Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Pro Invest Group“ pareikštą ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kredito sutartis buvo nutraukta. Kadangi atsakovė nepadengė savo kredito, likusi suma yra 1 802,60 Eur kredito suma, 371,79 Eur kredito mokestis. Pagal sutarties sąlygas, laiku neįvykdžius pagal vartojimo kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus sumos, kredito gavėjas privalo mokėti 58,03 procentų palūkanas ir viso palūkanų už vartojimąsi kreditu yra 288,95 Eur. Administravimo mokestis mokamas nuo kredito sumos už visą kredito naudojimosi terminą po 0,04 procentus ir yra 82,84 Eur. Negautas pajamas kaip nuostolį sudaro 1 158,61 Eur bendra vartojimo kredito kaina, kuri apskaičiuota iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas.

4. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2024 m. lapkričio 8 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 4 d. UAB ,,Pro Invest Group“ ir M. P. sudarytė vartojimo kredito sutartį Nr. 195961, suteiktas kreditas 2000,00 Eur; vartojimo kredito metinė palūkanų norma 58,03 procento; bendra vartojimo kredito kaina 1999,60 Eur; kredito grąžinimo terminas 2026 m. kovo 4 d.. Pagal vartojimo kredito sutartį ieškovė 2023 m. kovo 4 d. į M. P. asmeninę sąskaitą pervedė 2 000,00 Eur. Apie kredito sutarties nutraukimą atsakovas informuotas elektroniniu pranešimu 2024 m. spalio 3 d.. Byloje nepateikiama duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove.

6. Sutarties pagrindu tarp UAB ,,Pro Invest Group“ ir atsakovo M. P. susiklostė prievoliniai santykiai (LR CK 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotini kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal sutartį, nagrinėjamoje byloje, Teismas vadovaujasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti 2 174,39 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro 1 802,60 Eur kredito suma ir 371,79 Eur kredito mokestis. Kredito mokestį sudaro palūkanos ir administravimo mokestis paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo: palūkanos sudaro 288,95 Eur ir 82,84 Eur administravimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove būtų visiškai atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 174,39 Eur įsiskolinimo.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo taip pat 1 158,61 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų iš bendro vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas, administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas (1 999,6-371,79-469,20=1 158,61), kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

10. Pagal sutartį atsakovė ir ieškovė susitarė dėl mokėtinos metinės palūkanų normos – 58,03 proc., palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Bylos duomenimis, šalys sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026 m. kovo 4 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodyta paskutinės įmokos data). Dėl šių nuostolių (negautų pelno palūkanų forma) dydžio, pažymėtina, kad kaip jau minėta, Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas visa apimtimi – priteistini 1 158,61 Eur už laikotarpį iki 2026 m. kovo 4 d., t.y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos.

11. LR CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad mokėtina žyminio mokesčio suma už ieškinio pateikimą per elektronines ryšio priemones yra 75,00 Eur. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminio mokesčio. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

13. Teismas patyrė 19,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 19,02 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės UAB ,,Pro Invest Group“, juridinio asmens kodas 302453988, naudai 2 174,39 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 39 ct) įsiskolinimo, 1 158,61 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 333,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.