Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjai A. J., pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovo Lietuvos statistikos departamento atstovėms Kristinai Liutkienei, Laurai Vilimei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Lietuvos statistikos departamentui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. sausio 5 d. per elektroninių paslaugų portalą padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos statistikos departamento (toliau – ir departamentas) generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. K-902 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“.

Skunde paaiškina, kad skundžiamu įsakymu buvo pripažinta, kad Vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda – papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo ir Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. DĮ-77 „Dėl Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) 26 punkto reikalavimo pažeidimus.

Paaiškina, kad Taisyklių 26 punkte nustatyta: „valstybės tarnautojas ar darbuotojas, palikdamas departamentą darbo metu turi apie tai informuoti ir gauti tiesioginio vadovo sutikimą bei nurodyti išvykimo tikslą ir numatomą trukmę“.

Paaiškina, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusioje Vidaus auditorių asociacijos apvalaus stalo diskusijoje pareiškėja dalyvavo būdama įsitikinusi, kad turi Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. sutikimą. Pareiškėja nurodė ir 2014 m. spalio 23 d. paaiškinime Nr. V2-1080, jog šie asociacijos renginiai yra reikšmingi profesinio tobulėjimo ir kvalifikacijos kėlimo požiūriu, todėl pareiškėja visada norėjo juose dalyvauti. Prieš šiuos renginius pareiškėja visada kreipiasi į skyriaus vedėją prašydama leisti juose dalyvauti. Ne kartą G. S. pareiškėjai yra atsakiusi, kad ji galės dalyvauti tada, kai renginyje nedalyvaus G. S.. Tuo vadovaudamasi pareiškėja bent tris kartus elektroniniais laiškais kreipėsi į G. S. klausdama, ar ji dalyvaus minėtoje diskusijoje. Pareiškėja preziumavo, kad remiantis ankstesniais vedėjos teiginiais, ji gali dalyvauti diskusijoje. Todėl mano, kad Taisyklių 26 p. reikalavimas buvo įvykdytas, nes skyriaus vedėja apie renginį žinojo, ji buvo davusi tam sutikimą. Taisyklių 26 p. nenumato, kad leidimas turi būti rašytinis. Pagal susiklosčiusią praktiką, esant poreikiui palikti departamentą darbo metu, pareiškėja skyriaus vedėjai siųsdavo elektroninius laiškus, kuriuose nurodydavo priežastis, dėl kurių prašo leisti palikti departamentą, joks rašytinis leidimas nebūdavo išduodamas, elektroniniu laišku nebuvo atsakoma. Todėl, jei nebuvo gaunamas atsakymas, kad palikti departamentą neleidžiama, buvo laikoma, kad skyriaus vedėjos leidimas yra gautas. Todėl pareiškėjos dalyvavimas renginyje 2014 m. rugsėjo 30 d. atitiko susiklosčiusią praktiką ir nepažeidė departamento Vidaus tvarkos taisyklių 26 p. reikalavimų.

Pareiškėjos manymu, dėl dalyvavimo renginyje jai pretenzijos nebūtų pareikštos, jei 2014 m. spalio 2 d. ir spalio 3 d. ji nebūtų pateikusi tarnybinių pranešimų dėl galimai neteisėtų vedėjos G. S. veiksmų. Tokią nuomonę patvirtina faktas, kad vedėja tarnybinį pranešimą surašė 2014 m. spalio 7 d., nors apie pareiškėjos išvykimą į 2014 m. rugsėjo 30 d. renginį vedėjai buvo žinoma tą pačią dieną. Teigia, kad vedėjos tarnybinis pranešimas turi būti vertinamas kaip kerštas.

Teigia, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusioje Vidaus auditorių asociacijos apvalaus stalo diskusijoje pareiškėja dalyvavo informavusi skyriaus vedėją ir turėdama jos sutikimą (išreikštą pagal nusistovėjusią praktiką), Taisyklių 26 p. nepažeidė, todėl nuobauda jai paskirta nepagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nesutiko su atsakovo atstovių paaiškinimais, kad vadovybės pavedimu diskusijoje ne Departamento patalpose privalėjo dalyvauti pati skyriaus vedėja, kad pavedimas duotas jai ten dalyvauti buvo paskelbtas viešai. Nurodė, kad tai buvo neįmanoma, nes tą dieną vedėja dalyvavo posėdyje Departamente.

Paaiškina, kad tarnybinio tyrimo eigoje dėl padaryto nusižengimo buvo nustatyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. 2014 m. rugsėjo 16 d. gavo Vidaus auditorių asociacijos kvietimą 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val. dalyvauti Vidaus auditorių asociacijos organizuotoje apvalaus stalo diskusijoje. Šį kvietimą G. S. suderino su departamento generaline direktore, kuri 2014 m. rugsėjo 19 d. ant kvietimo užrašė rezoliuciją „G. S. dalyvauti“. Apie tai, kad nedalyvaus diskusijoje G. S. nebuvo sakiusi ir ketino renginyje dalyvauti. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d., 14.00 val. G. S. nusiųstoje elektroninio pašto žinutėje rašė, kad „jeigu jūs nedalyvausite vidaus auditorių diskusijoje – sudalyvausiu aš“. Savo dalyvavimo diskusijoje pareiškėja su skyriaus vedėja nederino ir 2014 m. rugsėjo 30 d. 14.39 val. savavališkai išvyko iš Departamento, nors savo dalyvavimą renginyje turėjo galimybę suderinti su tiesiogine vadove visą darbo dieną 2014 m. rugsėjo 30 d. iki išvykimo iš Departamento. Dėl tokio pareiškėjos poelgio G. S. turėjo likti darbo vietoje, nors savo dalyvavimą diskusijoje buvo suderinusi su Departamento generaline direktore ir turėjo tai patvirtinantį dokumentą.

Paaiškina, kad G. S. 2014 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo Departamento generalinio direktoriaus patariamosios komisijos išplėstiniame posėdyje, kuris vyko Departamento didžiojoje posėdžių salėje nuo 10 iki 16 val. Prieš šį posėdį nebuvo žinoma kiek jis užtruks, tačiau G. S. turėjo galimybę iš posėdžio išeiti ir dalyvauti minėtame renginyje, kadangi ji nėra patariamosios komisijos narė. Pareiškėja su G. S. dirba viename kabinete, todėl pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d., 14.00 val. siųsdama elektroninio pašto žinutę, aiškiai žinojo, kad G. S. žinutės neperskaitys, kol negrįš į darbo kabinetą. Paaiškina, kad pareiškėjos siųstos žinutės negalima vertinti kaip prašymo tiesioginiam vadovui, kad būtų gautas leidimas darbo metu palikti Departamentą, kaip to reikalauja Taisyklių 26 punktas.

Paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo faktas yra įrodytas tarnybinio tyrimo medžiagos duomenimis, be to, nusižengimo faktas turėjo neigiamas pasekmes, nes buvo pažeista nuostata, kad pareiškėja savo išvykimą turėjo suderinti su vedėja, pareiškėja žinojo Taisyklių reikalavimus. G. S. dėl pareiškėjos poelgio turėjo likti darbo vietoje ir negalėjo dalyvauti Lietuvos banke vykusioje Vidaus auditorių asociacijos organizuotoje diskusijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laiko, kad nusižengimas padarytas tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas yra dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos statistikos departamento generalinio direkotoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. K-902 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977, 14.1 papunkčiu ir atsižvelgiant į Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. K-803 sudarytos komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. VL-1119, pripažinta, kad Vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, už tai skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo ir Departamento vidaus tvarkos taisyklių 26 punkto reikalavimų pažeidimus.

Nustatyta, kad Departamento Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. (toliau – ir vedėja, skyriaus vedėja), 2014 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu pranešė Departamento generaliniam direktoriui apie tai, kad vedėja asmeniškai buvo pakviesta dalyvauti 2014 m. rugsėjo 30 d. Vidaus auditorių asociacijos apvalaus stalo diskusijoje, 2014 m. rugsėjo 19 d. ji gavo gen. direktoriaus leidimą dalyvauti diskusijoje, kurį pridėjo prie tarnybinio pranešimo, informacija apie jos dalyvavimą buvo patalpinta Departamento intranete. Tačiau 2014 m. rugsėjo 30 d. 14.45 val. grįžusi iš patariamosios komisijos posėdžio, kai ketino eiti į susitikimą, darbo vietoje nerado A. J. Pašte rado pastarosios elektroninį laišką, kuriuo ji savavališkai nusprendė dalyvauti renginyje (pacituotas pats laiškas). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. J., neturėdama skyriaus vedėjo leidimo, 2014 m. rugsėjo 30 d. savavališkai dalyvavo Lietuvos banke vykusioje Vidaus auditorių asociacijos organizuotoje diskusijoje, nors dalyvauti renginyje asmeniškai buvo kviečiama vedėja. Dėl tokio fakto, vedėja turėjo likti darbo vietoje.

Tarnybiame pranešime vedėja nurodė, kad pareiškėja pažeidė Taisyklėse nustatytą tvarką, reikalaujančią apie išvykimą informuoti ir gauti tiesioginio vadovo sutikimą bei nurodyti išvykimo tikslą bei numatomą trukmę.

Toliau tarnybiniame pranešime nurodytos ir kito galimo nusižengimo aplinkybės, už kurias pareiškėja, atlikus tarnybinį tyrimą, nebuvo nubausta.

Prie tarnybinio pranešimo pridėtas pranešimas apie 2014 m. rugsėjo 30 d. organizuojamą diskusiją, kuriame yra 2014 m. rugsėjo 19 d. įrašas: „G. S. dalyvauti“, sprendžiant iš parašo, pavedimas duotas generalinės direktorės V. L.. Šalys neginčija šio parašo tikrumo.

Byloje yra ir A. J. 2014 m. rugsėjo 30 d., 14.00 val. elektroninis laiškas „Dėl dalyvavimo diskusijoje“, kuriame sakoma: „jei jūs nedalyvaujate Lietuvos banke 15 val., vyksiančioje, vidaus auditorių diskusijoje – sudalyvausiu aš. Nedirbtą darbo laiką atidirbsiu kitomis savaitės dienomis“.

Pareiškėja, susipažinusi su 2014 m. spalio 16 d. pranešimu Nr. VL-1055 (jis yra byloje) apie galimą tarnybinį nusižengimą, 2014 m. spalio 23 d. pateikė paaiškinimą generalinio dirktoriaus pavaduotojui. Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Nurodo, kad tai vertina kaip vedėjos kerštą už pareiškėjos pateiktus tarnybinius pranešimus. Paaiškina, kad vedėja neteisingai nurodė, jog ji asmeniškai gavo asociacijos kvietimą dalyvauti diskusijoje, nes tokius kvietimus gavo visi Vidaus auditorių asociacijos nariai, o tokiu nariu yra ir pareiškėja. Nurodė, kad prideda ir jos gautą 2014 m. rugsėjo 16 d. kvietimą gautą elektroniniu laišku. Toliau nurodo, kad prieš tokius renginius pareiškėja visada kreipiasi į skyriaus vedėją, prašydama leisti juose dalyvauti. Pareiškėja paaiškina, kad vedėja jai ne kartą atsakiusi, kad galės dalyvauti tada, kai ji nedalyvaus. Todėl vadovaudamasi šiais teiginiais, bent tris kartus kreipėsi į vedėją klausdama, ar ji dalyvaus diskusijoje. Klausimas buvo tik dėl vedėjos dalyvavimo, nes pareiškėja laikėsi anksčiau išsakyto teiginio, t.y. buvo įsitikinusi, jog vedėjai nedalyvaujant, pareiškėja visada gali dalyvauti tuose renginiuose.

Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. K-803 sudaryta komisija (toliau – Komisija), (Komisijos sudarymo įsakymas yra pateiktas į bylą) 2014 m. lapkričio 7 d. surašė išvadą Nr. VL-1119 (toliau – Išvada), kurioje aptariamas pareiškėjos paaiškinimas, vedėjos paaiškinimas, buvęs tarnybiniame pranešime, ir daroma išvada, kad savavališkai darbo metu palikdama Departamentą, pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą ir Vidaus tvarkos taisyklių 26 punkto reikalavimą. Nurodyta, kad pažeidimo (išvykimo iš Departamento negavus tiesioginio vadovo leidimo) faktas yra įrodytas darbo laiko apskaitos išrašu ir A. J. paaiškinimo teiginiu, jog ji klausė ne leidimo (el. laišku) išvykti, o tik to, ar vedėja dalyvaus renginyje. Išvadoje įvertinamos pažeidimo pasekmės. Pirma, pažeisti Taisyklių reikalavimai, kurių tikslas nustatyti bendrą vidaus tvarką, ugdyti darbuotojų profesinę etiką ir atsakomybę ir pan. Antra, vedėja dėl tokio poelgio turėjo likti darbo vietoje, negalėjo dalyvauti renginyje. Konstatuojama, kad pažeidimas padarytas tyčia, nes pareiškėja žinojo Taisyklių reikalavimus. Išvadoje dėl kito nusižengimo nuspręsta, kad jis nebuvo padarytas.

Toliau Išvadoje grindžiama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas, remiamasi teisiniu reglamentavimu (nurodomi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnis, 15 straipsnis, Vidaus tvarkos taisyklių 68 punktas).

Išvadoje vertinama, kokia atsakomybė pareiškėjai taikytina. Nurodoma, kad analogišką pažeidimą pareiškėja padarė 2013 m. rugsėjo 23, 24 ir 25 dienomis, kad 2013 m. lapkričio 8 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. VL-865 (pateikta į bylą, toliau – ir 2013 m. išvada). 2014 m. išvadoje labai detaliai aprašoma, kas buvo nustatyta 2013 m. išvadoje, tačiau nenurodoma, ar už ankstesnius, neva padarytus tarnybinius nusižengimus, pareiškėja buvo nubausta tarnybinėmis nuobaudomis. Nepaisant to, akivaizdžiai šios detaliai aprašytos aplinkybės paimtos iš 2013 m. išvados, turėjo įtakos parenkant ir skiriant nuobaudą 2014 metais. Susipažinus su 2013 m. lapkričio 8 d. Tarnybinio tyrimo išvada Nr. VL-865, kita į bylą pateikta medžiaga, daroma išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda 2013 m. nebuvo skirta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai jokiais teisės aktais nesuteikta teisė skirti tarnybines nuobaudas, jos gali būti skiriamos tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio pareigūno įsakymu (Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 30 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu 2013 m. išvadoje siūloma įspėti pareiškėją dėl netinkamų, nesuderinamų su vidaus auditoriaus pareigybe, veiksmų ir įpareigoti ją laikytis Departamente nustatytos vidaus tvarkos. Tarnybinių patikrinimų išvadose tokie siūlymai, kokia nuobauda skirtina, turi būti pateikiami, bet jie teikiami vadovui, tačiau vadovui jie tėra rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, kuris nėra privalomas (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), 13 punktas). Į bylą nepateiktas koks nors Departamento vadovybės įsakymas dėl pasiūlytos nuobaudos skyrimo. Dėl to teismas daro išvadą, kad 2013 m. pareiškėjai jokia tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, todėl į 2013 m. išvadoje aprašytus pažeidimus, neva pareiškėjos padarytus tarnybinius nusižengimus, nebuvo pagrindo atsižvelgti 2014 m. taikant tarnybinę nuobaudą, nes už juos jokia tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, Komisijos pasiūlymas nebuvo realizuotas, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėją į tarnybą priėmęs asmuo nepritarė šiam pasiūlymui. Netgi vertinant pareiškėją apibūdinančius duomenis (charakteristiką), nurodyti duomenys negalėjo būti panaudoti, nes surašius be jokių pasekmių tarnybinio tyrimo išvadą 2013 m. pareiškėja neturėjo jokios teisinės galimybės ją nuginčyti.

Dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų. Byloje teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, eidama Departamento Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, 2014 m. rugsėjo 30 d., 14.39 val. išvyko iš Departamento, jos teigimu norėdama dalyvauti Vidaus auditorių asociacijos organizuotoje apvalaus stalo diskusijoje, apie kurią Departamente buvo paskelbta įprastai skelbiamame visų renginių ne Departamente sąraše, pareiškėja nurodo, kad taip pat asmeniškai buvo gavusi kvietimą renginyje dalyvauti, nes ir pati yra tos asociacijos narė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tikrinama, ar pareiškėja nurodytame renginyje dalyvavo, todėl daroma išvada, kad Komisija buvo įsitikinusi, jog pareiškėja tame renginyje dalyvavo. Lietuvos statistikos departamento generalinis direktorius 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. DĮ-77 patvirtino Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisykles (pateiktos į bylą). Šių Taisyklių 26 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas <...>, palikdamas departamentą darbo metu turi apie tai informuoti ir gauti tiesioginio vadovo sutikimą bei nurodyti išvykimo tikslą bei numatomą trukmę. Tiesioginis valstybės tarnautojo <...> vadovas visus šiame taisyklių punkte minimus valstybės tarnautojų <...> išvykimus turi žymėti jam patogiu būdu. Šiose Taisyklėse, 5 p. nustatytas darbo laikas Departamente, nurodyta, kad antradienį (2014 m. rugsėjo 30 d. buvo antradienis) darbas pradedamas 8 valandą ir baigiamas 17 valandą, pietų pertrauka prasideda 12 valandą ir baigiasi 12 valandą 45 minutės. Kadangi pareiškėja vedėjai rašė, kad tas valandas atidirbs, reikšmingi yra ir Taisyklių 6, 7 punktai, kur numatyta, kad individualūs darbo grafikai nustatomi tik gavus (suderinus) tiesioginio vadovo pritarimą bei skyrių kuruojančio direktoriaus įsakymu, o 12 p. nurodyta, kad administracija viršvalandinius darbus gali skirti dirbti tik išimtiniais atvejais, nustatytais Darbo kodekse, t.y. viršvalandinių darbų galimybė sprendžiama iš anksto, esant aplinkybėms, nustatytoms Darbo kodekse, kurios leidžia tokius darbus skirti. Todėl dėl šio reguliavimo, pareiškėjos elektroniniame rašte, nusiųstame 2014 m. rugsėjo 30 d., 14 val. esantis prierašas, kad pareiškėja nedirbtą laiką atidirbs kitomis savaitės dienomis, neatitinka teisės aktų nuostatų (pilnas el. laiško tekstas yra byloje), nes atidirbti nedirbtas valandas neleidžia įstatymas. Dėl to Vidaus tvarkos taisyklėse ir nustatoma speciali išėjimo iš darbo darbo metu tvarka. Taisyklės numatė, kad dėl individualaus darbo laiko nustatymo būtinas tiesioginio vadovo pritarimas ir netgi įstaigos vadovo įsakymas.

Iš esmės šioje byloje ginčas yra dėl to, ar nagrinėjamu atveju galėjo būti formaliai taikomos Taisyklių 26 p. nuostatos, ar visgi galima buvo atsižvelgti į susiklosčiusią praktiką, į tai, kad anksčiau pareiškėja panašia tvarka išvykdavo iš Departamento, o tai jokių neigiamų pasekmių jai nesukėlė. Į bylą pateikti pareiškėjos 2014 m. birželio 10 d., 16.03 val. elektroninio laiško G. S. nuorašas, kuriame sakoma, jog pareiškėja tą dieną darbą baigs 16.10 val.; 2014 m. birželio 19 d., 11.25 val. elektroninis laiškas G. S., kuriuo pareiškėja praneša, jog tą dieną 12 val. ji dalyvaus Apskaitos ir audito katedros posėdyje, jam pasibaigus grįš į darbą, o praleistas valandas atidirbs; 2014 m. virželio 30 d., 08.01 val. elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėja praneša vedėjai, kad rytoj 7.40 val (pakartotinai kaip ir šiandien) turi būti pas stomatologą ir į darbą, vedėjai leidus atvyks vėliau, nedirbtas darbo valandas atidirbs; panašus 2014 m. rugpjūčio 25 d., 14.13 val. laiškas; 2014 m. rugsėjo 15 d., 11.45 val. laiškas; 2014 m. spalio 1 d., 10.25 val. laiškas. Tačiau į bylą nepateikti pareiškėjos nurodomi jos teikti taip pat elektroniniu paštu, paklausimai dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. renginio, o taip pat kokie nors įrodymai, patvirtinantys susitarimus su vedėja, kad pareiškėja gali dalyvauti renginiuose, kuriuose nedalyvaus vedėja ir juo labiau nėra susitarimo dėl tokio pobūdžio dalyvavimo Vidaus auditorių asociacijos renginiuose. Pateiktas tik vienas artimas darbo reikalams elektroninis laiškas dėl dalyvavimo Apskaitos ir audito katedros posėdyje, tačiau abejotina, ar jame galėjo dalyvauti ir skyriaus vedėja, ar tai buvo renginys, į kurį kviečiami Statistikos departamento darbuotojai. Taigi, nors pateikta daug pareiškėjos rašytų vedėjai elektroninių laiškų, tačiau nei vienas jų nepatvirtina pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl buvusio susitarimo, kuris leido pareiškėjai dalyvauti renginiuose, jeigu juose nedalyvauja skyriaus vedėja, ir kuris galėtų būti vertinamas kaip žodinis susitarimas tarp pareiškėjos ir skyriaus vedėjos nurodytu klausimu. Pareiškėja ir jos atstovas teismui nurodė, kad neprašo apklausti liudytoja G. S., kuri galėtų patvirtinti ar paneigti tokio susitarimo buvimą, nors tai buvo siūloma du kartus. Atsakovo atstovai nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga pilnutinai patvirtina, kad tokio išankstinio susitarimo nebuvo, todėl taip pat atsisakė pakartotinai kviesti liudytoją. Todėl teismas vadovaujasi šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga. Minėtas Taisyklių 26 p. taikymas neturėtų būti visiškai formalus, nes iš tiesų, pagal šio punkto bendrą prasmę pakaktų tokio išankstinio žodinio susitarimo dėl dalyvavimo renginiuose tarp skyriaus vedėjo ir jo pavaldinio, į kuriuos kviečiami Departamento valstybės tarnautojai. Tačiau byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, jog toks bendro pobūdžio susitarimas buvo, be to, toks susitarimas galiotų tik tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų visiškai garantuota, kad skyriaus vedėja renginyje nedalyvaus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja Departamento intranete turėjo matyti gen. direktorės pavedimą, duotą dar 2014 m. rugsėjo 19 d., G. S. dalyvauti Vidaus audito asociacijos renginyje Lietuvos banko patalpose, kas reiškė, jog netgi esant pareiškėjos nurodomam susitarimui, ji be vedėjos sutikimo tame renginyje dalyvauti negalėjo. Nepaisant to, žinodama, kad sutikimo gauti nespės, 2014 m. rugsėjo 30 d., 14.00 val. pareiškėja tiesiog pranešė elektroniniu laišku savo sprendimą dalyvauti renginyje. Visgi Taisyklių 26 p. aiškiai nurodyta, kad paliekant Departamentą darbo metu, valstybės tarnautojas privalo ne tik informuoti apie tai tiesioginį vadovą, bet ir gauti jo sutikimą (nesvarbu žodinį ar rašytinį). Pareiškėja akivaizdžiai išvyko tokio sutikimo negavusi, o taip pat turėdama žinoti, jog renginyje pavesta dalyvauti skyriaus vedėjai. Tą dieną įstaigoje vykęs posėdis, kuriame dalyvavo vedėja, negalėjo pareiškėjai sutrukdyti gauti sutikimą, nes posėdis prasidėjo tik 10.00 val., pareiškėja ir vedėja darbo vietas turi viename kabinete, sutikimo galima buvo prašyti ir išvakarėse. Pareiškėja nepaaiškina, kodėl ji pranešė apie išvykimą tik prieš patį renginį. Pirmiau paminėti kiti elektroniniai laiškai, kuriais pareiškėja pranešė apie išvykimus, nebuvo susiję su dalyvavimu renginiuose, į kuriuos kviečiami Departamento valstybės tarnautojai, todėl jie nepatvirtina pareiškėjos nurodomo susitarimo su vedėja, tokių pranešimų teikimą numato Taisyklių 27 p. nuostatos. Skyriaus vedėjos diskrecijos teisė buvo nuspręsti, ar tie išvykimai yra pateisinami, ji dėl jų neprieštaravo, kas taip pat paneigia pareiškėjos teiginius apie galimą kerštą, tačiau pareiškėja, išvykdama į renginį be vedėjos sutikimo, tai atliko savo rizika ir žinodama, kad pažeidžia Taisyklių 26 p. nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio tarp skyriaus vedėjos ir pareiškėjos vyko tam tikri nesutarimai dėl vidaus auditų atlikimų tvarkos (pateiktas elektroninis susirašinėjimas, tarnybiniai pranešimai, be to, tos aplinkybės nurodytos ir 2014 m. išvadoje), tačiau tai neatleidžia tiek valstybės tarnautojų, tiek ir vadovų nuo reglamentuotos Taisyklėmis santykių subordinacijos. Departamente Vidaus tvarkos taisyklės buvo patvirtintos jų 1 punkte nurodytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, t. y. tikslu stiprinti darbo drausmę, padėti siekti veiksmingo departamento uždavinių įgyvendinimo. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja nesilaikė Departamente nustatytų Vidaus tvarkos taisyklių 26 punkto reikalavimų, todėl pažeidė ir minėtą VTĮ nuostatą.

Dėl nuobaudos paskyrimo tvarkos.

Tai, kad skyriaus vedėja tik 2014 m. spalio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, nereiškia, jog tuo padarytas koks nors procedūrinis pažeidimas, taip pat šis faktas nevertintinas kaip kerštas, nes, kaip minėta, nesutarimai tarp pareiškėjos ir vedėjos fiksuojami jau nuo 2013 metų. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 p. nenurodyta, per kiek dienų nuo galimo nusižengimo padarymo turi būti gauta oficiali informacija apie tai. Tačiau nustatyta, kad nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo. Departamento gen. direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 803 sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, taigi, terminas nepraleistas. Pagal šių taisyklių 7 p. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas 2014 m. spalio 16 d., nepraleidžiant termino, tą pačią dieną pranešimas įteiktas pareiškėjai. Rašytinį paaiškinimą pareiškėja pateikė 2014 m. spalio 23 d. Išvada surašyta 2014 m. lapkričio 7 d., kuri įteikta susipažinti pareiškėjai 2014 m. lapkričio 10 d., t.y. nepraleidžiant terminų, nustatytų Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 p. Nuobauda skiriama laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, o tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Išvados surašymo diena. Nagrinėjamu atveju nuobauda paskirta mažiau kaip per mėnesį nuo Išvados surašymo dienos, taigi terminai nepažeisti.

Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skiriant tarnybinę nuobaudą neteisingai įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurios nurodytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkte ir VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuri yra antra pagal griežtumą, kas, pagal nustatytas aplinkybes neatitinka VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų. Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja nusižengimą padarė tyčia. Iš Vidaus tvarkos taisyklių 26 p. turinio galima spręsti, kad leidžiamas žodinis valstybės tarnautojo ir vadovo susitarimas dėl leidimo išvykti iš įstaigos. Pareiškėja, nors ir kitais tikslais, ne kartą jau buvo tokiu būdu išvykusi iš Departamento jau galiojant Vidaus tvarkos taisyklėms, todėl galėjo, kad ir nepagrįstai tikėtis, kad ir šiuo atveju užteks pranešimo elektroniniu paštu. Pareiškėjai nebuvo pareikštas kaltinimas pažeidus šių taisyklių 34 p. reikalavimus, kur numatoma žymiai sudėtingesnė registravimosi į renginius tvarka, todėl taikant 26 p., nebūtina buvo gauti rašytinį sutikimą, o pareiškėja, nors ir klaidingai, suprato, kad pakanka pranešimo. Kitas dalykas, kaip jau minėta, Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja jau ne kartą yra padariusi analogiškus nusižengimus. Šie faktai formaliai nebuvo tinkamai įforminti, todėl jais remtis pagrindo nėra. Turėjo būti laikoma, kad pareiškėja nusižengė pažeisdama Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimą pirmą kartą, be to, kaltės forma buvo neatsargumas. Dėl to paskirtoji nuobauda keistina į pastabą, taip pakeičiant skundžiamą įsakymą. Naikinti įsakymą pagrindo nėra, nes nustatyta, kad pareiškėja išvyko iš Departamento neturėdama skyriaus vedėjos sutikimo, kurį gauti turėjo visas galimybes, jeigu apie planavimą išvykti būtų pranešusi tą pačią dieną iki 10 val., ar dieną prieš renginį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundas gali būti tenkinamas tik iš dalies, t.y. pakeičiant paskirtą nuobaudą švelnesne.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr. K-902, 2 punktą išdėstant jį taip: „Skiriu Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei A. J. tarnybinę nuobaudą - pastabą už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo ir Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. DĮ-77 „Dėl Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 26 punkto reikalavimo pažeidimus“.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.