- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- N1-109-297/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kaltinamasis
- T. P., A. Ž.
- Civilinis atsakovas
- N. Ž.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Kęstutis Staniulis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
kaltinamiesiems T. P., A. Ž., jų gynėjams advokatams Kęstučiui Staniuliui, Reginai Šeperienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas 2017 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;
A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokinys, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji T. P. ir A. Ž. 2017 m. birželio 19 d. apie 18 val. Alytuje, Jaunimo parke, veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. Č. į veidą ir vieną kartą įspyrė į koją, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, odos nubrozdinimų dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje, viršutinio žandikaulio I ir II dantų iš dešinės nuskėlimo, dešinės akies sumušimo, nosies sumušimo.
Kaltinamasis T. P. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. buvo atvažiavęs iš Vilniaus pas giminaičius į Alytų. Apie 15 val. jis su pusbroliu T. Š., A. J. ir dar keturiais jų draugais nuėjo į Jaunimo parką. Ten sutiko kitus jaunuolius, tame tarpe ir nukentėjusįjį A. Č., kurio iki tol nepažinojo. Parke jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis nurodė, kad buvo stipriai apsvaigęs, todėl gerai neatsimena visų aplinkybių, tačiau žino, kad konfliktas prasidėjo dėl vieno iš jų kompanijoje buvusio vaikino kepurės, kurią kažkas numetė ant žemės ir pradėjo mindyti kojomis, tame tarpe ir A. Č. ją mindė, dėl to kažkuris vaikinas pradėjo muštynes, o kaltinamasis, manydamas, jog nukentėjusysis nori suduoti smūgį jo pusbroliui, ranka sudavė A. Č. į veidą. Kojomis smūgių jam nesudavė. Konfliktas buvo trumpas, iki 10 minučių. Po to jis dar paklausė A. Č., ar jam viskas gerai, ir šis atsakė, kad gerai, niekuo nesiskundė. Vėliau, jau kai atvyko policijos pareigūnai ir vedė kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, jis matė, kad A. Č. veide ties akimi buvo mėlynė. A. Č. pareigūnams rodė į jį ir sakė „va šitas ilgas“. Kaltinamasis suprato, kad nukentėjusysis kalba apie jį, nes jis iš kitų išsiskyrė savo aukštu ūgiu. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kritiškai vertina savo elgesį.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. P. kaltę taip pat pripažino, nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo dėl numestos ant žemės kepurės, įvyko susistumdymas, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veidą, jam po akimi atsirado mėlynė. T. P. pripažino vieną kartą įspyręs nukentėjusiajam į koją. Po to nukentėjusysis dar kiek pabuvo su visais, o paskui išėjo namo. Dar po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir T. P. sulaikė, pristatė į policijos komisariatą (1 t., b. l. 90–91, 94).
Kaltinamasis A. Ž. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. apie 15 val. susitiko su draugais, visi nusipirko alkoholio ir nuėjo į Jaunimo parką, ten paėję nuo tako į nuošalesnę vietą gėrė. Su jais buvo A. Č., taip pat T. Š. su pusbroliu T. P., jo pavardės tada nežinojo. Tą dieną A. Ž. buvo užsidėjęs vasarinę kepurę su snapeliu. Vienas iš vaikinų tyčia numetė jo kepurę ant žemės, po ko kiti vaikinai pradėjo mindyti ją kojomis. Kai kaltinamasis pamatė, kad A. Č. irgi užmynė ant jo kepurės, jis supykęs nesusitvardė ir kumščiu trenkė jam į veidą vieną ar du kartus. Iš karto pamatė, kad nukentėjusiajam po akimi atsirado mėlynė. Ar jam įspyrė neatsimena, bet kategoriškai to neneigia. Nematė, kad T. P. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Konfliktą stebėję kompanijos dalyviai nereagavo į kaltinamųjų veiksmus, toliau gėrė alkoholį, niekas neišsiskirstė. Nukentėjusysis irgi ne iš karto pasišalino. Kitą dieną kaltinamasis sužinojo, kad A. Č. yra išmušti dantys ir kraujosruva po akim. Jis bandė tartis su nukentėjusiojo kaimynu A., kad šis pakalbėtų su nukentėjusiuoju, norėjo su juo taikytis. Vėliau kaltinamojo motina atlygino nukentėjusiajam ½ dalį padarytos žalos ir jis su nukentėjusiuoju susitaikė.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Ž. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 106–107, 110).
Nukentėjusysis A. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. jis su kaimynu A. J. nuėjo į Jaunimo parką, ten buvo ir daugiau jaunuolių, jų nepažinojo. Tie jaunuoliai, taip pat ir A. J., gėrė alų. Nukentėjusysis sėdėjo su visais, bet jis alaus negėrė. Konfliktas įvyko dėl kepurės, nes kažkas numetė ant žemės A. Ž. kepurę ir tada jie žaisdami pradėjo ją mindyti. Nukentėjusysis irgi užmynė ir už tai buvo kaltinamųjų sumuštas. Pirmas smūgius sudavė A. Ž., jis trenkė kumščiu į akį ir į dantis. A. Ž. kojomis nespyrė. Po A. Ž. suduotų smūgių priėjo T. P. ir jam du kartus spyrė, pataikė į ranką ir į šoną, nuo smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Po to jis iš karto nuėjo namo, papasakojo motinai kas įvyko. Jam skaudėjo dešinę akį, todėl kreipėsi į ligoninę, o iš ten į policiją.
Specialisto išvada Nr. G 595/2017 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Č. buvo nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje, viršutinio žandikaulio I ir II dantų iš dešinės nuskėlimas, dešinės akies sumušimas, nosies sumušimas, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus galimai prie užduotyje nurodyto laiko, t. y. 2017 m. birželio 19 d.; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 39).
Teisme apklaustas liudytojas T. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. kaltinamasis T. P. buvo atvažiavęs pas jį į svečius. Apie 13 val. jie su T. P. ir dar keliais vaikinais nuėjo į Jaunimo parką ir ten esančiame miškelyje vaikinai gėrė alų. T. Š. nurodė alaus negėręs. Vienu metu buvo nuėjęs į šalį nusišlapinti, o kai grįžo, pamatė, kad vienas vaikinas, kaip vėliau sužinojo tai buvo A. Č., susiėmęs už veido. Jis paklausė T. P., kas nutiko, šis pasakė, kad įvyko konfliktas dėl kepurės. T. Š. teisme teigė pats nematęs, kad būtų vartojamas fizinis smurtas prieš A. Č., tačiau BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, T. Š. patvirtino, kad jo užfiksuoti parodymai teisingi, t. y. kad jis matė, kaip A. Ž. pastūmė nepažįstamą vaikiną, po ko tas vaikinas susiėmė už akies, pagal tai suprato, kad A. Ž. jam sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė – nematė. To vaikino poakis pamėlo, tačiau jis ir toliau sėdėjo kompanijoje su visais ir gėrė alkoholį. Kad T. P. būtų įspyręs tam vaikinui, liudytojas nematė (1 t., b. l. 68–69).
Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. apie 15 val. su kaimynu A. Č. nuėjo į Jaunimo parką. Ten sutiko T. P., T. Š., A. Ž., A. R. ir M., kurio pavardės nežino. Parke visi vartojo alkoholį – degtinę, alų. Jis buvo stipriai apsvaigęs, todėl neprisimena visų aplinkybių. Konfliktas, kurio metu nukentėjo A. Č., įvyko dėl A. Ž. kepurės. Kaip viskas vyko jis tiksliai nematė, buvo nusisukęs, o kai atsisuko, pastebėjo, kad A. Č. guli parkritęs ant žemės. Po to jis atsistojo, o liudytojas vėl nusisuko, tada kažkas spyrė nukentėjusiajam ir šis vėl nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiojo veide atsirado mėlynė, iš to suprato, kad nukentėjusysis sumuštas. Paskui A. Č. išėjo namo, o jie dar liko miškelyje ir toliau vartojo alkoholį.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. Alytaus apskrities VPK gavo N. M. pareiškimą, kad Alytuje, Jaunimo parke, nepažįstami asmenys sumušė jos nepilnametį sūnų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko sūnus patyrė įvarius sumušimus veido srityje ir buvo nuskeltas dantis, pareiškėja prašė surasti asmenis ir juos nubausti (1 t., b. l. 1–4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotrauka užfiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta Alytaus Jaunimo parke, esančiame Alytuje, Žuvinto g., t. y. vieta, kurioje žolė neauga, pakraščiuose auga medžiai, tame plote yra įduba apie 1 m gylio, kurioje primėtyta nuorūkų, tuščių cigarečių pakelių, tuščių butelių, šiukšlių; apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 9–13).
Policijos pareigūno T. K. 2017 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, nukentėjusysis nepilnametis A. Č. atpažino netoli įvykio vietos sutiktą jaunuolį, kuris jam įspyrė į koją. Paprašius to jaunuolio pateikti asmens dokumentus, jis jų nepateikė, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ten paaiškėjo, kad tai T. P., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t., b. l. 17, 116).
Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad A. J. 2017 m. birželio 20 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Ore“ (1 t., b. l. 52).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas A. J. telefonas, paspaudus mygtuką „Žinutės“, matyti 2017 m. birželio 20 d. adresatui „Ž.“ siųstos ir iš jo gautos žinutės, iš kurių turinio galima suprasti, kad asmuo, įvardintas „Ž.“, prašo padėti susitarti su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b. l. 53–61).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. P. ir A. Ž. kaltė dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu yra įrodyta. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad būdami vienoje kompanijoje su nukentėjusiuoju A. Č., apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties – ant žemės numestos A. Ž. kepurės, kurią nukentėjusysis užmynė kojomis, abu tyčia smurtavo A. Č. atžvilgiu, suduodami jam smūgius rankomis ir spirdami kojomis. Kaltinamasis A. Ž. pripažino pradėjęs konfliktą, nes supykęs dėl kepurės jis pirmas sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad po A. Ž. suduotų smūgių jis dar vieną kartą trenkė nukentėjusiajam ranka. Bylos ikiteisminio tyrimo metu T. P. aiškino vieną kartą įspyręs nukentėjusiajam. Nukentėjusysis A. Č. patvirtino, kad jį sumušė abu kaltinamieji, pirmas kumščiu į veidą smūgiavo A. Ž., po to T. P. įspyrė į ranką ir šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jie nuoseklūs, paremti kitais bylos duomenimis. Liudytojai T. Š., A. J. patvirtino, kad dėl numestos kepurės A. Č. buvo suduoti smūgiai, po kurių jis ranka užsidengė veidą, nugriuvo ant žemės. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. Č. nustatyti sužalojimai veido srityje, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje įrodyta, kad abu kaltinamieji dėl asmeninių paskatų tyčia naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Č., t. y. A. Ž. sudavė du smūgius kumščiu į veidą, o T. P. spyrė ir pataikė į ranką ir šoną. Dėl kaltinamųjų tyčinių smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajam A. Č. nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Pagal prokuroro pateiktą kaltinimą abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Tačiau teismas, išsamiai ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį, nes nenustatyti šiai nusikaltimo sudėčiai būtini padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti minėti padariniai. Pagal teismų praktiką šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta parke, t. y. viešoje vietoje, tačiau konfliktas vyko atokioje parko vietoje, prie miškelio, pašalinių asmenų ten nebuvo. Konfliktas vyko trumpai, jį matė tik jaunuoliai, kurie buvo vienoje kompanijoje su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju. Iš kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų A. J., T. Š. parodymų seka, kad kompanijos dalyviai nekreipė dėmesio į muštynes ir toliau vartojo alkoholį, kas rodo, kad konfliktas aplinkiniams išgąsčio nesukėlė ir jų nešokiravo. Nenustatytos ir kaltinamųjų chuliganiškos paskatos, nes jie veikė dėl asmeninių paskatų, pyko dėl nukentėjusiojo elgesio, taigi, jie neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, parodyti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir nesiekė sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Dėl išdėstytų motyvų ir įvertinus veikos padarinius teismas kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnį 1 dalį. Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos kaltinamiesiems ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, t. y. išpildyti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 256 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis T. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo pareiškimas, kad jis gailisi, teismo vertinimu, yra formalus ir nenuoširdus. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, subendrintina su 2017 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Kaltinamasis A. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino. Jis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, šios aplinkybės lengvina atsakomybę. Teismui pateiktas kaltinamojo A. Ž. ir nukentėjusiojo A. Č. susitarimas rodo, kad jie abu susitaikė, nukentėjusysis neturi A. Ž. jokių pretenzijų ir prašo jam nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 101). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo A. Ž. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. Ž. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo būdu yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Nukentėjusysis A. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo T. P. 57 Eur turtinei žalai, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamojo A. Ž. 57 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 17–19). Ieškinyje nurodė, kad dėl akies sužalojimo 2017 m. birželio 19 d. ir liepos 12 d. važiavo į VšĮ Kauno klinikas, ryšium su tuo turėjo išlaidų kurui 13,74 Eur. Įvykio metu jam buvo nuskelti du dantys, bus reikalingas protezavimas, už konsultacijas sumokėjo 86 Eur. Pirko vaistus nuo skausmo. Turtinė žala jo paskaičiavimu sudaro 114 Eur. Nusikaltimu jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes dėl sumušimo jautė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį diskomfortą, nepatogumus. Neturtinę žalą įvertino 400 Eur. Kaltinamasis A. Ž. jam atlygino 200 Eur, o T. P. žalos neatlygino, nors žadėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. pateikė kasos čekį, patvirtinantį, kad už odontologo paslaugas 2017 m. spalio 13 d. papildomai sumokėjo dar 36 Eur (2 t., b. l. 33). Nukentėjusysis nurodė, kad A. Ž. atlygino jam 75 Eur už padarytą turtinę žalą, todėl jokių pretenzijų šiam kaltinamajam jis neturi ir ateityje neturės, o iš kaltinamojo T. P. prašė priteisti 200 Eur neturtinei žalai ir 75 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimu A. Č. buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas emocijas, buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje, taip pat patyrė nepatogumus dėl sugaišto laiko. Neturtinei žalai atlyginti A. Č. prašė priteisti 400 Eur. Teismo vertinimu, 400 Eur suma yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei atsiradusiems padariniams. Pusę šios sumos atlygino kaltinamasis A. Ž. (1 t., b. l. 44) ir nukentėjusysis jam daugiau pretenzijų neturi, likusius 200 Eur jis prašė priteisti tik iš kaltinamojo T. P.. Taip pat ir dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusysis reikalauja 75 Eur atlyginimo tik iš kaltinamojo T. P.. Šiuo atveju, kai kaltinamųjų pareiga atlyginti žalą yra solidarioji, nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad prievolę atlygintų vienas iš skolininkų (CK 6.6 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Tačiau vis tik teismo manymu būtina įvertinti, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai A. Č. atžvilgiu buvo skirtingi. Kaltinamasis T. P. įspyrė nukentėjusiajam į ranką ir šoną, dėl to nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, bet kitokių padarinių nekilo. Tuo tarpu kaltinamasis A. Ž. sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą ir būtent nuo šių smūgių nukentėjusiajam atsirado dešinės akies sužalojimas, nuskilo dantys, dėl ko jam teko vykti į gydymo įstaigą Kauno m., patirti kelionės išlaidas, mokėti odontologui už jo paslaugas. Taigi, A. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais daugiau prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. P. turėtų atlyginti 1/4 neturtinės žalos, t. y. 100 Eur, o priteisti iš jo 75 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra, nes turtinė žala nėra jo veiksmų rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 68,39 Eur sumai už nukentėjusiajam A. Č. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 75). Ieškinys pagrįstas. Iš įrašų asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., b. l. 26–37, 78) matyti, kad A. Č. kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, taip pat Kauno klinikas dėl dešinės akies ir nosies sumušimo, dantų lūžio ir jam buvo suteiktos vaikų chirurgo, oftalmologo, vaikų ligų gydytojo ir burnos chirurgo paslaugos, kurių bendra suma 68,39 Eur. Asmuo, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą kito asmens sveikatai, privalo atlyginti visus patirtus nuostolius (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad A. Č. suteiktos gydymo paslaugos yra susijusios su jam padarytais sužalojimais veido srityje, teismas sprendžia, kad pareiga atlyginti žalą tenka vienam kaltinamajam A. Ž., nes būtent dėl jo smurtinių veiksmų atsirado žala. Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. Ž. atstovė pagal įstatymą motina N. Ž. pateikė kasos čekį, įrodantį, kad civiliniam ieškovui pervesta 34,20 Eur suma (1 t., b. l. 86). Liko neatlyginta 34,19 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo A. Ž., atsakingo už žalos padarymą (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nepilnametis, mokosi, todėl jam neturint turto, žala išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą N. Ž. (Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis A. Č. civilinio ieškinio pareiškime suformulavo prašymą atlyginti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 11 d. pažyma Nr. NTP-7-259 patvirtina, kad A. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 230,36 Eur (2 t., b. l. 80).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo pagrindu teismas, įvertinęs nukentėjusiojo atstovės atliktų darbų apimtį byloje, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti valstybei iš kaltinamųjų 230,36 Eur už advokato darbo apmokėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,
2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš A. Ž. 34,19 Eur (trisdešimt keturis eurus 19 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiam asmeniui suteiktas gydymo išlaidas. A. Ž. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti 34,19 Eur iš jo motinos N. Ž..
Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. Č. iš T. P. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. Č. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš kaltinamųjų T. P. ir A. Ž. po 115,18 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 18 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. A. Ž. neturint turto ar uždarbio, išieškoti 115,18 Eur iš jo motinos N. Ž.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kompaktinį diską su A. Č. apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.