Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
1-80-606/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Gintautas Daugėla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-80-606/2018Teisminio proceso Nr. (1-04-4-00018-2018-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1..; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB " (duomenys neskelbtini)" projektų vadovu, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

Kaltinamasis V. S., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš E. B. per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. kovo 12 d., apie 16.50 val., vykdamas automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. F. į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio bagažinės dėtuvėje buvusioje įrankių dėžutėje gabeno 13 500 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Kaltinamasis V. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. kovo 11 d. vyko į darbinę komandiruotę Rusijos Federacijoje, į Sankt Peterburgą per Kaliningrado sritį, kurioje paliko automobilį ir į Sankt Peterburgą skrido lėktuvu. Sankt Peterburge jis turėjo darbinių reikalų su įmone, kurios savininkas V. P. yra ne tik įmonės „ (duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, bičiulis, bet ir jo bičiulis, su kuriuo jie bendrauja ne tik darbo reikalais. Būnant Sankt Peterburge, vakarienės metu, jiems su V. P. bendraujant, jis pastarajam užsiminė, kad ketina Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jam pradiniam įnašui banko įstaigai reikia 15 000 Eur. Kitą dieną, važiuojant į oro uostą, V. P. netikėtai pasiūlė ir paskolino jam 13 500 Eur. Kadangi viskas įvyko jam labai netikėtai ir per kelias minutes jau atvykus prie oro uosto, todėl sudaryti paskolos sutarties su V. P. nekilo minčių. Atskridus į Kaliningradą, pinigus – 13 500 Eur jis paslėpė automobilyje, bagažinėje esančioje daiktadėžėje, kur laikoma įrankių dėžutė. V. S. paaiškino, jog pinigus automobilyje paslėpė dėl saugumo, kad saugiai pravažiuoti Rusijos teritoriją, nes keliaujant Rusijoje anksčiau jam yra kilę įvairių situacijų dėl grynųjų pinigų.

Kaltinamasis nurodė, jog atvykus į pasienio ruožą, pravažiavus R. F. muitinės patikrą, įvažiavęs į Lietuvos pasienį, Panemunės muitinės kelio poste jis deklaravo su savimi turėtus ir gabentus 6 500 Eur, kurie buvo jo asmeniniai pinigai, 13 500 Eur, kuriuos jam paskolino V. P., Panemunės muitinės kelio poste, kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, jis nedeklaravo.

Kaltinamasis paaiškino, jog apie pareigą deklaruoti pinigus, gabenant didesnę nei 10 000 Eur sumą, jis žinojo. Tačiau paaiškino, jog pradžioje apie turėtus ne tik asmeninius pinigus, kuriuos muitinės patikros metu deklaravo, bet ir V. P. paskolintus pinigus iš susijaudinimo jis pamiršo, nes kelionė buvo labai įtempta, apie turėtus 13 500 Eur jis prisiminė tik tada, kai muitinės pareigūnai, patikrinę jo asmeninius pinigus, pradėjo tikrinti automobilį. Tuomet jis suprato, kad deklaravimas jau baigtas, o pinigų – 13 500 Eur jis nedeklaravo, be to suprato, kad neturi nė vieno dokumento, pagrindžiančio, kad tai yra jam paskolinti pinigai, todėl išsigando ir pareigūnams apie gabenamus 13 500 Eur nepasakė. V. S. paaiškino, jog išsigando, nes nežinojo, kaip tokią situaciją, kai vėliau pateikiami (ištraukiami) paslėpti pinigai, neturint pinigus pagrindžiančio dokumento, vertina muitininkai.

Šalies argumentai

V. S. paaiškino ir tai, jog tai nebuvo pirmas kartas, kai važiavo per sieną, turėdamas savo pinigus, nes vykdamas į keliones, jis visuomet vežasi savo pinigus. Tai buvo pirmas kartas, kai vežė pinigų sumą, kurią reikia deklaruoti.

Kaltinamasis nurodė, jog V. P. pažįsta daugiau nei ketverius metus, pradžioje bendravo kaip verslo partneriai, o po to susiklostė ir draugiški santykiai. Kaltinamasis V. S. nurodė, jog jis V. P. neprašė paskolinti pinigų, jis pokalbio metu tiesiog paminėjo, kad jam reikia apie 15 000 Eur, kad galėtų sumokėti pradinį įnašą bankui, o kitą dieną V. P. pasiūlė jam pinigus.

Iš 2018-03-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiojo inspektoriaus D. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d., 16.50 val. į Panemunės kelio postą iš R. F. atvyko automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuojamas Lietuvos piliečio V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad V. S. žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius cigarečių, 70 LTR dyzelino ir pinigus - 6 500 Eur (kupiūromis po 500 Eur), 100 Rusijos rublių (2 kupiūros po 50 rublių) ir 10 Eur. Kilus įtarimui, kad gali būti gabenamos nedeklaruotos prekės, buvo atliktas transporto priemonės fizinis patikrinimas. Nustatyta, kad tikrinimo metu automobilio bagažinės daiktadėžėje, esančioje keleivio pusėje buvo rasta įrankių dėžutė, kurioje, išėmus įrankius, ant dėžutės dugno buvo rasti nedeklaruoti 13 500 Eur (t. 1, b. l. 5).

Iš 2018-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolo, priedų prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotolentelių Nr. 1 - 3 nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto, (duomenys neskelbtini), viršininko pavaduotojo kabinete ant stalo padėti dokumentai ir polietileninėje pakuotėje (įmautėje) sudėti pinigai - 13 500 Eur, 27 kupiūros po 500 Eur, ant kurių matyti uždėtas žalios spalvos lapelis su užrašais "27 vnt x 500 = 13500 eur". Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiasis inspektorius D. J. nurodė, kad minėti pinigai buvo rasti vairuotojo V. S. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, daiktadėžėje, esančioje keleivio pusėje rastoje įrankių dėžutėje. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog nedeklaruoti pinigai – 13 500 Eur, kuriuos 2018 m. kovo 12 d., iš Rusijos federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą gabeno V. S., buvo paslėpti automobilio „Audi A6“ bagažinės dėtuvėje įrankių dėžutėje, dugne po įrankiais – fotolentelės Nr. 2-3 (t. 1, b. l. 14-20).

Iš daiktų apžiūros protokolo, priedų prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelių Nr. 1-2 nustatyta, kad, be kitų pinigų, apžiūrėti 13 500 Eur, kurie 2018 m. kovo 12 d. rasti V. S. vairuoto automobilio „Audi A6“, bagažinėje, V. S. vykstant iš R. F. į Lietuvos Respubliką per Panemunės kelio postą, kurių V. S. nepateikė muitinės deklaravimui (t. 1, b. l. 69-73).

Iš liudytojo D. J. apklausos protokolo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiasis inspektorius D. J. parodė, kad 2018 m. kovo 12 d., apie 16.50 val. iš R. F. į Lietuvos Respubliką Europos Sąjungos piliečiams skirtu keliu A1 į Panemunės kelios posto praleidimo vietą, atvyko automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. S.. Automobiliui sustojus prie STOP linijos, jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė atidaryti automobilio bagažinę. Tuo pat metu vairuotojo paklausė, ar jis gabena deklaruojamų daiktų. V. S. atsakė, kad gabena du pakelius cigarečių, 70 litrų dyzelino automobilio kuro bake ir 6 500 Eur. V. S. žodžiu deklaravus gabenamas prekes, vizualiai patikrino jo vairuoto automobilio saloną, bagažinę, tačiau nedeklaruotų daiktų vizualiai nesimatė. Kadangi V. S. žodžiu nurodė gabenantis grynųjų pinigų, jis buvo paprašytas eiti į tarnybines patalpas tam, kad suskaičiuoti, kiek pinigų asmuo gabena. V. S. pateikė žodžiu deklaruotus pinigus - 13 kupiūrų po 500 Eur, 2 kupiūras po 100 Rusijos rublių ir vieną 10 Eur kupiūrą. Į keleivio žodinių deklaracijų sistemą suvedė V. S. deklaruotus daiktus - du pakelius cigarečių ir 70 litrų dyzelino. Pinigų į šią deklaraciją nevedė, nes į ją žodžiu deklaruojamų pinigų iki 10 000 Eur vesti nereikia. Liudytojas nurodė, kad V. S. elgesys tikrinimo metu jam sukėlė įtarimą, todėl jo automobilis buvo pristatytas į detalaus tikrinimo angarą, kur V. S. buvo paprašyta atidaryti vieną ar kitą dėžutę, daiktadėžę ar ertmę, iš kurių vienoje daiktadėžių buvo įdėta plastikinė įrankių dėžutė permatomu dangteliu, joje buvo matyti įdėti įvairūs įrankiai, sudėti ant plastikinio pagrindo su tam specialiai pagamintomis ertmėmis pagal jų formas. V. S. atidarius dėžutę ir pakėlus plastikinį pagrindą, po juo pamatė dėžutės dugne sudėtus pinigus, kupiūras po 500 Eur. Paklausus V. S., kas tai per pinigai, jis į tai pasakė, kad apie šiuos pinigus nieko nežino. Suskaičiavus pinigus, buvo 13 500 Eur. Apie rastus nedeklaruotus pinigus informavo pamainos viršininką J. Š.. Apie šį faktą buvo informuoti ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai (t. 1, b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas. Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-894 redakcija) buvo nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Šis reikalavimas buvo detalizuotas nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojusių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš E. B. per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkte, pagal kurį, asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Remiantis išdėstytais ir aptartais baudžiamosios bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. S., 2018 m. kovo 12 d., 16.50 val. atvykdamas iš R. F. teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, su savimi turėjo, taigi gabeno 13 500 Eur. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, jog ši V. S. turėta ir 2018 m. kovo 12 d. per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, į Lietuvos Respubliką atvykstant iš R. F., tai yra trečiosios šalies gabenta pinigų suma nustatytą, privalomą deklaruoti pinigų sumą akivaizdžiai viršijo. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta ir tai, jog V. S. gabenamų grynųjų pinigų – 13 500 Eur teisės aktų nustatyta tvarka 2018 m. kovo 12 d., atvykdamas į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste nedeklaravo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl grynųjų pinigų deklaravimo formų, reikalavimų grynųjų pinigų deklaravimo formos blankui bei grynųjų pinigų deklaravimo formos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1B-954 redakcija) 4 punkte nustatyta, kad atvykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių ar išvykstant iš jos į trečiąsias šalis ir gabenant šios instrukcijos 2.1 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte, per kurį jis atvyksta į Europos Sąjungą arba išvyksta iš jos, veikiančio muitinės posto pareigūnui. Atvykstant į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvykstant iš jos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir gabenant šios instrukcijos 2.2 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė yra didesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti, jeigu to reikalauja tikrinimą atliekantis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad V. S., iš trečiosios šalies - R. F. atvykdamas į Europos Sąjungą – Lietuvos Respubliką ir gabendamas daugiau nei 10 000 Eur grynųjų pinigų, vienareikšmiškai turėjo pareigą pateikti pinigų deklaravimo dokumentus, tai yra pinigų deklaravimo dokumentus V. S. turėjo pateikti be tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno reikalavimo ar nurodymo. Taigi, pateikti pinigų deklaravimo dokumentus nagrinėjamu atveju buvo kaltinamojo V. S. pareiga ir atsakomybė.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, byloje objektyviai konstatuotina, jog apie pareigą iš R. F. vykstant į Lietuvos Respubliką ir kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną deklaruoti gabenamus pinigus, kurių suma viršija daugiau nei 10 000 Eur, V. S. neabejotinai turėjo būti žinoma ir neabejotinai buvo žinoma. Byloje nustatyta, jog pats V. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog apie pareigą deklaruoti daugiau 10 000 Eur kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, į Lietuvą atvykstant iš R. F., jis žinojo. Byloje konstatuotina ir tai, jog galimybę pareigūnus informuoti apie gabenamus pinigus V. S. taip pat neabejotinai turėjo, ir turėjo ne kartą, tačiau to nepadarė.

Tokiu būdu, išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog V. S., turėdamas pareigą ir galimybę deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, žinodamas apie pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, 2018 m. kovo 12 d. pinigų – 13 500 Eur muitinės kontrolės poste nedeklaravo ir apie gabenamus pinigus, kurių suma viršijo 10 000 Eur, muitinės pareigūnų neinformavo. Akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai, gabenamų deklaruoti privalomų pinigų nepateikiant muitinės kontrolei, jų nedeklaruojant nustatyta tvarka, neabejotinai buvo aktyvūs, būtent aktyvūs veiksmai būdingi kontrabandos objektyviesiems požymiams. Kaip minėta, kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Esant tokioms aplinkybėms, byloje objektyviai konstatuotina, kad objektyviosios nusikalstamos kontrabandos veikos pusės požymiai kaltinamojo V. S. veiksmuose nustatyti.

Kaltinamasis, kaip minėta, savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neginčydamas ir fakto, jog pinigus paslėpė automobilio bagažinės dėtuvėje, įrankių dėžutėje neneigdamas, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigus – 13 500 Eur, kuriuos gavo kaip paskolą iš įmonės verslo partnerio ir draugo V. P., paslėpė tikslingai tik dėl saugumo važiuojant R. F. teritorija ir 2018 m. kovo 12 d. kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną Panemunės kelio poste, atliekant muitinės kontrolės patikrinimą, vežamų, su savimi turėtų pinigų – 13 500 Eur nedeklaravo ne tyčia, o tik todėl, kad apie turėtus minėtus pinigus pradžioje pamiršo, o vėliau, pradėjus patikrinimą, apie pinigus prisiminęs, pasimetė ir išsigando, nes suprato, kad neturi jokių teisėtą pinigų priklausomybę ir legalią jų kilmę patvirtinančių dokumentų. Šie kaltinamojo argumentai teismo vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir todėl atmestini.

Byloje, kaip aptarta anksčiau, nustatyta, kad gabenamas turtas – 13 500 Eur buvo paslėptas ir, atkreiptina, paslėptas transporto priemonės bagažinėje, daiktadėžėje, įrankių dėžutėje, po plastikiniu pagrindu, skirtu įrankiams sudėti. Taigi šios aplinkybės, privalomo deklaruoti turto gabenimo būdas – turtą tikslingai paslepiant, turto paslėpimo vieta – automobilio bagažinėje, bagažinėje esančioje daiktadėžėje, šioje daiktadėžėje esančioje įrankių dėžutėje, šios dėžutės dugne, po plastikiniu pagrindu skirtu įrankiams sudėti, vienareikšmiškai pagrindžia kaltinamojo tikslingai nukreiptą tyčia pinigus paslėpti esant aiškiai susiformavusiam tikslui - pinigų nepateikti muitinės kontrolei. Tokią išvadą nagrinėjamu atveju suponuoja ir nustatyta aplinkybė, jog gabenami pinigai – 13 500 Eur buvo paslėpti ne tik važiuojant R. F. teritorijoje, bet ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur saugumo klausimai tampa nebeaktualūs. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo tyčią nepateikti gabenamų grynųjų pinigų muitinės kontrolei patvirtina ir ta aplinkybė, kad nelegaliai gabenami pinigai nebūtų buvę aptikti neatlikus detalaus transporto priemonės patikrinimo, kuris yra paskutinis muitinės kontrolės patikrinimo etapas.

Išdėstytus kaltinamojo argumentus, jog pinigų nedeklaravo, nes apie juos pamiršo, vertinant nustatytų bylos aplinkybių kontekste, nelogiška, jog atsakingas, tiek bendrąja žmogiškąja prasme, tiek dėl užimamų pareigų, išsilavinęs, ne vienerius metus verslo srityje dirbantis ir didelę verslo patirtį turintis, nuolat verslo reikalais keliaujantis, taigi nuolat Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kertantis V. S. pamirštų turįs tokią pinigų sumą kaip 13 500 Eur. Nelogiška, jog 13 500 Eur sumą pamirštų turįs asmuo, kuris neabejotinai žino apie pareigą deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumą. Nelogiška, jog žinodamas apie pareigą deklaruoti gabenamą pinigų sumą, taigi logiška žinodamas ir apie kilsiančią būtent baudžiamąją atsakomybę bei galimas neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek gabenamų pinigų atžvilgiu, pamirštų asmuo, gabenęs iš esmės ne jam priklausančius, o paskolintus, kaip teigia V. S., pinigus. Šiame kontekste pabrėžtina byloje nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis V. S., muitinės pareigūnams aptikus gabenamus pinigus, pradžioje nurodė apie rastus pinigus iš vis nieko nežinantis ir negalįs paaiškinti, kaip jie atsirado jo automobilyje, negalįs paaiškinti, kam pinigai skirti, taigi, negalėjo įvardinti nei pinigų atsiradimo aplinkybių, nei pinigų priklausomybės, jų kilmės. Galiausiai visiškai nelogiška, jog privalomų muitinės kontrolės poste veiksmų neatliktų, šiuo atveju pinigų - nedeklaruotų dėl susijaudinimo asmuo, kuris nuolat keliauja verslo reikalais ir būtent į Rusijos Federaciją, taigi muitinės procedūras vienareikšmiškai žinantis asmuo. Šiame kontekste pažymėtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog V. S. iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį atvyko, po ko Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kirto tą pačią dieną, nustatyta, jog R. F. teritorija iki Lietuvos Respublikos V. S., kaip pats nurodo, važiavo apie 200 km. Taigi, šios aplinkybės logiškai eliminuoja tikimybę, jog per tokį laiko tarpą V. S. pamirštų gabenąs tik dėl saugumo Rusijos Federacijoje paslėptus 13 500 Eur.

Taigi, esant išdėstytų aplinkybių visumai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia vienareikšmiškai ir tikslingai buvo nukreipta gabenamų grynųjų pinigų nepateikti muitinės kontrolei.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo V. S. veiksmus nepateikiant muitinės patikrinimui gabenamų pinigų konstatuotina, jog V. S. veikė neabejotinai tiesiogine tyčia. V. S. suvokė, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus – daugiau nei 10 000 Eur, to norėjo ir taip veikė.

Vertinant tai, kas išdėstyta, laikytina, jog V. S. kaltė įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 13 500 Eur, V. S. muitinės kontrolei jų nepateikė.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – kontrabandą iš esmės prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamojo V. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailisi ją padaręs, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Kaltinamasis dirba, turi pastovų ir užtikrintą pragyvenimo šaltinį. V. S. yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, užsiima aktyvia visuomenine veikla (t. 1, b. l. 184-186, t. 2, b. l. 3-4).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. S. bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant nustatytam lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykiui, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nors ir padaryta sunki nusikalstama veika, laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skirtinos bausmės – baudos dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką nustatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnis 3 dalis 4 punktas). Baudos dydis, atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas 210 MGL, tai yra 10 500 Eur.

Baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmės skyrimo aspektu, kaltinamajam taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė – bauda mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos įvykdymą, V. S. nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti.

Dėl turto konfiskavimo

Nagrinėjamoje byloje aktualus ir reikšmingas 2018 m. kovo 12 d. per Lietuvos Respublikos sieną V. S. gabentų ir deklaruoti muitinės kontrolei nepateiktų pinigų – 13 500 Eur kaip kontrabandos dalyko konfiskavimo klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Šiame kontekste tuo pačiu paminėtina, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje duomenų, kad per valstybės sieną V. S. gabenti pinigai – 13 500 Eur buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad pinigai buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai, iš tiesų nėra. Kaltinamojo argumentai, jog pinigai – 13 500 Eur yra gauti kaip paskola iš V. P., byloje nepaneigti, atvirkščiai – kaltinamasis byloje pateikė duomenis, kuriais remiantis grindžia šiuos išdėstytus argumentus – 2018 m. gegužės 11 d. paprastąjį vekselį (t. 1, b. l. 182- 183). Nėra byloje ir objektyvių duomenų, jog ir gabentų pinigų paskirtis būtų neteisėta. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog kaltinamasis byloje pateikė duomenis, kuriais grindžia argumentus, jog pinigai buvo skirti nekilnojamo turto įgijimui (t. 1, b. l. 187-197, t. 2, b. l. 1-2). Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltės neeliminuoja.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad V. S., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 13 500 Eur, jų muitinės kontrolei nepateikė ir nepateikė tyčia, tikslingai, apgalvotai pinigus paslepiant transporto priemonės bagažinėje, daiktadėžėje, įrankių dėžutėje. Išdėstytų aplinkybių visuma – privalomo deklaruoti gabenamo turto paslėpimo faktas, užmaskuota paslėpimo vieta, taigi, aktyvūs kaltinamojo veiksmai, gabenamą turtą, šiuo atveju – 13 500 Eur, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai leidžia traktuoti kaip kontrabandos dalyką, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai taikytinas konfiskavimas.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. S. rankų pirštų, delnų antspaudus ir biologinius ėminius (2 vnt.), saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, S. Nėries g. 2, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti – 210 MGL, tai yra 10 500 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį V. S. paskirti – 140 MGL, tai yra 7000 Eur baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 13 500 Eur, saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

V. S. rankų pirštų, delnų antspaudus ir biologiius ėminius (2 vnt.), saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė