- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2-13-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00202-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų, Birštono, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovės V. R. atstovui - advokatui Raimondui Kalverš, atsakovo Birštono savivaldybės administracijos atstovėms Aušrai Slavinskienei, A. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus atstovei Astai Muliuolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Birštono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Valstybės turto fondas dėl 5123,71 Lt nuomos mokesčio permokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 5123,71 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5).
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2004-07-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2004-0035, 2005-03-02 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2005-0009 ir 2005-03-02 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2005-0008 pagrindu iš Kauno apskrities viršininko išsinuomojo 0,0788 ha valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1109 ha valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1055 ha valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartimis iš VĮ Valstybės turto fondas įsigytų nekilnojamojo turto objektų eksploatavimui. Nurodė, kad Birštono savivaldybė iki 2009 m. apskaičiuodama žemės sklypų nuomos mokestį vadovavosi 2004-11-08 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-138, kuriuo visai ne žemės ūkio veiklai naudojamai žemei buvo nustatytas 1,5 procento žemės vertės nuomos mokesčio tarifas. Birštono savivaldybės ieškovei pateiktoje 2009 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijoje buvo nurodytas žemės nuomos mokesčio tarifas 1,5 procento žemės sklypų vertės. Ieškovė 2009-12-23 atsakovei sumokėjo deklaracijoje nurodytą 5489,69 Lt žemės nuomos mokesčio sumą. 2010 m. pabaigoje paaiškėjo, kad 2009-09-25 buvo priimtas Birštono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-175, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2004-11-08 savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-138 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“. Minėtuoju sprendimu nuo 2009 m. (įskaitant) mokestinį laikotarpį buvo nustatytas komercinės valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas - 0,1 procento žemės sklypų vertės. Taigi, pritaikius šį 0,1 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą už žemės sklypų nuomą ieškovė turėjo sumokėti 2009 m. tik 365,98 Lt nuomos mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad Birštono savivaldybė, apskaičiuodama mokėtiną už žemės sklypus nuomos mokestį, 2009 m. pritaikė didesnį mokesčio tarifą nei turėjo būti taikomas, todėl žemės nuomos mokesčio permoka turi būti grąžinta. Ieškovė pateikė Birštono savivaldybei prašymą grąžinti 5123,71 Lt permoką, kuri, ieškovės manymu, permoką grąžinti nepagrįstai atsisakė. Atsakovės raštiški atsakymai duotuoju klausimu neatitinka faktinės situacijos, nes atsakovė, atsisakydama grąžinti permoką, motyvuoja neesminėmis aplinkybėmis, tuo tarpu ieškovė prašymą grąžinti 2009 m. žemės nuomos mokesčio permoką grindžia ne netinkamu žemės sklypų vertės apskaičiavimu, o netinkamo (negaliojančio) mokesčio tarifo pritaikymu. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos, patvirtintos Birštono savivaldybės tarybos 2004-11-08 sprendimu Nr.TS-139, 8 punkte numatyta, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, metinius nuomos mokesčio tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Vadinasi, vykdant valstybinės žemės nuomos sutartis privaloma vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais dėl metinio nuomos mokesčio dydžio. Tvarkos 20 punkte numatyta, jog sumokėtos per didelės nuomos mokesčio sumos grąžinamos mokesčio mokėtojui. CK 6.237 str. 1 d. numato pareigą asmeniui, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijusiam tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, grąžinti visa tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kad atsakovė permoką grąžinti neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patvirtina prie ieškinio pridedami 2010-12-07, 2011-01-10, 2011-01-25 raštai, kuriuose Birštono savivaldybė nurodė, jog valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 m. neva apskaičiavo ir nurodė teisingai. Atsakovė teigia, kad neturi pagrindo taikyti 2009-09-25 tarybos sprendimu Nr. TS-175 nustatyto 0,1 procento nuomos mokesčio tarifą, kadangi ieškovei išnuomotų žemės sklypų vertė galėjo būti keičiama atitinkamai 2007 ir 2008 metais, kitas perskaičiavimas - 2010 ir 2011 metais. Be to, nurodo, kad tokius duomenis ji gavo iš Nekilnojamojo turto registro, todėl perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 metus neturi pagrindo. Atsakovė, atsakydama ieškovei į 2011-01-11 skundą, raštu nurodė, kad jos pateiktas žemės sklypų nuomos mokesčio permokos apskaičiavimas yra neteisingas, nes vertė, nuo kurios apskaičiavo nuomos mokestį su 0,1 procento tarifu, turėjo būti ne nominali indeksuota, kaip buvo pateikta 2009 metų deklaracijoje, o nustatyta pagal verčių žemėlapius, t.y. - pagal vidutinę rinkos vertę (1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205, 2.1.1 p., juo patvirtintos Žemės įvertinimo tvarkos 10 p.). Šios aplinkybės taip pat įrodo, jog pati atsakovė pripažįsta 2009 m. deklaracijoje nurodžiusi neteisingą žemės sklypų vertę. Pažymėjo, kad 2002-11-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3. p. numato, jog nuomojamos be aukciono valstybinės žemės vertė apskaičiuojama būtent 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Ši žemės įvertinimo tvarka numato tik dvi nuomojamos žemės vertės nustatymo galimybes - pagal žemės verčių žemėlapius ir atliekant individualų nuomojamos žemės vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tuo tarpu sąvokos „nominali, indeksuota vertė“ nei žemės įvertinimo tvarka, nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenumato ir nereglamentuoja. Kokiomis turto vertinimo metodikomis atsakovė remiasi nurodydama į nominalios indeksuotos vertės skaičiavimus ir kokie teisės norminiai aktai tai reglamentuoja, atsakovė nenurodo. Atsakovė, atsisakydama grąžinti permoką, raštuose taip pat nurodo, jog negavo duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau neaišku nei kodėl, nei kokių duomenų atsakovei trūksta sprendimui priimti, nei kada šie duomenys turi būti gauti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, atsisakydama grąžinti ieškovei 2009 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką, atsisakymą grindžia nesusijusiais su reikalavimo esme bei teisės normų nuostatomis nepagrįstais motyvais bei argumentais. Ieškovė pateiktame dublike į atsakovės atsiliepimą nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais (b.l.49-51).
Atsiliepimas
A. B. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b.l.34-36), kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-175 buvo nustatyti skirtingi tarifai atsižvelgiant į žemės paskirtį, nuomojimo būdą bei tai, nuo kokios žemės vertės minėtieji tarifai skaičiuojami. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.10 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, kurių reikia valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, pateikiami valstybinės žemės nuomotojams Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių nustatyta tvarka. Minėtoje tvarkoje numatyta, kad kadastro duomenis, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti kadastro tvarkytojas teikia savivaldybių institucijoms, vadovaudamasis valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartimis. Birštono savivaldybės administracija, vadovaudamasi kadastro tvarkytojo teikiamais duomenimis, pagal mokesčių administravimo informacinę sistemą „Masis“ pritaiko savivaldybės tarybos nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą ir apskaičiuoja žemės nuomos mokestį bei informuoja žemės naudotoją, išsiųsdama deklaraciją. V. R. nuomojamiems žemės sklypams buvo pritaikytas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. TS-175 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“ 2 punktu nustatytas 1,5 procento tarifas žemei, jeigu jos vertė apskaičiuojama ne pagal vidutinę rinkos vertę. Valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams pardavimo bei nuomos ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo‘, kurio 1.6 punkte numatyta, kad privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sutarties projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas formas ir sąlygas. Valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą metams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 2.4 punktas, kuriame nurodyta, kad kai privatizavimo objektui paskirtas žemės sklypas išnuomojamas, žemės mokestis metams apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nuo žemės sklypo vertės, kuri lygi šio žemės sklypo pardavimo kainai, arba žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, jeigu privatizavimo metu privatizavimo objektui paskirto žemės sklypo pardavimo kaina yra mažesnė už žemės sklypo vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Tam, kad būtų pritaikytas kitas tarifas, mano, kad turėjo būti atlikti nuomos sutarčių pakeitimai ir pakeista žemės vertė. Teigia, kad tinkamai apskaičiavo ieškovei nuomojamos žemės nuomos kainą už 2009 m., teisingai pritaikydama 2009-09-25 sprendimo „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“ 2 punktu nustatytą 1,5 procento tarifą nuo sutartyje nustatytos žemės sklypų vertės, kurią pateikė registro tvarkytojas, nes sprendime nurodytas 0,1 procento tarifas skaičiuojamas tik nuo vidutinės rinkos vertės, kuri nustatoma pagal verčių žemėlapius. Atsakovė triplike nurodo, kad su ieškovės pateiktu dubliku nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (59-61).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.66-69), kuriuo nurodė, kad pastatų privatizavimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 95-2991), kurio 1.1 punkte buvo numatyta, kad privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - pastatus, įrenginius ir kitus statinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti. Šio nutarimo 1.5 punkte buvo reglamentuota, kad objekto privatizavimo programoje nurodoma privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, jam priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina ar žemės sklypo užmokesčio už žemės nuomą dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 1 ir 2 punktai neteko galios 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, kuris įsigaliojo 2005 m. rugsėjo 23 d. Pažymėjo, kad 2004 m. kovo 12 d. sutartyje Nr. 37-04, 2005 m. sausio 12 d. sutartyje Nr. 270-04 ir 2005 m. sausio 12 d. sutartyje Nr. 271-04, kurių pagrindu ieškovė V. R. įsigijo pastatus iš VĮ Valstybės turto fondo, buvo nurodytos žemės sklypų kainos nuomos mokesčiui apskaičiuoti. T. V. R. ir Kauno apskrities viršininko buvo sudarytos valstybinės žemės (žemės sklypo Nr. 1201/0002:183, žemės sklypo Nr. 1201/0002:184 ir žemės sklypo Nr. 1201/0002:185) nuomos sutartys privatizavimo būdu įsigytų objektų eksploatavimui, tokios žemės sklypų kainos buvo nurodytos ir valstybinės žemės nuomos sutartyse. Pažymėjo tai, kad iš teismui pateiktos 2009 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijos matyti, kad 0,1109 ha žemės sklypo, esančio Algirdo g. 30, Birštone, vertė nuo kurios Birštono savivaldybės administracija apskaičiavo nuomos mokesčio dydį yra 5973,01 Lt. Tačiau 2005 m. kovo 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N12/2005-0009 nurodyta, kad 0,1109 ha žemės sklypo, esančio Algirdo g. 30, Birštone, vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis yra 292 008 Lt. Todėl neaišku, kokiu pagrindu Birštono savivaldybės administracija pakeitė žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta žemės sklypų ne vidutinė rinkos vertė, o 2004 m. kovo 12 d. sutartyje Nr. 37-04, 2005 m. sausio 12 d. sutartyje Nr. 270-04 ir 2005 m. sausio 12 d. sutartyje Nr. 271-04 numatyta kaina žemės sklypų nuomos mokesčiui apskaičiuoti, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovei turėtų būti taikomas Birštono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. TS-175 2 punktu nustatytas 1,5 procento žemės vertės tarifas.
Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad 2004 m. sausio 27 d. įvyko viešas aukcionas, kurio metu didžiausią kainą pasiūliusiam potencialiam pirkėjui - V. R. buvo parduotas objektas - dirbtuvės, esantis (duomenys neskelbtini), už 16000 litų. Šiam objektui yra priskirtas 0,0788 ha žemės sklypas Nr. 1201/0002:185, kurio vertė 104000 litų. Kiti objektai: sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), V. R. buvo parduoti už 36001 litų ir atitinkamai už 144003 litus aukciono būdu 2004 m. gruodžio 17 d. Sandėliui priskirto 0,1109 ha žemės sklypo Nr. 1201/0002:183 vertė 292008 litų, bendrabučiui priskirto 0,1055 ha žemės sklypo Nr. 1201/0002:184 - 256006 litų. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 (redakcija: Žin., 2005, Nr. 113-4121) 2.4 punkte, tiek 2003 m. privatizavimo biuletenyje Nr. 17 ir 2004 m. privatizavimo biuletenyje Nr. 14 nustatyta, kad už žemės sklypą žemės nuomos mokestis metams apskaičiuojamas dauginant savivaldybės nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą iš žemės sklypo pardavimo kainos arba žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205), jeigu žemės sklypo pardavimo kaina yra mažesnė už šią vertę. Privatizavimo biuleteniuose taip pat nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifai ir mokėjimo terminai gali keistis savivaldybės tarybos sprendimu.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Raimondas Kalverš nurodė, kad atsakovė, apskaičiuodama nuomos mokestį, vadovavosi 1,5 procento tarifu, tuo tarpu turėjo vadovautis 0,1 procento tarifu. Nesutinkant su tokiais paskaičiavimais prieš kreipiantis į teismą ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę. Vertindamas į bylą pateiktus dokumentus ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė nurodė visą spektrą nesutikimo motyvų, kurie vienas su kitu nedera. Pirmiausia buvo teikiamos atsakovės nuorodos į nominalią indeksuotą žemės sklypo vertę, tačiau jam tokios sąvokos teisės aktuose rasti nepavyko, nebent, jei pažvelgti į žemės įvertinimo tvarką, patvirtintą 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205, kurios 6 p. kalba apie rinkos vertės indeksavimą. Kitas Birštono savivaldybės nesutikimo argumentas buvo jau priešingas, kad turi būti vadovaujamasi nuomos sutartyse numatytomis žemės sklypo vertėmis. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyse žemės sklypų vertė apskaičiuota pagal tą pačią metodiką, kurią numato teisės aktai ir, kuriuos, beje, nurodė ir pati atsakovė, t.y. pagal žemės įvertinimo tvarką, patvirtintą 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205. Paaiškino, kad minėtas nutarimas iš esmės numato tik du žemės įvertinimo būdus, t.y. arba pagal verčių žemėlapius (masinis vertinimas), arba pagal individualų vertinimą. Abiem atvejais kalbama apie tą pačią rinkos vertę, skiriasi tik pati skaičiavimo metodika. Kitas atsakovės nesutikimo motyvas yra tas, kad vertė yra nustatoma pagal Nekilnojamojo turto kadastro (VĮ Registrų centras) duomenis. Išanalizavus 2009 metų deklaraciją, kuri yra bylos nagrinėjimo objektas, matyti, kad joje vieno sklypo vertė yra paskaičiuota pagal VĮ Registrų centras nurodytą indeksuotą žemės sklypo vertę. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas 2010-12-16 VĮ Registrų centras raštas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, esančio Algirdo g. 30, Birštone, unikalus Nr. 1201-0002-0183, indeksuota vertė yra 5973 Lt, tuo tarpu kitų dviejų žemės sklypų vertės deklaracijoje yra nurodytos tokios kaip sutartyse:104000 Lt ir 256006 Lt. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.6.1, 32.1.6.2 p. kalbama apie žemės vertės nustatymus. Juose nurodyta ta pati žemės įvertinimo metodika: pagal 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 205 arba pagal verčių žemėlapius, kas iš esmės yra masinis vertinimas - rinkos vertė. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis vėlgi grįžtama prie tos pačios rinkos vertės, kuri, kaip matyti bylos duomenimis, ženkliai skiriasi (mažesnė) nuo tos, kuri buvo nustatyta sutartyse. Taigi, yra akivaizdūs prieštaravimai. Nurodė, kad byloje yra pateikta ir 2010 metų deklaracija, kurioje už tuos pačius sklypus, tai pačiai ieškovei nuomos mokestis paskaičiuotas jau pagal 0,1 procento tarifą. Pateiktoje 2011 metų deklaracijoje, kur mokėtojo subjektas yra kitas, bet sklypai tie patys ir žemės paskirtis, kaip žinia, nepasikeitusi, jau yra pritaikytas 0,3 procento tarifas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškovė padarė išvadą, kad atsakovė nežino kaip iš tikrųjų tą žemės nuomos mokestį apskaičiuoti. Kalbėdamas apie žemės sklypų vertes nurodė, jog negalima situacija, jei ta pati žemės sklypo nuoma vienam nuomotojui skaičiuojama vienaip, o kitam - kitaip arba, tarkim, jei yra analogiški žemės sklypai, tačiau vieniems nuomotojams skaičiuojama žemės sklypo nuoma pagal vieną vertę, o kitiems - pagal kitą vertę vien dėl to, kaip, kad teigiama, kad kažkas tos vertės neperskaičiavo. Tokiu atveju, būtų aiški nuomininkų diskriminacija. Šioje byloje yra tokia situacija, jog neaišku pagal ką konkrečiai atsakovė taiko tarifą ir skaičiuoja nuomos mokestį. Ieškovei nesuprantama kokia kitokia vertė gali būti taikoma pagal savivaldybės nuorodą (tame pačiame sprendime), kad, jeigu skaičiuojama ne pagal rinkos vertę, yra taikomas kitoks tarifas. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė Aušra Slavinskienė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybės administracijai teisės aktais suteikta teisė nustatyti konkretų nuomos mokesčio tarifą. Tą savivaldybės taryba daro savivaldybės tarybos sprendimais. Tarifai ne kiekvienais metais yra tie patys. Per šį laikotarpį buvo priimtas 2004-11-08 savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS -138, kurį aprašė pateiktame atsiliepime. Vėliau, t.y. 2009-09-25 buvo priimtas Birštono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-175, kuriuo panaikintas 2004-11-08 sprendimas. Šis savivaldybės tarybos sprendimas nustatė keletą tarifų, kurie šiek tiek skiriasi priklausomai nuo žemės paskirties, nuo kokios vertės yra apskaičiuojamas mokestis ir kokiai zonai priklauso žemė. Sprendimo 1.1 punktas numato, kad žemės ūkio paskirties žemei turi būti taikomas 0,3 procento žemės vertės, sprendimo 1.2 punktas numato, kad namų valdų, komercinės ir sandėliavimo paskirties žemei turi būti 0,1 procento žemės vertės, sprendimo 1.3 punktas numato, kad sodų bendrijų naudojamai žemei yra šiek tiek kitaip paskirstyti tarifai. Sprendimo 2 punktu nustatytas 1,5 procento tarifas žemei, jeigu jos vertė apskaičiuojama ne pagal vidutinę rinkos vertę. Šis tarifas (1,5 proc.) ir buvo pritaikytas ieškovei, kadangi jos žemės vertė yra pateikiama tokia, kokia nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyse. Nurodė, kad žemės verčių duomenis nustato ne savivaldybės taryba, teisės aktais tai pavesta daryti kadastro tvarkytojui. Paaiškino, kad yra informacinė sistema „Masis“, kuria vadovaujantis visos savivaldybės apskaičiuoja žemės nuomos mokestį. Į tą sistemą patenka duomenys iš kadastro tvarkytojo, kuriais vadovaujantis atsakovė ir paskaičiavo žemės nuomos mokestį, pritaikydama savo tarifus. Atsakovo atstovė A. B. paaiškino, kad duomenys apie žemės vertes gaunami iš VĮ Registrų centras. Tie duomenys būna su nuoroda kaip reikia skaičiuoti, t.y. ar pagal vidutinę rinkos vertę, ar pagal nominalią indeksuotą. Nurodė, kad vidutinė rinkos vertė ir nominali indeksuota vertė nėra tapačios vertės. Jie vertės pagal šią formulę neskaičiavo. Pagal tai skaičiuoja tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodė, kad nominali indeksuota vertė visiškai nesusijusi su vidutine rinkos verte. Nurodė, kad duomenis apskaičiavo programa „Masis“ taip, kaip ji yra sudaryta. Iš dalies pateiktų duomenų matyti minėtų sklypų apskaičiavimo data, plotas, sklypo kaina, tarifas bei suma. Kadangi žemės nuomos sutartis sudarinėja ne atsakovė, o duomenis pateikia tvarkytojas - VĮ Registrų centras, todėl jų įtakoti negali. Paaiškino, kad mokestis, kurį paskaičiuoja Birštono savivaldybės administracija, patenka į Birštono savivaldybės biudžetą. Dėl 2009 metų deklaracijoje esančio prieštaravimo (vienoje eilutėje yra nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centras, o kitose dvejose eilutėse - prie kitų dviejų žemės sklypų, vertė tokia, kokia nurodyta sutartyse), atstovė paaiškino, kad tokius duomenis gavo iš VĮ Registrų centras, kuriais nedrįsta abejoti. Konkrečiai dėl 2009 metų deklaracijos paaiškino, kad dviems sklypams buvo nurodyta sutartinė vertė, o vieno sklypo - nominali indeksuota, kodėl taip nurodyti negali.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė Asta Muliuolienė paaiškino, kad šioje byloje iškilo klausimas dėl sklypų verčių (sutartinės, nominalios, rinkos). Nurodė, kad nominali žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą metodiką. Dėl nominalios indeksuotos vertės paaiškino, kad nominalią vertę padauginus iš 1,6 indekso (1999-02-24 Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 6 punktas) gaunasi indeksuota vertė, bet ne rinkos vertė. Nominali vertė ir rinkos vertė yra dvi skirtingos vertės. Nurodė, kad rinkos vertę skaičiuoja VĮ Registrų centras visos Lietuvos mastu. Dėl skirtingo nuomos mokesčio tarifo 2009, 2010, 2011 metų deklaracijose pažymėjo, kad priklausomai nuo to, kokia vertė yra nurodyta nuomos sutartyje, nuo kurios yra skaičiuojamas nuomos mokestis, turi būti taikomas savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas tarifas. Kaip žinia, savivaldybės taryba skaido tarifus, t.y. vienai vertei skiria vienokį tarifą, kitai vertei - kitokį tarifą. Skirtingi tarifai taikomi priklausomai nuo to, kokia vertė yra nurodyta nuomos sutartyse. Dėl savivaldybės taikomų verčių, gautų iš VĮ Registrų centras ir tuo pačiu metu taikomų nominalių indeksuotų verčių 2009 m. deklaracijoje, pažymėjo, kad trečiojo asmens nuomone atsakovė pagal nuomos mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus turėjo vadovautis nuomos sutartyse nurodytomis vertėmis. Kaip Birštono savivaldybė gauna duomenis iš VĮ Registrų centras, paaiškinti negali, nes tokios informacijos neturi. Nurodė, kad savivaldybė, apskaičiuodama konkretų nuomos mokestį ir taikydama tarifą, turi vadovautis nuomos sutartyse nurodyta verte. Paaiškino, kad padauginus nominalią vertę iš indekso 1,6, sklypo vertė padidėja. Šioje byloje nėra ginčo apie nominalią ar indeksuotą vertę, joje kyla ginčas dėl tarifo taikymo. Dėl atsakovės sprendimo 2 punkte nustatyto 1,5 procento tarifo ieškovės nuomojamai žemei sutinka, nes nuomos sutartyse buvo nurodyta ne rinkos vertė, o vertė, kuri ieškovei V. R. buvo nustatyta įsigyjant privatizavimo būdu tris objektus. Tiems objektams eksploatuoti buvo suformuoti reikalingi žemės sklypai, kuriems nekilnojamojo turto privatizavimo sutartyse (šios sutartys pateiktos ieškovės atstovo) buvo numatyta vertė nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Ta vertė ir buvo įrašyta į nuomos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
2011-11-22 nutartimi (b.l.104-105) Specialioji kolegija nurodė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui nes nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio, mokėtino už valstybinės žemės sklypus, kurie pagal naudojimo būdą priskirtini komercinės paskirties objektų teritorijoms, dydžio. Žemės nuomos (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos) santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 - 6.566 straipsniai). Atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, šiuo atveju veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t.y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 3, 5, 7 punktai).
Žemės nuoma yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Nagrinėjamoje byloje aktualiu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimu CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, pagal kurį konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4, 1.7 punktai). Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių žvejybai nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (1.9 punktas). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). Taigi, savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, patenka į savivaldybių biudžetus (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tai lemia, kad savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios institucijos.
Byloje kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio už žemę, kuri priskirta privatizuojamiems objektams, tarifo pritaikymo. Ieškovė viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų bei pagrindo, kuriuo remiantis buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis 2009 m. deklaracijoje, neginčija, ji prašo priteisti nuomos mokesčio permoką dėl atsakovės netinkamai pritaikyto tarifo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-03-12 ir 2005-01-12 tarp VĮ Valstybės turto fondas ir V. R. buvo sudarytos privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartys Nr. 37-04, Nr. 271-04 ir Nr. 270-04, pagal kurias buvo parduotos dirbtuvės, esančios Algirdo g. 30 a, Birštone, už 16000 litų. Šiam objektui priskirtas 0,0788 ha žemės sklypas Nr. 1201/0002:185, nurodant, kad jis nuomojamas pagal atskirą nuomos sutartį ir, kurio kaina žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti yra 104000 litų. Kiti objektai - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), V. R. buvo parduoti už 36001 litų ir už 144003 litus aukciono būdu. Sandėliui priskirto 0,1109 ha žemės sklypo Nr. 1201/0002:183 kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti - 292008 litų, bendrabučiui priskirto 0,1055 ha žemės sklypo Nr. 1201/0002:184 - 256006 litų (b.l.123-134). 2004-07-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2004-0035, 2005-03-02 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2005-0009 ir 2005-03-02 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12/2005-0008 pagrindu ne aukciono būdu ieškovė V. R. iš Kauno apskrities viršininko administracijos išsinuomojo šių pastatų eksploatacijai reikalingus valstybinės žemės sklypus, o būtent: 0,0788 ha valstybinės žemės sklypą Nr. 1201-0002-0185 (duomenys neskelbtini), 0,1109 ha valstybinės žemės sklypą Nr. 1201-0002-0183 (duomenys neskelbtini), ir 0,1055 ha valstybinės žemės sklypą Nr. 1201-0002-0184 (duomenys neskelbtini) (b.l.6-16). Valstybinės žemės nuomos sutarčių 10 punktuose nurodyta, kad 0,0788 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti yra 104000 Lt, 0,1055 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti yra 256006 Lt, o 0,1109 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti yra 292008 Lt. Žemės sklypai pagal naudojimo būdą priskirtini komercinės paskirties objektų teritorijoms pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto 2005 m. sausio 20 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 18 punktą. Valstybinės žemės nuomos sutartyse, sudarytose tarp V. R. ir Kauno apskrities viršininko numatyta, jog pasikeitus žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams šalys privalo vadovautis pakeitimais (visų sutarčių 18 p.). Žemės nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka (2004-07-08 sutarties Nr.12/2004-0035 11 p., 13 p.). Birštono savivaldybės taryba priima sprendimus, nustato ir taiko tarifus, apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, surenkamas nuomos mokestis už valstybinės žemės sklypus patenka į savivaldybės biudžetą. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos, patvirtintos Birštono savivaldybės tarybos 2004-11-08 sprendimu Nr. TS-139, 8 punkte numatyta, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, metinius nuomos mokesčio tarifus tvirtina savivaldybės taryba, dėl ko vykdant valstybinės žemės nuomos sutartis privaloma vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais dėl metinio nuomos mokesčio dydžio. Minėtos tvarkos 20 punkte numatyta, jog sumokėtos per didelės nuomos mokesčio sumos grąžinamos mokesčio mokėtojui. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Birštono savivaldybės taryba žemės nuomos mokesčio tarifus nustatė 2004-11-08 sprendimu Nr. TS-138 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“. Šio sprendimo 1.2 punktu buvo nustatytas metinis mokesčio už valstybinę žemę 1,5 procento žemės vertės tarifas ne žemės ūkio veiklai naudojamai žemei (b.l.38). Birštono savivaldybės tarybai 2009-09-25 priėmus sprendimą Nr. TS-175 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“ Birštono savivaldybės tarybos 2004-11-08 sprendimas Nr. TS-138 neteko galios. Birštono savivaldybės tarybos 2009-09-25 sprendimo Nr. TS-175 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų ir mokėjimo terminų“ (b.l.37) buvo nustatyti skirtingi mokesčio tarifai. 1.1 punkte nurodyta, kad išnuomotai ne aukciono būdu namų valdų, komercinei ir sandėliavimo žemei yra nustatytas 0,1 procento žemės vertės tarifas, sprendimo 2 punktu Birštono savivaldybės taryba nustatė 1,5 procento žemės nuomos mokesčio tarifą žemei, jeigu jos vertė apskaičiuojama ne pagal vidutinę rinkos vertę. Iš 2009 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijos matyti, kad ieškovei buvo pritaikytas 1,5 procento tarifas žemei, pagal kurį ieškovės mokėtino žemės nuomos mokesčio suma sudaro 5489,69 Lt (b.l.17), kurią ji 2009-12-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo (b.l.18). Ieškovės pateiktame 2009 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos apskaičiavime (b.l.28) nurodytas permokos dydis dėl netinkamai pritaikyto tarifo yra 5123,71 Lt. Iš 2010-11-25, 2010-12-17 ieškovės prašymų, adresuotų atsakovui, dėl nuomojamų sklypų vertės, nuomos mokesčio perskaičiavimo ir nuomos mokesčio permokos grąžinimo, 2010 m. deklaracijoje klaidos dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodytos 409609,60 Lt vertės kai tuo tarpu pagal kadastro duomenis jo rinkos vertė yra 137000 Lt ištaisymo, 2011-01-11 skundo dėl Birštono savivaldybės administracijos neveiklumo matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kilusios problemos sprendimo ne ginčo tvarka (b.l.19-23). Atsakovė, motyvuodama skirtingais pagrindais (ne jos kompetencija dėl žemės vertės apskaičiavimo, nesamais nuomos sutarčių pakeitimais, VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, ne nominalia indeksuota verte kaip, kad buvo pačios atsakovės nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009 m. deklaracijoje, o turint būti nustatyta pagal verčių žemėlapius ir pan.) su ieškiniu dėl permokos grąžinimo nesutinka. Atsakovė 2010-12-07, 2011-01-10 ir 2011-01-25 raštuose nurodo, kad pagal turimus duomenis skaičiuojant nuomos mokestį 1,5 procento tarifas buvo pritaikytas teisingai (b.l.24-27). VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis (b.l.42-43) matyti, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, galiojusi nuo 2008-05-01 ir vėlesniais laikotarpiais (2009-02-01, 2010-01-01), yra ženkliai mažesnė nei valstybinės žemės nuomos sutartyse, sudarytose tarp V. R. ir Kauno apskrities viršininko, nurodyta žemės vertė, pvz. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutartinė vertė 292008 Lt, o vidutinė rinkos vertė 116174 Lt, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, atitinkamai 104000 Lt ir 83114 Lt, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), - 256006 Lt ir 110628 Lt. Iš Birštono savivaldybės administracijos pateikto mokesčių apskaičiavimo matyti, kad ieškovei buvo pritaikytas 1,5 procento tarifas vienam žemės sklypui nuo 5973,01 Lt (indeksuotos žemės sklypo vertės) pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kai tuo tarpu 2005-03-02 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N12/2005-0009 nurodyta, kad 0,1109 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, yra 292008 Lt, o nuo kitų dviejų sklypų sutartinės 104000 Lt ir 256006 Lt vertės (b.l.44-45). Tokias aplinkybes dėl atsakovės neteisingai nurodytos minėtojo sklypo vertės 2009 m. deklaracijoje pažymėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu (b.l.40). Vienok, akivaizdu, kad kitų dviejų žemės sklypų vertę 2009 m. deklaracijoje atsakovė nurodė pagal valstybinės žemės sutartyse nurodytą kainą, būtent: 256006 Lt ir 104000 Lt (b.l.17). Taigi, kaip, kad nurodė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, kyla klausimas, kokiu pagrindu (nesant sutarties pakeitimų) Birštono savivaldybės administracija 2009 m. deklaracijoje pakeitė vieno žemės sklypo, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, vertę (b.l.17, 40). Kokiomis turto vertinimo metodikomis atsakovė remiasi nurodydama į nominalios indeksuotos vertės skaičiavimus ir kokie norminiai aktai tai reglamentuoja atsakovė nenurodė. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė tiksliai nežino kokia tvarka ir nuo kokios žemės sklypų vertės ji tuo pačiu laikotarpiu skaičiuoja nuomos mokestį. Atsakovės atstovės teismo posėdyje minėtų aplinkybių paaiškinti ir pagrįsti negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš 2010 m. deklaracijos (b.l.52), atsakovė joje jau taikė 0,1 procento žemės sklypų nuomos mokesčio tarifą ne nuo sutartinės, o VĮ Registrų centras pateiktos vidutinės rinkos vertės (2009-02-01 laikotarpiu), kuri taip pat yra ženkliai mažesnė už sutartinę žemės kainą (b.l.42-43). Duomenų, kad minėtuoju laikotarpiu būtų pakeistos valstybinės žemės nuomos sutartys ar priimti kiti sprendimai dėl tarifų nuomos mokesčiui apskaičiuoti, kuo remiantis 2010 m. deklaracijoje buvo pateikti tokie duomenys, atsakovė nepateikė. 2011 m. deklaracijoje (b.l.135), kurioje sutinkamai su valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimais (53-55) valstybinės žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal verčių žemėlapius, yra analogiška Nekilnojamojo turto kadastro pateiktai žemės sklypų vidutinei rinkos vertei, kuri pagal atskirus žemės sklypus yra atitinkamai 65500 Lt, 91600 Lt, 87200 Lt (b.l.42-45) buvo pritaikytas 0,3 procento tarifas.
Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės nuomojamų žemės sklypų paskirtis komercinė, visų trijų ieškovės ne aukciono tvarka išsinuomotų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypų kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti nurodyta valstybinės žemės nuomos sutartyse yra ženkliai didesnė nei, kad VĮ Registrų centras duomenimis nurodya vidutinė rinkos vertės, apskaičiuota masinio vertinimo būdu. Koks būtų žemės nuomos mokestis skaičiuojant pagal vidutinę rinkos vertę atsakovė duomenų nepateikė. Atsakovės atstovės konkrečiai nepaaiškino kokią vertę vadovaudamosios informacine sistema „Masis“ ima žemės sklypams, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, motyvuodama ta pačia sistema skirtingai pritaiko žemės sklypų vertes. Atsižvelgiant į teisės aktų aiškinimo principus reikia žiūrėti į pagrindinį tikslą, kurio siekiama priimant atitinkamą teisės aktą, todėl nagrinėjamoje situacijoje, esant nustatytų aplinkybių visumai, akivaizdu, kad pritaikius didesnį tarifą žemei, kurios vertė didesnė už vidutinę rinkos vertę, būtų diskriminuojami žemės nuomos mokesčio mokėtojai. Atsakovė nepagrindė aplinkybių ir tiksliai nepaaiškino nuo kokios konkrečios vertės ir kokia tvarka pritaikydama tarifą ji apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, nes, kaip matyti bylos duomenimis, pagal 2009 m., 2010 m. deklaracijas ji tai daro skirtingai. Kaip, kad nurodė atsakovo atstovės, ta aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių 10 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nagrinėjamoje situacijoje reikšmės neturi, nes ieškovė reikalavimą grindžia ne minėtuoju sutarčių pagrindu, o netinkamo tarifo pritaikymu, kurį už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vienok, ta aplinkybė kaip nurodė atsakovo atstovės, kad vadovaudamosios informacine sistema „Masis“, pagal kurią gauna duomenis iš VĮ Registrų centras ir, kuria abejoti nedrįsta, pritaiko savivaldybės tarybos nustatytą tarifą ir apskaičiuoja žemės nuomos mokestį bei informuoja žemės naudotoją išsiųsdama deklaraciją, neatsižvelgdamos į konkrečią situaciją, neduoda pagrindo teigti, kad toks skaičiavimas atliktas teisingai. Remiantis aukščiau išdėstytu matyti, kad Birštono savivaldybės administracija, apskaičiuodama už žemės sklypus mokėtiną nuomos mokestį, 2009 m. deklaracijoje netinkamai nurodė 0,1109 ha žemės sklypo, esančio Algirdo g. 30, Birštone, vertę, kurios nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o žemės sklypams, esantiems Algirdo g. 25, Birštone, Algirdo g. 30 a, Birštone, pagal sutartinę vertę, kuri ženkliai viršija pagal VĮ Registrų centras pateiktus minėtų žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, pritaikė didesnį 1,5 procento tarifą (b.l.17, 18), dėl ko (5489,69 Lt - 104 Lt -256,01 Lt - 292,01 Lt) 4837,67 Lt žemės nuomos mokesčio permoka ieškovei turi būti grąžinta. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.260 str.).
Ieškovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - 154 Lt žyminį mokestį (b.l.29) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2904 Lt (b.l.136-138). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 145 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.), 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.), o taip pat įvertinus ieškinio reikalavimų dydį, proporcingumą, bylos sudėtingumą bei apimtį, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2000 Lt sumoje (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263-265 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188750166, ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4837,67 Lt žemės nuomos mokesčio permoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-03-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188750166, ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188750166, 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.