Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1162-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
2A-1162-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18767-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
UAB „Adminsta“
Atsakovas
S. V.
Civilinė byla Nr.2A-1162-258/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-18767-2009-6Procesinio sprendimo kategorija:; 35.5.; 121.14; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Adminsta“ ir atsakovo S. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adminsta“ ieškinį atsakovui S. V., trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „Luidas“, dėl skolos priteisimo, ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovui dėl rinkliavos už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas pripažinimo neteisėta bei neteisėtai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Adminsta“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 739,94 Lt skolos, 50,16 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2007 m. spalio 23 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas S. V. nusipirko iš UAB „Luidas“ 3000/173736 dalis garažų paskirties negyvenamosios patalpos – parkingo, turinčio 1737,36 kv.m bendro ploto, plane pažymėtas R-1, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir automobilių garažo stovėjimo vietoms P-39 ir P-40, esančioms požeminėje aikštelėje (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Adminsta“ pagal sudarytą sutartį teikė pastato administravimo, eksploatavimo (priežiūros) ir komunalines paslaugas. Įsigydamas butą ir automobilių stovėjimo aikštelę, atsakovas tapo bendrosios dalinės nuosavybės dalyviu ir CK 4.82 str. 1 d. pagrindu įgijo ne tik teisę į dalį bendro daikto duodamų pajamų, bet ir pareigas proporcingai savo daliai atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat mokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus ir kaupti lėšas, kurios bus atskaitomos namui išlaikyti. Atsižvelgdamas į virš 80 proc. automobilių stovėjimo aikštelės vietų savininko UAB „Luidas“ ir kitų savininkų pranešimus dėl vagysčių požeminėje aikštelėje, taip pat atsižvelgiant į daugumą automobilių stovėjimo aikštelės vietų turinčios bendrovės „Luidas“ rašytinį pareiškimą, ieškovas įrengė nuolatinį fizinės apsaugos postą, už kurį buvo nustatytas 43,25 Lt mėnesinis mokestis, nuo 2008 m. vasario 1 d. mokamas už vienos automobilio stovėjimo vietos apsaugą. Tačiau už šias paslaugas atsakovas nėra pilnai sumokėjęs, todėl turi padengti skolą.

Atsakovas S. V. su 130,79 Lt įsiskolinimo suma (įsiskolinimas už kitas komunalines paslaugas) sutiko, o kitų ieškinio reikalavimų nepripažino. Prašė ieškovo nustatytą rinkliavą už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas pripažinti neteisėta nuo jos nustatymo momento (2008-02-01) ir priteisti jam iš ieškovo laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. be teisėto pagrindo surinktą 778,50 Lt rinkliavą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso konkrečios dalys garažų paskirties – aikštelės patalpų, kurių bendraturčiai nėra įsteigę savininkų bendrijos, todėl bendrąją dalinę nuosavybę valdo, naudoja ir disponuoja tarpusavio susitarimu. Bendrovė „Adminsta“ pagal Pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartis su vartotojais teikia administravimo paslaugas minėtų daugiabučių namų, butų savininkams, kuriems proporcingai buto plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos ir įrenginiai. 2008 m. sausio mėn. ieškovas, motyvuodamas bendrovės „Luidas“ prašymu, be atsakovo sutikimo ir be išankstinio klausimo svarstymo su kitais bendraturčiais, sudarė sutartį su saugos paslaugas teikiančia bendrove, pagal kurią aikštelės patalpose buvo įrengtas fizinės apsaugos postas ir nustatytas 43,25 Lt mėnesinis mokestis už vieną automobilio stovėjimo vietą. Negalima teikti administravimo paslaugų bendrosios nuosavybės objektui, turinčiam aiškų savininką be jo sutikimo; į bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sritį gali patekti tik tokie objektai, kurie priklauso visiems bendraturčiams neidentifikuotomis dalimis ir skirti aptarnauti bendrosios nuosavybės objektą, o požeminės garažų paskirties aikštelės nėra nei vieno daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas, nes automobilių aikštelės buvo suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai ir dalimis pardavinėjamos jas pageidaujantiems įsigyti asmenims (kuriais galėjo būti ne tik minėtų daugiabučių namų butų savininkai). Ieškovo sudaryta požeminės aikštelės apsaugos paslaugų teikimo sutartis ir ieškovo nustatyta rinkliava už apsaugos paslaugas yra neteisėtos. Atsakovas nesuvokdamas neteisėto rinkliavos pobūdžio dalį rinkliavos rinkimo laikotarpio mokėjo minėtą rinkliavą ieškovei, pagal šios pateiktas sąskaitas ir sumokėjo iš viso 778,50 Lt. Atsakovas prašo pripažinti ieškovo rinkliavą neteisėta nuo jos nustatymo momento ir priteisti jam iš ieškovo be teisinio pagrindo gautus 778,50 Lt. Kadangi 130,79 Lt skolą pripažino, prašė šią sumą įskaityti į priešieškinio reikalavimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Luidas“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad paslaugų bendraturčiams teisėtumą privalo užtikrinti UAB „Adminsta“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB “Adminsta” iš atsakovo S. V. 130,79 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė atsakovui S. V. iš ieškovo UAB „Adminsta“ 778,50 Lt už parkingo fizinę apsaugą bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Įskaitęs šalių priešpriešinius reikalavimus, priteisė atsakovui S. V. iš ieškovo UAB „Adminsta“ 647,71 Lt, sumokėtus už parkingo fizinę apsaugą, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo 2010 m. vasario 1 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės nėra bendro naudojimo patalpos, jos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams, todėl ieškovas neturėjo teisės apmokestinti nekilnojamojo turto objektų bendraturčio (atsakovo) už trečiojo asmens bendrovės „Luidas“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių saugojimą. Bendrovė savo turto saugumu turėjo rūpintis pati arba tartis su kitais aikštelės vietų savininkais, kaip atskirų turtinių vienetų bendrasavininkais dėl savo turto saugojimo paslaugos kaip tai numato CK 4.75 str. nuostatos. Tačiau tokio susitarimo nebuvo ir ieškovas, pagal atskiras sutartis teikiantis administravimo paslaugas, negalėjo nustatyti naują paslaugą – automobilio stovėjimo vietos apsaugą už 43 litus kas mėnesį. Ieškovo sprendimas nustatyti ir iš automobilių stovėjimo vietų savininkų rinkti šį mokestį yra neteisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, papildomai jam priteisiant iš ieškovo UAB „Adminsta“ 174,38 Lt žyminio mokesčio ir 1 350,92 Lt teisinių paslaugų išlaidų; priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas neproporcingai paskirstė šalims žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Kadangi teismas, priteisdamas ieškovui 130,79 Lt, patenkino 8,621 proc. ieškinio reikalavimų, jam iš ieškovo turėjo priteisti 5,60 Lt žyminio mokesčio ir 74,30 Lt teisinių paslaugų išlaidų. Priešieškiniu atmestų ieškovo reikalavimų ir atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1 387,65 Lt arba 91,39 proc. visų reikalavimų sumos, todėl atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 179,98 Lt žyminio mokesčio ir 1 425,22 Lt teisinių paslaugų išlaidų.

Apeliaciniu skundu UAB „Adminsta“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti visas apelianto UAB „Adminsta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Adminsta“ argumentus, kad fizinės apsaugos paslauga buvo teikiama ne išskirtinai trečiojo asmens UAB „Luidas“ naudai, o visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, kuriomis naudojosi ir atsakovas S. V. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra ne tik automobilių stovėjimo vietos, bet ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektai ir bendro naudojimo patalpos, kuriuos reikia prižiūrėti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tinkamam naudojimui ir priežiūrai. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2008-11-25 Vilniaus miesto sav. administracija raštu atsakydama atsakovui konstatavo, kad ieškovas pasielgė teisėtai trečiojo asmens sprendimo pagrindu pradėjęs administruoti fizinės saugos teikimo paslaugą. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas atlyginimo teisėtumo turėjo vadovautis CK 4.85 str. 1 d., kuri yra specialioji norma CK 4.75 str. atžvilgiu, taip pat turėjo remtis išskirtinai pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutarties sąlygomis, kurių 4.6 d, priedo Nr. 1 11 ir 12 d. numato išimtį, kad dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės valdymo bus priimamas sprendimas pagal daugumos garažo boksų ar parkingo vietų savininkų sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovui iš UAB „Adminsta“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai sutapatino du bendrosios nuosavybės objektus: daugiabučio gyvenamojo namo bendrąją dalinę nuosavybę, t.y. visą požeminės aikštelės patalpą, ir požeminės aikštelės patalpos bendrąją dalinę nuosavybę (priešgaisrinį pultą, požeminės aikštelės pravažiavimus, elektros instaliaciją ir kt.) Į daugiabučio gyvenamojo namo (butų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės apimtį šios bylos atveju požeminės aikštelės patalpa nepatenka, nes visa požeminės aikštelės patalpa priklauso ne butų (gyvenamojo namo) savininkams, o atskiriems patalpų savininkams ir tretiesiems asmenims, kurie nebūtinai yra butų savininkai. Todėl apeliantas turėjo įgaliojimus administruoti ne visą požeminės aikštelės patalpą, o požeminėje aikštelėje esančius bendrojo naudojimo objektus. Laikantis nepagrįstos apelianto pozicijos, jog dėl visos požeminės aikštelės patalpos administravimo galėjo būti priimami tretiesiems asmenims privalomi sprendimai UAB „Luidas“ balsų dauguma, tokie sprendimai nebūtų teisėti, nes daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų yra daugiau, nei požeminės aikštelės patalpų savininkų. Todėl UAB „Luidas“ nesušaukus jų susirinkimo ir neįvertinus savininkų (balsų) skaičiaus, negalėjo priimti privalomų sprendimų nesant balsų daugumos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad mokestis renkamas už požeminės aikštelės apsaugą, o ne už bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atsakovas pritaria teismo pozicijai, jog administratorius neturėjo pagrindo požeminės aikštelės laikyti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpa, kadangi ji priklausė atskiriems savininkams, todėl atitinkamai administratoriaus sprendimas dėl visos aikštelės saugojimo negalėjo būti priimamas 4.82 – 4.85 str. nustatyta tvarka, kadangi dėl bendraturčių nuosavybės valdymo ir naudojimo sprendimai priimami bendraturčių sutarimu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad požeminės aikštelės patalpos nėra suskaidytos į atskiras patalpas – automobilių stovėjimo vietas. Patalpų bendraturčiais yra apie 70 subjektų, turinčių po vieną balsą, todėl net ir surengus susirinkimą ir balsavimą, požeminės aikštelės bendrojo naudojimo objektų, o ne visos patalpos eksploatavimo klausimais LT CK 4.85 str. 2 d. nustatyta tvarka, atitinkami sprendimai fiziškai saugoti bendrojo naudojimo objektus nebūtų priimti dėl nepagrįstų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo UAB „Adminsta“ apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo S. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-10-23 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas S. V. įsigijo 3000/173736 dalis garažų paskirties negyvenamosios patalpos – parkingo, turinčio 1737,36 kv.m. ploto, plane pažymėtos vietos indeksais 39 ir 40, esančias (duomenys neskelbtini)(b.l. 55-59, 10-11). Ieškovas su atsakovu 2007-07-10 sudarė pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartį (b.l. 12-13), kuria ieškovas įsipareigojo teikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, o atsakovas atlyginti visas su tuo susijusias išlaidas (sutarties 1.2.-.1.3 p.). Į bylą pateiktas skelbimas rodo, kad ieškovas informavo požeminės stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietų savininkus, kad nuo 2008-02-01 požeminėje stovėjimo aikštelėje yra įrengtas nuolatinės fizinės apsaugos postas. Šios paslaugos kaina – 43 Lt per mėnesį už vienos automobilio stovėjimo vietos apsaugą (b.l. 65). 2008-01-29 objekto apsaugos paslaugų sutartis rodo, kad minėtas apsaugos paslaugas įsipareigojo teikti UAB „Eurocash“ (b.l. 60-64). Už paslaugų teikimą UAB „Adminsta“ išrašydavo sąskaitas (b.l. 66-69). Požeminių aikštelių savininkai kreipėsi į UAB „Adminsta“, nepritardami požeminės aikštelės fizinės apsaugos posto išlaikymui (b.l. 70-71), tačiau UAB „Adminsta“ su šiuo prieštaravimu nesutiko (b.l. 72).

Teismas priteisė atsakovui S. V. iš ieškovo UAB „Adminsta“ 778,50 Lt už parkingo fizinę apsaugą, padaręs išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelės nėra bendro naudojimo patalpos, todėl ieškovas neturėjo teisės nustatyti ir iš automobilių stovėjimo vietų savininkų rinkti mokestį už automobilio stovėjimo vietos apsaugą. Ieškovas su tuo nesutinka, teigdamas, kad rūpinosi bendrojo naudojimo objektais, todėl turi pagrindą reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi byloje kilo ginčas, ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra butų, esančių name (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir kokios teisės normos taikytinos jos saugojimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas su UAB „Luidas“ pirkimo pardavimo sutartį dėl 3000/173736 dalies garažų paskirties negyvenamosios patalpos – parkingo, turinčio 1737,36 kv.m. ploto, plane pažymėtos vietos indeksais 39 ir 40, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo konkretų, individualizuotą turtą, registruotą ir Nekilnojamojo turto registre. Šis turtas yra įsigytas atskirai nuo buto įsigijimo, atskirai registruotas, todėl nėra namo, kuriame yra butas, bendroji nuosavybė. Įgijęs dalį garažų paskirties negyvenamosios patalpos, kaip dalį atskiro individualizuoto turto, atsakovas tapo bendrosios dalinės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės savininku. Remiantis pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutarties 1 priedo 11 p., ieškovas įsipareigojo teikti požeminio parkingo ar garažo bendrųjų patalpų administravimo paslaugas (b.l. 54). Vadinasi, ieškovas įsipareigojo teikti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančių bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, o ne administruoti kiekvieno savininko automobilių aikštelę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra ne tik automobilių stovėjimo vietos, bet ir kiti bendro naudojimo objektai ir bendro naudojimo patalpos, kuriuos reikia prižiūrėti. Vadinasi, būtent šių objektų priežiūrai ir sudaryta sutartis su ieškovu. Tačiau minėta sutartis negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę ieškovui imtis ne tik bendro naudojimo objektų, bet ir atskiriems savininkams priklausančių konkrečių automobilių stovėjimo aikštelių apsaugos. Nors ši apsauga buvo teikiama ir ne vien atsakovui, o, kaip apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, ir kitiems patalpų savininkams, tai neįrodo ieškovo veiksmų teisėtumo.

Taigi dėl konkrečių automobilių stovėjimo aikštelių, kaip asmeninės kiekvieno savininko nuosavybės, administratorius negalėjo priimti savininkams privalomo sprendimo, nes jis nėra įgaliotas spręsti dėl kiekvieno savininko asmeninės nuosavybės apsaugos. Tokį sprendimą gali priimti tik patys savininkai. Sprendimas galėjo būti priimtas tik dėl bendro naudojimo patalpų saugojimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 4.83 str. 4 d. butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovas neįrodė, kad jo sprendimu teiktos saugojimo paslaugos susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (apelianto nurodyti teisės aktai nenustato reikalavimo stebėti priešgaisrinį pultą, ryšį su saugos tarnyba kilus pavojui), o automobilių stovėjimo aikštelės savininkų susirinkimas dėl saugojimo paslaugos teikimo net nebuvo šauktas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra taikytina apeliaciniame skunde nurodyta išimtis, kad pagal pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutarties sąlygas (4.6 d, priedo Nr. 1 11 ir 12 d.) taikytina išimtis, kad dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės valdymo priimamas sprendimas pagal daugumos garažo boksų ar parkingo vietų savininkų sprendimą. Sutarties Priedo Nr. 1 12 d. yra skirtos spręsti ne dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės valdymo, o valymo, todėl plačiau dėl šio argumento nepasisakytina (b.l. 13).

2008-11-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas nėra vertintinas kaip įrodymas, pateisinantis ieškovo veiksmus sudarant sutartį dėl saugos paslaugų teikimo automobilių stovėjimo aikštelės patalpose, nes kiekvieną įrodymą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su minėtame rašte pateiktu administratoriaus teisės teikti saugos paslaugas vertinimu, ir šiuo raštu nesivadovauja.

Teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs 65 Lt žyminio mokesčio (b.l.2, 20) ir patyrė 863 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 92, 106). Atsakovas sumokėjo 197 Lt žyminio mokesčio (b.l. 34-35 ) ir patyrė 1 560 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 104, prie bylos paskutinio lapo prisegti dokumentai). Bendra abiejų šalių turtinių reikalavimų suma – 1 518,44 Lt. Todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (8,61 proc. ieškinio ir 91,39 proc. priešieškinio), perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui iš atsakovo priteistina 5,60 Lt žyminio mokesčio ir 74,30 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 179,98 Lt žyminio mokesčio ir 1 425,22 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą iš ieškovo UAB „Adminsta“ priteistina atsakovui S. V. 174,38 Lt žyminio mokesčio ir 1 350,92 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovas prašo priteisti jam atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau, nepateikus išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, šis klausimas nėra svarstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui S. V. (a.k.3800910452) iš ieškovo UAB „Adminsta“ (į.k. 125958499) 174,38 Lt žyminio mokesčio ir 1 350,92 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė