Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2771-1157/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-09
Bylos Nr.
e1-2771-1157/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11622-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2771-1157/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11622-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas 6 kartus, paskutinius du kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 26 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. bei 2013 m. rugsėjo 9 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme, ir skirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, nustatant ją atlikti poilsio dienomis. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (1 para) ir bausmes visiškai atliktas pagal subendrintus baudžiamuosius įsakymus, arešto bausmė atlikta 2014 m. gegužės 19 d.;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 48 MGL dydžio bausme, uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 12 d, konfiskuojant 504 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 27 d. apie 14.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,91 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikomu virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė juo nukentėjusiajam N. L. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas šlaunies žaizdą ir tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. L. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad prisipažįsta, jog peiliu sužalojo savo pažįstamą N. L. Lietuvių kalbą supranta, skaityti bei rašyti lietuviškai moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimas jam yra pagarsintas, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Yra ne alkoholikas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Jis prisipažįsta, kad 2024 m. kovo 27 d. apie 14.15 val., būdamas girtas, bute, kur jis gyvena, t. y. (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį, savo pažįstamam N. L. tyčia vieną kartą dūrė į kairės kojos šlaunį. Vieno kambario butas, kuriame jis gyvena kartu su sugyventine D. Š., yra nuomojamas. Nuomos sutartis yra D. vardu. 2024 m. kovo 27 d. ji buvo darbe ir nieko nematė. N. L. yra jo geras pažįstamas, kurį pažįsta jau 10 metų. Jis yra jo buvęs bendradarbis. Kaip atsimena, tai 2024 m. kovo 27 d. apie 10.30 val., jis susitiko su N. L. prie baro (pavadinimo neatsimena, adresu (duomenys neskelbtini)), kuris yra netoli nuo namo, kur jis gyvena. Jis kartu su N. L. nusipirko po 1 litrą alaus, 7,5 prom. Mokėjo atskirai, t. y jis už savo 1 l, N. – už savo 1 l. Po ko nuėjo pas jį namo. Jis pats N. pakvietė. Apie 12.00 val. atėjo santechnikas, kuris pakeitė karšto vandens skaitiklį. Apie 13.00 val. į svečius atėjo jo kaimynas A. V. A. V. paprašė N. nueiti ir nupirkti degtinės, davė jam 20 Eur. N. nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 litro degtinės. Jis su kaimynu A. V. pradėjo gerti degtinę, o N. gėrė toliau alų ir kavą. Po valandos kaimynas A. V. paprašė N. vėl nueiti į parduotuvę ir nupirkti degtinės, dar kaimynas pasakė N., kad jis gali sau už likusius pinigus nusipirkti alaus. N. nuėjo į parduotuvę ir atnešė 0,35 litro degtinės ir sau 1 l alaus. Ar rankomis trenkė N. į galvą, tiksliai neatsimena. Iš virtuvės atsinešė virtuvinį peilį su plastikine juodos spalvos rankena (virtuvėje gulėjo minėtas peilis šalia kriauklės), tikslu papjaustyti agurkų. Jie, kaimynai A. ir N., sėdėjo kambaryje, t. y. jis su kaimynu sėdėjo ant sofos (stovi iš kairės pusės nuo įėjimo į kambarį), N. sėdėjo ant fotelio (fotelis stovi iš kairės pusės nuo įėjimo į kambarį, šalia sofos), tai reiškė, kad N. sėdėjo šalia jo, jam iš dešinės pusės, priešais stovėjo staliukas. Jis paėmė nuo staliuko anksčiau minėtą virtuvinį peilį, tikslu papjaustyti agurkų ir tuo metu pamatė, kaip N. spyrė vieną kartą jo katytei. Jis supyko ir automatiškai peiliu dūrė vieną kartą šalia sėdinčiam N. į kairės kojos šlaunį. Po ko jis nuėjo į balkoną. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis asmeniškai išgėrė apie 0,5 l alaus ir 0,75 l degtinės, o N. išgėrė apie 3 l alaus. Ar pasakė N., kad jis turi dingti iš buto ir kad papjaus, dabar tiksliai neatsimena, tačiau tvirtina, kad papjauti N. nenorėjo, tik vieną kartą dūrė jam į kairės kojos šlaunį. Ar kaimynas A. matė, kaip jis N. sužalojo su peiliu, neatsimena, nežino. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Papildomai apklaustas įtariamuoju A. B. paaiškino, kad kur dabar yra N. jis tiksliai nežino, po įvykio jo nematė. N. yra benamis, valkatauja (duomenys neskelbtini), turi nakvoti (duomenys neskelbtini). Jis pats yra pensininkas, gauna pensiją, dėl baudos sumokėti sutinka, pinigų turės.

Motyvuojamoji dalis

Be A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo N. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, specialisto išvada G 1589/2024, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad 2024 m. kovo 27 d. apie 14.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,91 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikomu virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė juo nukentėjusiajam N. L. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas šlaunies žaizdą ir tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. L. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus A. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. B. – teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. kovo 27 d. 15.00 val. iki 2024 m. kovo 28 d. 14.27 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 27 d. 15.00 val. iki 2024 m. kovo 28 d. 14.27 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė