Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1802-721/2022 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. gegužės 4 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo atstovės advokatės prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties ieškovas (apeliantas) D. S. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8. A. D. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30–33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2021-09-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodytas atsakovo (vekselio davėjo) adresas – (duomenys neskelbtini); vekselis patvirtintas notarės. Ieškovo ieškinys buvo priimtas. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį patenkinti. Preliminarus sprendimas bei kiti procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiamas ieškinyje nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismui patikrinus atsakovo duomenis gyventojų registre, nustatyta, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai išsiųsti šiuo adresu ir atsakovui buvo įteikti.

14. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktame paprastajame neprotestuotiname vekselyje, patvirtintame notaro, aiškiai įvardytas atsakovo adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovas tokį adresą nurodė ir savo ieškinyje, kurį pateikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nekilus abejonių dėl bylos teismingumo, ieškovo ieškinys buvo priimtas. Iškėlus bylą teisme, priėmus preliminarų sprendimą, paaiškėjo, kad atsakovo deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. byla pagal atsakovo gyvenamąją vietą yra teisminga Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams. Kaip jau minėta, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog paaiškėjus, kad civilinė byla Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą.

15. CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis). Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis).

16. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės (CPK 430 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti (CPK 430 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

17. Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, preliminarus sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 4 d., nutartis panaikinti priimtą preliminarų sprendimą priimta 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 23 d. priimti atsakovo prieštaravimai dėl 2022 m. balandžio 4 d. preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašo minėtą preliminarų sprendimą panaikinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovo atskirajame skunde išsakyta pozicija, jog skundžiama nutartimi preliminarus sprendimas panaikintas nepagrįstai. Išnagrinėjęs bylą, teismas galutiniu sprendimu gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jį panaikinti arba pakeisti. Kitokios bylos baigties dokumentinį procesą reglamentuojančios nuostatos nenumato. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šį sprendimą galima skųsti bendrąja teismo sprendimų apskundimo tvarka (CPK 430 straipsnio 7 ir 8 dalys).

19. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad dokumentiniame procese ne visada įmanoma priimti galutinį sprendimą. Atsakovas, reikšdamas savo prieštaravimus dokumentiniame procese, gali išdėstyti ne tik materialinio teisinio pobūdžio argumentus, bet ir procesinio pobūdžio argumentus, susijusius su teisės kreiptis į teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimu, pavyzdžiui, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškus prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, buvo prašoma persiųsti civilinę bylą pagal teismingumą; 2022 m. gegužės 23 d. teismo rezoliucija buvo priimti atsakovo prieštaravimai dėl 2022 m. balandžio 4 d. preliminaraus sprendimo.

20. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei civilinės bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1802-721/2022, yra nepagrįsta, todėl naikintina (CPK 337 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1802-721/2022.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta perduoti civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.