Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą tinklalapyje „Skelbiu.lt“ patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A55“, kuriuo susidomėjusi G. P. 2024 m. rugpjūčio 11 d. paskambino jam skelbime nurodytu telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), susitarė su juo, kad perves jam už mobiliojo ryšio telefoną 230 Eur, o jis telefoną išsiųs jai siunta autobusu, po ko G. P. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, banke, į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 230 Eur, jis mobiliojo ryšio telefono neišsiuntė ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimus, G. P. priklausančius 230 Eur. Taip T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Įtariamasis T. D. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad panašiu laiku, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, buvo įdėjęs skelbimą internete apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną. Turėjo kažkokį telefoną, tačiau neatsimena, kokį, galimai tokį, koks nurodytas pranešime apie įtarimą. Skelbimą į skelbimų portalą įdėjo pats. Tuo metu jo padėtis buvo sunki, buvo po skyrybų, lošė, todėl jam reikėjo pinigų, dėl to nutarė jų gauti neva už parduodamą daiktą. Pagal skelbimą su juo susisiekė moteris, su kuria sutarė, kad ji jam perves 230 Eur į jo banko sąskaitą, nurodytą pranešime apie įtarimą, o jis jai siunta autobusu išsiųs mobiliojo ryšio telefoną. Moteris jam pinigus pervedė, tačiau jis mobiliojo ryšio telefono jai neišsiuntė, kaip žadėjo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Bendraudamas su moterimi naudojo tam tikslui įsigytą SIM kortelę, kurios telefono abonento numeris nurodytas pranešime apie įtarimą. Asmeniniams tikslams šio telefono abonento numerio nenaudojo.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. P. parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 11 d. interneto svetainėje „Skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A55“ už 250 Eur. Skelbime nurodytu telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) susiekus su pardavėju, pastarasis nurodė, kad gali padaryti nuolaidą ir mobiliojo ryšio telefoną parduoti už 230 Eur. Sutiko, pageidavo, kad mobiliojo ryšio telefoną pardavėjais jai išsiųstu siunta autobusu. Pardavėjas sutiko ir nurodė pervesti pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas T. D.. Pervedė pinigus iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, banke, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už telefoną“. Laukė siuntos, tačiau jokių žinių negavo. Bandė skambinti pardavėjui, tačiau jo telefono abonento numeris buvo nepasiekiamas. Suprato, kad ją apgavo. Jai padaryta 230 Eur dydžio turtinė žala. Skelbimo nuotraukų neturi.

Nukentėjusioji G. P. papildomai apklausiama parodė, kad tariamas pardavėjas gali būti virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo balsas niekuo neišskirtinis, bendravo ne itin mandagiai. Atlikus pavedimą, kitą dieną skambinant, jo telefono abonentas jau buvo išjungtas. Turi išsisaugojusi skelbimo ištrauką, kurio (duomenys neskelbtini), tik nėra tikra, ar tai būtent to mobiliojo ryšio telefono skelbimo duomenys.

Nukentėjusioji G. P. papildomai apklausiama parodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. iš T. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti lėšos 228,22 Eur. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi.

Apžiūrėjus AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini) išrašą užfiksuota, kad sąskaita priklauso T. D.. 2024 m. rugpjūčio 11 d. gautas 230 Eur mokėjimas iš G. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta „už telefoną“.

Telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūros metu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. 20.23.26 val. gaunamas skambutis iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuris turimais duomenimis priklauso G. P., pokalbio trukmė 119 s., jungtasi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), celės Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.32.38 val., 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.35.17 val., 2024 n. rugpjūčio 9 d. 18.35.19 val. naudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) siųstos trys žinutės „Skelbiu.lt“, jungtasi prie operatoriaus bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), celės Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono abonentas veikė laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. 17.45.17 iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 1.56.18 val.

UAB „Diginet LTU“ pranešime nurodyti skelbimo su telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) duomenys: skelbimas įdėtas 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.33.21 val., pašalintas 2024 m. rugpjūčio 12 d. 16.54.43 val., vartotojo duomenys: elektroninis pašas „(duomenys neskelbtini)“, telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 9 d. „Skelbiu.lt“ gautas mokėjimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išraše nurodyta, kad vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas yra T. D..

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. D. kaltė apgaule suklaidinant dėl ketinimo parduoti mobiliojo ryšio telefoną savo naudai įgijus nedidelės 230 Eur vertės svetimą, G. P. priklausantį turtą – pinigus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis T. D. apklausiamas parodė, kad patalpino skelbimą dėl mobiliojo ryšio telefono pardavimo, nors neketino jį parduoti, tiesiog jam reikėjo pinigų; pirkėja pervedė jam 230 Eur, tačiau jis mobiliojo ryšio telefono, kaip buvo sutarę, jai neišsiuntė. Be T. D. prisipažinimo jo kaltę sukčiavus įrodo nukentėjusiosios G. P. parodymai, iš kurių matyti, kad ji rado skelbimą dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono, pervedė pardavėjui 230 Eur, tačiau mobiliojo ryšio telefono, kaip buvo sutarę, jis jai neatsiuntė ir skambinant buvo nebepasiekiamas; skelbimo registracijos duomenys, kuriuos sugretinus su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros duomenimis matyti, kad registruojant skelbimą sumokėta iš bendrovės, kurioje vienintelis dirba T. D., sąskaitos; T. D. sąskaitos išrašas, kuriame matomi iš G. P. gauti 230 Eur už mobiliojo ryšio telefoną; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. T. D. apgaule įgyto turto vertė viršija nedidelę turto vertę (150 Eur), todėl sukčiavimas jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. T. D. suvokė, kad apgavo G. P., suklaidindamas ją dėl ketinimo parduoti mobiliojo ryšio telefoną, numatė, kad dėl to ji neteks pinigų, o jis juos įgis savo naudai, ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats parodė, jam reikėjo pinigų, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. D. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmę, jos dydis ir rūšis, kurią jam siūlys skirti prokuroras, jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su siūloma skirti bausme ir jos dydžiu sutinka.

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę T. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. T. D. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti svetima sąskaita, nusikalstama veika G. P. padaryta 230 Eur dydžio turtinė žala, kuri yra atlyginta. T. D. yra išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas, be kita ko, už sukčiavimą, teistumas išnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkius sukčiavimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai T. D. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį daryti analogiškus ir kitokius teisės pažeidimus, leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. T. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas maksimalus, paskiriant įpareigojimus, orientuotus į elgesio korekciją.

T. D. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti T. D..

Išaiškinti T. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.