- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- eI2-10353-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01309-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Karolis Rugys
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. M. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2025-03-06 sprendimą Nr. 25S64176 (toliau ir – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde paaiškino:
2.1. Pirma, kitaip nei Sprendime nurodo MD, po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760349034 (toliau ir – Leidimas) gavimo pareiškėjas nepakeitė darbdavio. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė 2) A. M. teisėtai dirbo ir dirba dar nuo 2021-10-01 šios bendrovės vadovu, ir MD, išduodamas Leidimą, negalėjo apie tai nežinoti, kadangi tai buvo išviešinta tiek Juridinių asmenų registre, tiek ir Sodros informacinėje sistemoje.
2.2. Sodros informacinėje sistemoje fiksuota 2024-05-01 data yra susijusi ne su nauju įdarbinimu, o Sodros nustatyta tvarka įforminant mokesčių mokėtojo statuso pasikeitimą, pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, (toliau ir – Taisyklės), kai darbuotojas, iki tol dirbęs Lietuvos Respublikoje ne kaip jos rezidentas, įgyja leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl ko atitinkamai pasikeičia darbuotojo mokėtinų Sodrai mokesčių tarifas – iki tol darbuotojui ne Lietuvos Respublikos rezidentui mokėjus 14,29 proc. Sodros mokesčio tarifą, darbuotojas įgyja pareigą mokėti standartinį 21,27 proc. Sodros mokesčio tarifą. Nurodytas mokesčių mokėtojo statuso pasikeitimas yra įforminamas būtent pateikiant Sodros 2-SD formą (darbuotojo atleidimas) ir 1- SD formą (priėmimas į darbą) (Taisyklių IV skyrius, 16.23 papunktis). Atitinkamai, Sodros informacinėje sistemoje nurodyta, kad 2024-04-30 A. M. draudimas baigėsi, draudimo pabaigos priežastis – „<...> prievolė mokėti PSD“, o jau 2024-05-01, t. y. sekančią dieną, draudimas buvo atnaujintas. Taigi, A. M. darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) tęsiasi nuo 2021-10-01 iki pat šiol ir Leidimo išdavimo laikotarpiu jie nebuvo nutrūkę, ir ši aplinkybė MD priimant sprendimą dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi negalėjo būti nežinoma.
2.3. Antra, bendrovėje (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 2) A. M. dirbo ir dirba bendrovės vadovu, t. y., be kita ko, darbuotoju, kuriam, kitaip nei kitokių darbo santykių atveju, nereikalingas leidimas dirbti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 58 straipsnio 10 punktas). Tuo tarpu bendrovėje (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1) A. M. buvo įdarbintas ir dirba pardavimų vadybininku. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl Leidimo, UTPĮ 44 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbą. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas (ar yra leidimo gyventi išdavimo kaip „paprastam“ darbuotojui sąlygos, t. y. be kita ko, darbdavio įsipareigojimas įdarbinti), Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją <...>“. Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius“. Taigi, tiek „įsidarbinimas“ pas kelis darbdavius (UTPĮ 44 straipsnio 7 dalis), tiek pakeitimas darbdavio ar darbo funkcijų pas tą patį darbdavį (UTPĮ straipsnio 6 dalis), UTPĮ 44 straipsnio prasme yra suprantami kaip susiję su darbu, kuris nėra vadovavimo bendrovei darbas (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jame įtvirtintos nuostatos nėra taikomos vadovavimo darbo atžvilgiu, todėl dėl to nei turėjo būti gautas darbdavio (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1) sutikimas, nei dėl to turėjo būti kreipiamasi į MD. Atitinkamai, MD, priimdamas Sprendimą, remtis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu negalėjo.
2.4. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad MD priimdamas sprendimą išduoti A. M. Leidimą negalėjo nežinoti apie jo darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 2) ir tai, jog jo darbui šioje bendrovėje neturėjo būti gautas leidimas nei iš bendrovės (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1), nei iš MD, MD sprendimas panaikinti A. M. Leidimą akivaizdžiai pažeidžia teisėtus jo lūkesčius gyventi Lietuvoje Leidime nurodytą laikotarpį. Pažymėtina, kad užsieniečiai, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje taip pat turi teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir – LRKT) yra pažymėjęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai; šie principai inter alia suponuoja tai, jog valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (LRKT 2010-12-14 nutarimas). Taigi, MD Sprendimas pažeidžia ir teisinės valstybės principus.
3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir skunde, paaiškino, kad palaiko skunde pateiktus argumentus, prašė skundą patenkinti visa apimtimi. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo patirtas advokato pagalbai apmokėti, taip pat žyminį mokestį.
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo atstovo poziciją, skunde pateiktus argumentus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:
5.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog UTPĮ 44 str. nuostatos negalėjo būti taikomas. Pažymėjo kad pareiškėjui Leidimas, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1), t. y. 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 punktu. Bendrovės 1 teiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog su pareiškėju nebus sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis. MD būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė Leidimą. UTPĮ 62 str. 4 d. numato, kad užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Kadangi pagal UTPĮ 44 str. 7 d. tarpininkavimo rašte nėra nurodyti kiti darbdaviai, pareiškėjas turėjo MD pateikti prašymą pakeisti darbdavį. Pareiškėjui sudarius darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 2) ir neatlikus UTPĮ 44 str. 6 nustatytos pareigos, iškilo imperatyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui Leidimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pareiškėjo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) „DARBUOTOJAS (DARBO SANT. AR JŲ ESMĘ ATITINK. SANT. VSDĮ 4 STR. 1-4 D.) BE PSD“ yra iš esmės tokie patys kaip ir su Bendrove, „DARBUOTOJAS (DARBO SANTYK. AR JŲ ESMĘ ATITINK. SANTYK.; VSDĮ 4 STR. 1-4 D.)“. T. y. sudaryti darbo santykiai tuo pačiu pagrindu kaip ir su (duomenys neskelbtini), darbo sutartimi. Aplinkybė, jog pareiškėjui pagal UTPĮ 58 str. 10 d. nereikėjo įsigyti leidimo dirbti, nereiškia, jog gavus leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galima nepaisyti imperatyvių UTPĮ normų.
5.2. UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, MD turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
5.3. MD priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7.1. MD, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., 2024-04-14 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas) darbui (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1). Pareiškėjui 2024-04-17 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), galiojantis iki 2026-01-07. Leidimas pareiškėjui įteiktas 2024-06-03.
7.2. Byloje yra:
7.2.1. Pareiškėjo asmeniškai MD pateiktas 2024-03-13 prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2403-LLG-3894, nes pareiškėjas ketina dirbti (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku. Numatomas darbo užmokestis 1800 Eur; pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje: darbo užmokestis, kurį sudaro 1800 Eur per mėnesį. Skiltyje „Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) paskutinę (-es) darbovietę (-es) (ne daugiau trijų), darbo joje (jose) laikotarpį ir pareigas“ pareiškėjas nenurodė darboviečių Lietuvoje.
7.2.2. 2023-12-29 Tarpininkavimo raštas Nr. 20231229-247008, kuriuo (duomenys neskelbtini) (direktorius I. M.) prašo išduoti A. M. (pareiškėjas) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams, nes A. M. ketina dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį pardavimo vadybininku (numatoma įdarbinimo data 2024-01-31) ir jam reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju nesudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis.
7.3. Skundžiamu Sprendimu MD nusprendė panaikinti Leidimą, nes pareiškėjas pakeitė darbdavį be MD leidimo. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p.
7.3.1. Sprendime nurodyta, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas ne tik yra įdarbintas ir dirba (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1), tačiau tuo pačiu metu dirba ir (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 2) (nuo 2024-05-01 iki Sprendimo priėmimo). (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1) pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog su pareiškėju nebus sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pareiškėjas neteisėtai dirba (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 2), t. y. pareiškėjas nesilaikė UTPĮ 44 str. 6 d. nustatytos pareigos kreiptis į MD dėl leidimo pakeisti darbdavį.
7.4. Byloje yra 2021-09-30 darbo sutartis Nr. 1, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) (darbdavys), atstovaujamos akcininko A. M. (pareiškėjas), ir darbuotojo A. M. (pareiškėjas), kurioje nurodyta, kad A. M. (darbuotojas) priimamas dirbti į darbovietę (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jam bus mokamas 645 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Darbo sutartis neterminuota; darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2021-10-01. Pareiškėjas pasirašė darbo sutartį ir kaip darbdavio atstovas, ir kaip darbdavys.
7.5. Byloje yra 2024-04-30 vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvaujantis vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas A. M. (pareiškėjas) nusprendė nuo 2024-05-01 dėl nedidelės darbo apimties sumažinti direktoriui darbo laiko trukmę nuo 2 val. per dieną iki 1 val. per savaitę (darbas penktadieniais).
7.6. Sodros 2025-03-10 pažymoje nurodyti tokie pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiai: 1) nuo 2021-10-01 iki 2024-04-30 ir nurodyta, kad draudimo pabaigos priežastis „22 Įgyta teisė nemokėti PSD įmokų arba nustatyta prievolė mokėti PSD“; 2) nuo 2024-05-01.
7.7. Į bylą pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintą užpildytą formą 1-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2024-05-01; pranešimas teikiamas, nes įgyta teisė nemokėti PSD įmokų arba nustatyta prievolė mokėti PSD.
7.8. Į bylą pateikta 2024-01-08 darbo sutartis Nr. 2, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) (darbdavys), atstovaujamos direktoriaus I. M., ir priimamo į darbą asmens (darbuotojo) A. M. (pareiškėjas). Darbo sutartis neterminuota, darbuotojas priimamas į pardavimų vadybininko pareigas.
Teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, remiasi pareiškėjas, atsakovas
8. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
8.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8.2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: <...>; 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams (44 straipsnio 3 dalis).
8.4. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti MD prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos; šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-06-30). Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti MD prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją; patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. <...> MD sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos; prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2024-07-01 iki 2024-12-31). Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti MD prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją; patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. <...> MD sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos; prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojanti nuo 2025-01-01).
8.5. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius (44 straipsnio 7 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-06-30). Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius; sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai (44 straipsnio 7 dalis; redakcija, galiojanti nuo 2024-07-01).
8.6. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje <...> (45 straipsnio 1 dalis ).
8.7. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 2 metams (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 2 metus (45 straipsnio 2 dalis).
8.8. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (45 straipsnio 4 dalis).
8.9. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (50 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
8.10. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis).
8.11. Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu: 1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 6 (kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą), 7–10 punktus; <...>; 10) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra dalyvis įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra vadovas įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje; <...> (58 straipsnio 1 dalis).
8.12. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (62 straipsnio 1 dalis). Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus UTPĮ 58 straipsnyje nurodytus atvejus (62 straipsnio 3 dalis). Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (62 straipsnio 4 dalis).
Teisinis vertinimas
9. Pareiškėjo argumentai pateikti anksčiau šiame teismo sprendime, todėl pakartotinai nekartojami.
10. Pareiškėjas paaiškino, kad kitaip nei Sprendime nurodo MD, po Leidimo gavimo pareiškėjas nepakeitė darbdavio. Pagal byloje esančią medžiagą, pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2021-10-01 direktoriumi (pagal darbo sutartį) ir dirba iki šiol. Pagal byloje esančią Sodros 2025-03-10 pažymą, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) nuo 2021-10-01 faktiškai nebuvo nutrūkęs. Sodros 2025-03-10 pažymoje nurodytos dvi pareiškėjo draudimo pradžios datos (duomenys neskelbtini): 2021-10-01 ir 2021-05-01; draudimo pabaigos data nurodyta 2024-04-30, bet ne todėl, kad pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), bet dėl priežasčių, susijusių su PSD įmokų mokėjimu (mokėtino dydžio pasikeitimu).
11. MD 2024-04-14 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą tuo pagrindu, kad jis dirbs (duomenys neskelbtini) (Bendrovė 1). Pareiškėjui 2024-04-17 išduotas Leidimas, galiojantis iki 2026-01-07.
12. MD Sprendimu panaikinimo pareiškėjo Leidimą, nes, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, nustatyta, kad pareiškėjas dirba ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). MD Sprendime nurodė aplinkybę, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2024-05-01. Teismo vertinimu, MD Sprendime aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini), nėra nurodytos tiksliai ir išsamiai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2021-10-01 ir jo darbo sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini), nebuvo nutraukta nei iki 2024-04-30, nei 2024-05-01. Teismo vertinimu, MD, priimdamas Sprendimą, turėjo vertinti ne dalį aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini), bet visas, susijusias su darbu (duomenys neskelbtini), t. y. tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2021-10-01; priežastis, dėl kurių draudimo pabaigos data (duomenys neskelbtini) buvo 2024-04-30, o pradžia 2024-05-01; ar tai, jog faktiškai pareiškėjo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) nebuvo nutrūkę nuo 2021-10-01 iki Sprendimo priėmimo, vertintina kaip darbdavio pakeitimas; ar pats pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti Leidimą, pateikė visą prašomą informaciją, reikalingą priimant sprendimą išduoti Leidimą; ar reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Teismo vertinimu, MD Sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas, nes jį priimant nebuvo įvertintos visos Sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės.
14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, vertina, kad Sprendimas naikintinas, kadangi negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes priimtas išsamiai neįvertinus jo priėmimui reikšmingų aplinkybių.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas patenkinamas ir MD Sprendimas panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
17. Pareiškėjas prašo priteisti iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir 1452 Eur su PVM išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
18. Į bylą pateikta: 1) 2025-03-13 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato Karolio Rugio ir pareiškėjo A. M., kuria advokatas įgaliotas atstovauti pareiškėją administracinėse bylose; 2) mokėjimo pavedimas, kad 2025-03-18 sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis; 3) 2025-03-16 PVM sąskaita faktūra serija KR Nr. 25/03/16, kad už skundo parengimą pareiškėjas turi sumokėti advokatui 968 Eur su PVM; 4) 2025-05-21 PVM sąskaita faktūra serija KR Nr. 25/05/21, kad už pasirengimą ir atstovimą teismo posėdyje pareiškėjas turi sumokėti advokatui 484 Eur su PVM; 5) dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas pervedė advokatu 968 Eur ir 484 Eur.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimą toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; kitas svarbios aplinkybės.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).
22. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
23. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, specialių žinių reikalingumą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas iš esmės pateikė tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 800 Eur su PVM; taip pat priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos 2025-03-06 sprendimą Nr. 25S64176.
Priteisti pareiškėjui A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kodas 188610666) 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.