buvo informuota raštu, tačiau priverstinai išieškomos skolos dydis nebuvo pakeistas. Tokiu būdu visiškai nepagrįstai yra areštuota pareiškėjo turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Alža“ atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti, taip pat nėra pagrindo sustabdyti vykdymo procesą. 2009-10-05 turto arešto akte nurodytas administracinis pastatas, esantis Trakų r., Trakų m. (duomenys nesklebtini), yra areštuotas pagal kitus turto arešto aktus, turto arešto mastas kelis kartus viršija šio administracinio pastato vertę, todėl esant nepakankamai areštuoto turto vertei, antstolė pagrįstai areštavo ir pareiškėjui priklausančias transporto priemones pagal 2009-10-09 turto arešto aktą. Pareiškėjas klaidingai nurodė, kad turto arešto mastas yra 508 115,74 Lt, t.y. pagal abu turto arešto aktus, kadangi turto arešto mastas yra nurodytas vėliausiame, t.y. 2009-10-09 turto arešto akte.
Antstolė B. P. atsiliepime į skundą, prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad Turto arešto aktų registre yra įregistruotas vienas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas areštuotas nekilnojamas turtas bei transporto priemonės. Turto arešto mastas 254 180,43 Lt nurodytas pagal 2009-10-09 turto arešto akto mastą ir areštuoto turto vertė neviršija 2009-10-09 turto arešto akte nurodyto turto arešto masto. Pažymėjo, kad skolininkas painioja turto arešto mastą su areštuoto turto dydžiu, reikalingu išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iki atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, duomenys apie sumokėtą skolos dalį antstolei pateikti nebuvo. Tačiau kiekvieną kartą sumažėjus skolai, turto arešto masto tikslinimas apsunkintų antstolio darbą bei techniškai pasunkėtų vykdymo procesas, o turto arešto mastą būtų galima patikslinti realizavus turtą. Be to, teismas nevykdo antstoliui įstatymu pavestų funkcijų, o tik atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę, vykdymo proceso metu, todėl įpareigoti antstolę pakeisti 2009-10-05 turto arešto aktą negali. Be to, skolininkas yra praleidęs 20 dienų terminą apskųsti antstolės veiksmus areštuojant nekilnojamąjį turtą, kadangi 2009-10-05 turto arešto aktas buvo įteiktas 2009-10-07, o skundas teismui pateiktas 2009-11-04.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad vykdydama įstatymu suteiktas funkcijas, antstolė surašė du turto arešto aktus. Kadangi prievolė yra viena, LR Turto arešto aktų registre yra įregistruotas vienas turto arešto aktas, kurio ID (duomenys nesklebtini), o pasikeitus turto arešto akto duomenimis, daromi pakeitimai, todėl vadovaudamasis Turto arešto aktų registro įstatymo 12 straipniu, nustatnčiu turto arešto akto registro duomenų keitimo, kai hipotekos skyriui pateikiamas dokumentas (sprendimas, nutartis, nutarimas, papildomas turto arešto aktas ir kt.), kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotasis turto arešto aktas ar panaikintas dalies areštuoto turto areštas, arba kai yra gautas turto registro tvarkymo įstaigos pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą, padarė išvadą, jog pasikeitus turto arešto mastui ir papildomai areštavus transporto priemones, buvo daromi minėto Turto arešto akto pakeitimai, tačiau arešto masto dydis nebuvo sumuojamas ir sudarė ne 508 115,74 Lt, kaip nurodė pareiškėjas, o 254 180,43 Lt, kadangi turto arešto mastas padidėjo dėl paskaičiuotų palūkanų ir vykdymo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatino turto arešto mastą ir areštuoto turto vertę, todėl teismas atmetė, kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad pasikeitus turto arešto akto mastui, yra nepagrįstai areštuota pareiškėjo turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti, todėl sprendė, kad antstolė nepažeidė Civilinio proceso kodekso 675 ir 677 straipsnių reikalavimų ir neareštavo turto iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, teismas pažymėjo, kad pasikeitus skolos dydžiui skolininkas prašymą dėl turto arešto akto pakeitimo turėtų pateikti antstolei, o ne kreiptis į teismą dėl antstolės įpareigojimo tai atlikti, kadangi vykdymo procese teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), tačiau nevykdo antstoliui įstatymu pavestų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Andova“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje įpareigojo skolininką kreiptis į antstolį dėl turto arešto masto pakeitimo, tačiau apmokėjus 30 000 Lt skolos dalį ir apie tai pranešus antstolei bei pateikus įrodymus, antstolė nesiėmė jokių veiksmų ir nepakeitė turto arešto masto. Pareiškėjo skolą išieškotojui UAB ,,Alža“, antstolė, toliau nepagrįstai skaičiuoja nuo didesnės 234 754,90 Lt sumos bei 6 procentų metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos, taip pat skaičiuojamos nuo nurodytos skolos sumos, antstolė pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias antstolį vykdymo procese nepažeidinėti skolininko interesų. Antstolė nepagrįstai, pareikėjui pateikus informaciją apie dalies skolos sumokėjimą, netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti turto arešto aktą, todėl yra pagrindas pripažinti anstolės veiksmus neteisėtais. Antstolė neįrodė, kad patikslinus turto arešto mastą, vykdymo procesas techniškai pasunkės. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolė, surašydama du turto arešto aktus ir areštuodama pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, administracinį pastatą, (duomenys nesklebtini), Trakuose bei 14 automobilių, iš esmės neareštavo turto daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo jo netenkinti.
Nurodo, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir areštavus 829,68 kv. m. administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys nesklebtini), Trakų m., paaiškėjo, kad jis areštuotas ir kitų išieškotojų naudai, todėl nepakankant areštuoto turto buvo aprašytas kitas pareiškėjo (skolininko) turtas. Be to areštuoto turto vertė sumažėjo. Nuo 1 174000 Lt iki 830000 Lt. Be to, aprašytam turtui taikomi kitų kreditorių apribojimai sudaro, Vilniaus apskrities VMI 1 963 520 Lt, o antstolio Ginto Badikonio turto arešto mastas sudaro 1 652611,40 Lt, todėl realizuoti areštuoto turto antstolė negali. Nustačius, jog pareiškėjo valdomas transportas areštuotas nebuvo, areštas buvo nukreiptas į transporto priemones, todėl pareiškėjo argumentas, jog teismas nepagrįstai nusprendė dėl turto arešto masto nepagrįstas. Pareiškėjas apie skolos sumažėjo galėjo antstolę informuoti kai gavo raginimą geruoju įvykdyti sprendimą, tačiau tokios informacijos nepateikė. Nepagrįstas pareiįkėjo argumentas dėl palūkanų skaičiavimo, nes 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteistos nuo 2009-03-17, o skolos dalis padengta 2009-08-25 ir 2009-09-18, todėl antstolė skaičiuoja palūkanas nuo 2009-03-17, atsižvelgdama į sumažėjusią skolą. Be to, skolininkas prašydamas sumažinti turto arešto mastą nepateikė antstolei prašymo sumažinti išieškotiną sumą.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Byloje nustatyta, kad antstolė vykdydama Vilniaus apgardos teismo 2009-09-04 vykdomąjį raštą dėl 229 696,90 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo UAB ,,Andova“, 2009-09-17 priėmė vykdymui vykdomąjį raštą (v.b.l 6). 2009-10-05 buvo sudarytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas administracinis pastatas esantis Trakų m. (duomenys nesklebtini), (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), turto arešto mastas 253 935,31 Lt (v.b.l. 39-40). 2009-10-09 buvo sudarytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotos skolininko transporto priemonės, turto arešto mastas 254 180,43 Lt (v.b.l. 51-52).
Kaip matyti iš į vykdomąją bylą pateikto turto arešto aktų registro išrašo, turto arešto registre buvo įregistruotas 2009-10-05 turto arešto aktas (v.b.l. 104-112).
Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Į bylą pateikti turto arešto registro išrašai rodo, kad antstolės 2009-10-05 turto arešto aktu, areštuotą skolininko turtą, administracinį pastatą, esantį Trakų m. (duomenys nesklebtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštavusi Valstybinė mokesčių inspekcija, arešto mastas 1 963 520,03 Lt bei antstolis Gintas Badikonis, turto arešto mastas 1 652 611,40 Lt (v.b.l. 113-129). Tuo tarpu nurodyto administracinio pastato vertė, remiantis 2009-11-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 1 416 000 Lt (v.b.l. 123).
Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes dėl turto arešto masto kitų kreditorių naudai 3 616 131,43 Lt bei atsižvelgusi į areštuoto turto vertę 1 416 000 Lt, daro išvadą, jog antstolė sudarydama 2009-10-09 turto arešto aktą, įstatymo nuostatų nepažeidė ir neareštavo skolininko turto iš esmės daugiau nei būtina, pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Todėl, 2010-10-09 antstolės sudarytą turto arešto aktą, kuriuo iš esmės patikslintas turto arešto mastas, pripažinti neteisėtu nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad areštuotos transporto priemonės nėra įkainuotos ir galutinė jų vertė nenustatyta, o turto arešto registre yra registruotas tik vienas turto arešto aktas 2009-10-05, dėl 253 935,31 Lt sumos arešto. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog sudarant du turto arešto aktus buvo areštuota skolininko turto daugiau nei būtina išieškoti pagal vykdomąjį dokumentą, kaip paneigiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad antstolė neatsižvelgė į tai, jog skolininkas sumokėjo 30 000 Lt skolos ir prašė antstolės sumažinti areštuotą turto sumą bei arešto mastą, bei atitinkamai skaičiuoti mažesnės 6 procentų metines palūkanas bei vykdymo išlaidas nuo priteistos sumos.
Vykdomosios bylos duomenys patvirtina skolininko argumentus, apie 30 000 Lt sumokėjimą (v.b.l. 64-65; 77).
Teismų sistemos ,,LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad skolininkui 2010-01-29 iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjusi (bylos Nr. B2-3695-578/2010, teisėjas Šarūnas Račkauskas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių Restruktūrizavimo įstatymo (IX-218, 2001m. kovo 20 d. redakcija), 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu (aktuali redakcija), nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, jei jie nenumatyti restuktūrizavimo plane.
Dėl nustatytų aplinkybių, skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio, skaičiuotinų palūkanų bei vykdymo išlaidų dydžio, neturi reikšmės sprendžiant antstolės priimtų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet koks, netesybų, palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties, iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas yra sustabdomas.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2010-01-29 skolininkui UAB ,,Andova“ iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-3695-578/2010, nutartis įsiteisėjusi, todėl atmetus skolininko UAB ,,Andova“ atskirąjį skundą, byla perduotina nagrinėti, kaip pirmos instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismui, iškėlusiam skolininkui UAB ,,Andova“ restruktūrizavimo bylą (CPK 34 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25436-430/2009 (2SA-92-56/2010) palikti nepakeistą, o UAB ,,Andova“ atskirąjį skundą atmesti.
Civilinę bylą Nr. 2SA-92-56/2010 perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti kartu su restruktūrizavimo byla Nr. B2-3695-578/2010.