Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vamėsa“ ieškinį atsakovei UAB „Agrovet“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Vamėsa“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 10347,01 Eur skolos ir 3724,92 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-21 nutartimi ieškovės ieškinį priėmė ir tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo atsakovei UAB „Agrovet“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų – už 14071,93 Eur. Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė. Ieškovė teigia, kad atsakovė neatsiskaito ilgą laiką, į raginimus nereaguoja. Teismų informacinės duomenų sistemos Liteko duomenimis, atsakovei yra iškelta civilinių bylų, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai, o tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė turi finansinių sunkumų. Teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, taip pat turi būti nepažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus teismas nutaria, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 10347,01 Eur skolos ir 3724,92 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio procesinių palūkanų; ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-21 nutartimi ieškovės ieškinį priėmė ir tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo atsakovei UAB „Agrovet“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų – 14071,93 Eur. Atsakovė atskiruoju skundu apskundė šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pagrindinis atsakovės atskirojo skundo argumentas iš esmės yra tas, jog atsižvelgiant į atsakovės nuosavo kapitalo dydį ir generuojamą apyvartą, ieškovės keliami turtiniai reikalavimai atsakovės veiklai nedaro esminio poveikio. Vertinant įmonės finansinę padėtį balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį. Šiuo atveju atsakovė savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė 2014 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Teismas pažymi, jog atsakovės pateikti duomenys apie turtinę padėtį 2014 metais nėra pakankami spręsti apie turtinę padėtį šiuo metu. Neatmestina, jog atsakovės turtinė padėtis per 2015 metus galėjo pakisti, ypač turint omenyje tą faktą, jog iš 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės veiklos nuostolis lyginant 2013 ir 2014 metus turėjo tendenciją didėti. Be to, ypač aktualu tai, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB „Agrovet“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Teismas 2016-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1200-459/2016 priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdė UAB „Agrovet“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo. Nutartyje nurodyta, jog UAB „Agrovet“ teigia, kad turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio sąlygas, todėl akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą restruktūrizuoti bendrovę ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekiant atkurti įmonės mokumą bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais parengiant restruktūrizavimo planą. Į balansą įrašyto turto vertė 2016-04-30 buvo 16 706 469 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 11 063 875 Eur. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2016-04-30 sudarė 8 539 452,73 Eur. Taigi tik nežymiai viršija ½ ribą, o pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 51,11 proc. Įmonės teigimu, esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose ūkio šakose, pasaulinė krizė ir užsidariusi Rusijos rinka, dėl to produkciją teko realizuoti mažesnėmis kainomis. Visiškai akivaizdu, jog UAB „Agrovet“ turi finansinių problemų, taigi jos atskirojo skundo teiginiai apie stabilią finansinę padėtį neatitinka realios situacijos. Teismas šioje situacijoje netgi įžvelgia sąmoningą teismo klaidinimą, nes prie atskirojo skundo pridėti duomenys tik apie 2014 metų atsakovės turtinę padėtį, kai akivaizdu, jog 2015 metais turtinė padėtis blogėjo. Esant tokioms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės teiginys, jog ieškovės keliami turtiniai reikalavimai atsakovės veiklai nedaro esminio poveikio. Kita vertus, toks atsakovės elgesys liudija jos nesąžiningumą procese, todėl atsakovės teiginys, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė taip pat teigia, jog teismas tinkamai neįvertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nes ieškovė teismui pateikė su ieškiniu nesusijusių dokumentų kratinį, nesigilindama į tai, kokias aplinkybes jie patvirtina. Teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, laikydamas jį nepagrįstu ir pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio/priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio/priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio/priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaravimų ieškinyje ir/ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys yra aiškus ir nuoseklus tiek jo teisinio, tiek faktinio pagrindo, tiek ieškinyje pareikšto reikalavimo aspektu, ieškinys pagrįstas jame nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, laikytinas atitinkančiu preliminaraus pagrįstumo reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: šiuo atveju egzistuoja visos prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.