- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e1-275-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36712-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, teistas;
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2012 m. kovo 28 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. S. 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini) terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė A. P. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis A. P. nugriuvo ant terasos grindų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, prie kavinės (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė nukentėjusiajam A. P. kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį bei spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. P. dėl nubrozdinimo dešiniame smilkinyje, abiejose rankose, poodinės kraujosruvos kaktoje, viršutinio kairio 6-7 dantų panirimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo M. S. apklausos protokolų matyti, kad jis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltu prisipažįsta. Paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atėjo neblaivus buvęs draugas A. P. su broliu T. S.. Jie atsinešė viskio butelį ir norėjo gerti jo namuose. Jo namuose yra trys mažamečiai vaikai, todėl nesutiko gerti namuose, kieme trise išgėrė butelį viskio. Tada visi trys nuėjo gerti į kavinę (duomenys neskelbtini). A. P. eidamas gatvėje užkabinėjo praeivius. T. S. buvo beveik blaivus. Jis su T. S. ramino A.. A. P. buvo gavęs atlyginimą, todėl pakvietė pasivaišinti jo sąskaita. Apie 23 val. visi trys nuėjo į barą, atsisėdo terasoje prie paskutinio staliuko. A. P. užsakė dvylika stikliukų tekilos. Trise gėrė alkoholį, nuo kurio A. P. dar labiau apgirto, pradėjo garsiai šūkauti, kabinėtis prie brolio, jį koliojo, užgauliojo, tyčiojosi. Jis pats ramino A. P., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Neblaivus A. P. pašoko nuo kėdės, šoko „ant jo“. Tuo metu iš kavinės salės prie jų staliuko atbėgo ten buvęs ir alų gėręs kaimynas E. L.. Jis paklausė kas vyksta, ar reikia pagalbos. Atsakė, kad patys išsiaiškins. E. L. pasiėmė nuo kito stalo kėdę ir atsisėdo prie jų stalo, šalia jo. Tik atsisėdus E. L., A. P. pradėjo kažką kalbėti, tarp jų be jokios priežasties kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo A. P.. A. P. pakilo, norėjo smogti E. L., bet jis įsiterpė tarp, kad nekiltų muštynės. A. P. jam pasakė trauktis, bandė smogti galva į smakrą, bet jis pasitraukė ir jis nepataikė. Sureagavęs iš karto dešinės rankos kumščiu smogė jam vieną stiprų smūgį į dešinį skruostą. Po šio smūgio neblaivus A. P. nugriuvo ant kažkurio šono. E. L. ir T. S. buvo prie staliuko, jie A. P. nemušė. Po jo smūgio nugriuvęs ant grindų A. P. greitai atsikėlė, sąmonės nebuvo praradęs. Jis nuėjo į tualetą nusiprausti ir po keleto minučių vėl ėjo į terasą. Einant atgal per kavinės salę E. L. pasakė, kad A. kviečia pakalbėti už kampo. Jam išėjus į terasą, terasoje A. P. ir T. S. jau nebuvo. Jis išėjo iš terasos į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad prie kavinės, link stoties eina A. P. ir T. S.. Pašaukė A. P., klausė ar jis jį kvietė pakalbėti. Ant šaligatvio, prie kavinės kampo stovėjo E. L.. A. P. atsisuko ir pradėjo bėgti link jo (M. S.). A. P. priartėjus prie jo, kojos pėda spyrė vieną spyrį jam į krūtinę, kur pataikė, nežino. Spyris buvo stiprus. Po spyrio A. P. vertėsi ir nugriuvo lyg aukštielninkas. Nematė ar jis sužalojo A. P., nematė jokio kraujo ar kitokių sužalojimų, nors gatvė buvo apšviesta. Matė, kad A. P. iš rankos iškrito laikyta piniginė. A. P. gulėjo ant šaligatvio, kai jis jį bandė pakelti, pakėlus, pribėgo jo brolis T.. Jis T. padavė iškritusius A. P. raktus ir piniginę. T. pasiėmė piniginę, raktus, pasiėmė A. P. ir ėjo link stoties. Jis pats nuėjo į kavinę. Eidamas, prie kavinės kampo, netoli tos vietos, kur vyko muštynės rado ant šaligatvio mobiliojo ryšio telefoną, kurio modelio nežino. Suprato, kad šis telefonas galėjo iškristi A. P., nes prieš tai buvo matęs, kad jis ant stalo buvo pasidėjęs tokį telefoną. Nuėjęs į kavinę, ant baro padėjo rastą telefoną, užsisakė alaus ir laukė pareigūnų, nes galvojo, kad A. P. nuėjo į policiją, nes jis rėkė, kad „dabar jums bus“. Kavinėje su E. L. buvo iki uždarymo, gal iki 24 val. Po to grįžo į namus. A. P. sumušė, nes jis pats provokavo konfliktus, pats pirmas bandė jam smogti, bet nepataikė. Nesusivaldė, supyko ir jam smogė bei spyrė. Nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Tiksliai neprisimena kiek smūgių smogė, galėjo smogti ar spirti daugiau kartų nei nurodė, bet prisimena tik du smūgius, t. y. smūgį terasoje ir spyrį ant šaligatvio. Sužalojęs A. P. labai gailisi (b. l. 158-164, 174-178).
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl patirto sumušimo kreipėsi tik į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur lūžių nekonstatavo, tik rekomendavo kreiptis į stomatologus. Dėl žandikaulio sumušimo ir klibančių viršutinių krūminių dantų kairėje pusėje buvo nuvykęs apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Pas stomatologus nebuvo, niekur nesigydė. Ilgam išvyksta ir dirba (duomenys neskelbtini). Dėl M. S. smūgių ar spyrių klibantys du dantys atsistatė ir sugijo, jokio gydymo nereikėjo. Dantis nenuskilęs. Ambulatoriškai niekur nesigydė, medikamentų nepirko, civilinio ieškinio nereiškia. Patikslino, kad įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl ne viską nuosekliai ir gerai prisimena, gali netiksliai nurodyti įvykių seką, eigą, priežastis. Buvo apklaustas ir yra davęs parodymus, tačiau dėl girtumo įvykio metu galėjo ne viską tiksliai nurodyti, nes įvykio gerai neprisimena. Negali tiksliai įvardinti ar E., kaip vėliau sužinojo, E. L., jam smogė ar spyrė į veidą. Ankstesnės apklausos metu nurodė, kad jis mušė, nes tuo metu atrodė, kad jį musė ir sužalojo E. L. ir M. S.. Tuo metu pagalvojo, kad jį mušė, nes norėjo pagrobti piniginę ir telefoną. Vėliau išsiblaivęs prisiminė ir suprato, kad dėl girtumo ne viską teisingai įvertino ir nurodė pareigūnams. Brolis pasakė, kad jis paėmė piniginę jo grumtynių su M. S. metu, telefonas „Samsung Galaxy S20“ iškrito ir jį pasiėmė kitą dieną kavinėje (duomenys neskelbtini), jo niekas nepagrobė. Turtinė žala nebuvo nepadaryta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 40-46).
Liudytojas E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val. nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Kavinės salėje užsisakė maisto ir išėjo į terasą parūkyti. Terasoje prie staliuko pamatė pažįstamą M. S., A. S. ir nepažįstamą vaikiną. Jie trise gėrė alkoholį. Priėjo prie jų stalo ir atsisėdo. Pasėdėjo keletą minučių, visi vaikinai buvo labai neblaivūs. A. P. buvo labai agresyvus, pradėjo garsiai šūkauti ir be jokios priežasties kabinėtis prie jo. M. S. ramino A. P., bandė jį ginti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, A. P. prieš jį mosikavo rankomis. Žodinio konflikto metu M. S. staiga pašoko nuo kėdės, dešinės rankos kumščiu smogė vieną stiprų smūgį A. P. į dešinį skruostą. Po smūgio neblaivus A. P. nugriuvo lyg tai ant nugaros. Jis su nepažįstamu vaikinu sėdėjo prie staliuko. A. P. greitai pats atsistojo. Jokių sužalojimų jo veide ir kūne nesimatė. Jis vėl rėkė, šaukė, juos koliojo. Su juo buvęs vaikinas tempė jį iš kavinės. Jis liko terasoje, o ką darė M. S., nepamena, lyg kažkur buvo trumpama nuėjęs. Jam būnant terasoje, sugrįžo A. P., kuris rėkė, šaukė, kvietė pasikalbėti už kampo. Tuo metu grįžo M. S., kuris pats girdėjo ar jis jam pasakė, kad A. P. kviečia pasikalbėti. M. S. iš karto išėjo iš terasos į (duomenys neskelbtini), o jis ėjo su juo pažiūrėti kas vyks. Matė, kad prie kavinės kampo, link stoties, stovėjo A. P., o kitas vaikinas bandė jį vesti link stoties. A. P. buvo labai neblaivus, agresyvus, pats provokavo konfliktą. A. P. atsisuko ir pradėjo bėgti link M. S., kuris, A. P. priartėjus, keliu spyrė gal du spyrius į veidą. Kur pataikė, tiksliai nematė, po to iš karto smogė kumščiu vieną smūgį į veidą. Viskas vyko labai greitai. Po smūgio į veidą A. P. nugriuvo aukštielninkas ant šaligatvio. Jis pats A. P. nemušė, tik stovėjo prie kavinės kampo ir žiūrėjo. Nepažįstamas vaikinas stovėjo šalia, jis taip pat nesikišo į konfliktą. Nugriuvęs A. P. pagulėjo keletą minučių, pats atsistojo ir su kitu vaikinu nuėjo link stoties. Nepastebėjo, kad A. P. būtų sužalotas, jokių daiktų ar kraujo įvykio vietoje nepastebėjo. Jis pats su M. S. sugrįžo į kavinę laukti policijos, nes A. P. rėkė, kad „dabar jums bus“. Kavinėje su M. S. buvo iki uždarymo, iki 24 val. Po to abu nėjo į namus. Jis A. S. nemušė, jo nesužalojo. A. P. sužaloti ir išmušti dantis galėjo tik M. S., kuris jam smogė kumščiu du smūgius į veidą ir keliu spyrė du spyrius į veidą (b. l. 115-121).
Kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo E. L., parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Šalies argumentai
2023 m. rugsėjo 23 d. A. P. pareiškimu nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant kavinės (duomenys neskelbtini) lauko terasoje, sumušė pažįstamas M. S. ir E., kurio duomenų nežino. Išmuštas dantys ir sumuštas veidas. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11-18);
2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – kavinė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-26);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, abiejose rankose, nugaroje, poodinė kraujosruva kaktoje, viršutinio kairio 6-7 dantų panirimas A. P. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 65-71);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešinėje alkūnėje, dilbyje ir rieše, kairėje alkūnėje ir nugaroje, poodinė kraujosruva kaktoje, kairio žando sumušimas su 6-7 dantų panirimu padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu. Pagal nustatytus sužalojimus detalizuoti kieto buko daikto savybių nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva kaktoje, kairio žando sumušimas su 6-7 dantų panirimu galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ar spiriant koja. Odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, abiejose rankose ir nugaroje galėjo būti padaryti tiek suduodant kietais bukais daiktais ar paviršiais, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (b. l. 77-78).
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini) terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė A. P. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis A. P. nugriuvo ant terasos grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, prie kavinės (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė nukentėjusiajam A. P. kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį bei spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. P. dėl nubrozdinimo dešiniame smilkinyje, abiejose rankose, poodinės kraujosruvos kaktoje, viršutinio kairio 6-7 dantų panirimo sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai, nesant tam jokios svarios dingsties, padaryti tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, be to, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, ką neginčijamai patvirtina pirmiau aptartų duomenų visetas ir specialisto išvada, kuria abejoti pagrindo visų duomenų sąsajoje nėra.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už M. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bet kuri alternatyvi bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusysis buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2024 m. sausio 19 d., jis taip pat neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu padarė vieną nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nesant tam rimtos dingsties ar kito pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. S. praeityje teistas du kartus, (b. l. 122-126), šešis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 127-134), turi galiojančių administracinių nuobaudų, pateiktais duomenimis skirtų baudų nesumokėjęs, nedirba, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 140). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuris priskirtinas pagal kilusias pasekmes nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamojo smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno dalis, atsižvelgtina ir į aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika (kartu vartojus alkoholį, ko pasekoje įvyko konfliktinė situacija), vertintina nukentėjusiojo poziciją, kuris sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, kadangi didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, uždrausti bendrauti su A. P. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kuriuos pavesti vykdyti visą paskirtosios bausmės laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, uždrausti bendrauti su A. P. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kuriuos pavesti vykdyti visą paskirtosios bausmės laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti M. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam M. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.