Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos PK 2020-04-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20113007965, kuriuo pareiškėja V. Č. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos PK tyrėjo D. B. 2020-04-07 nutarimu V. Č. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-10-09 iki 2020-03-19, jos mišrūnų veislės šuo nuolat išbėga iš namų valdos (duomenys neskelbtini) Kaune ir bėgioja kaimynų sklype (duomenys neskelbtini)Kaune, kuriame tuštinasi, o šuns šeimininkė V. Č. išmatų nesurenka ir neužtikrina, kad jos prižiūrimas šuo nepasišalintų iš namų valdos teritorijos ir nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių sveikatai ir turtui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Santakos PK vyresnioji tyrėja G. V. 2020-04-07, 17.23 val., nedalyvaujant V. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą (medžiagos b. l. 1-2), o po dviejų minučių 2020-04-07, 17.25 val. Santakos PK tyrėjas D. B. priėmė nutarimą ir V. Č. paskyrė 50 eurų baudą už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-10-09 iki 2020-03-19, jos mišrūnų veislės šuo nuolat išbėga iš namų valdos (duomenys neskelbtini)Kaune ir bėgioja kaimynų sklype (duomenys neskelbtini)Kaune, kuriame tuštinasi, o šuns šeimininkė V. Č. išmatų nesurenka ir neužtikrina, kad jos prižiūrimas šuo nepasišalintų iš namų valdos teritorijos ir nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių sveikatai ir turtui, tokiu būdu ji pažeidė ANK 346 straipsnio 2 dalį (medžiagos b. l. 3-4).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-03-19, 21.38 val. užregistruotas A. K. pranešimas apie administracinį nusižengimą, trukusį nuo 2019-10-01 iki 2020-03-19 (medžiagos b. l. 5-6), fotonuotraukos (medžiagos b. l. 7-10, 13-20), tyrėjos G. V. 2020-04-07 tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodo, kad 2020-03-23 gavusi Santakos PK vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. užduotį tikslinti įvykio aplinkybes ir pradėti administracinę teiseną, vadovaudamasi nurodymu dėl policijos darbo organizavimo karantino metu, 2020-04-07 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. Č., kuri paaiškino, kad jos mišrūnų veislės šuo tikrai kartais laksto kaimynų sklype, nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ji dėl šalyje apskelbto karantino pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant ir vienu metu būtų surašytas ne tik administracinio nusižengimo protokolas, bet ir būtų priimtas nutarimas. Dokumentus ji pageidavo gauti elektroniniu paštu (medžiagos b. l. 22).

Pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktais pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareigūnė, tyrusi galimai padarytą pažeidimą, nesiaiškino visų įvykio aplinkybių. Ir administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas pareiškėjai nedalyvaujant, šie dokumentai priimti dviejų minučių skirtumu vienas po kito, vadinasi netiriant įvykio ir neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, nenustačius šuns savininko, netinkamai įvertinus pateiktas fotonuotraukas, neidentifikavus šuns ir jo savininko, nevykstant į įvykio vietą bei nerenkant kitų reikšmingų įrodymų, juo labiau, kad pati pareiškėja nurodė, kad šuns savininkė mirusi, o jos šuo atbėga ir į jos kiemą, neįstatymiškai sureagavus ir įvertinus pokalbį su pareiškėja telefonu, kuomet ji neva prašė ir protokolą surašyti, ir nutarimą priimti tuo pačiu metu. Liko nepaneigtas pareiškėjos teiginys, jog ji serga galvos onkologine liga ir dėl to jos kalba gali būti neatsakinga ir neadekvati, ji dažnai neatsimena ką yra pasakiusi anksčiau, yra prižiūrima savo vyro J. Č., dėl šių priežasčių negalima vadovautis jos telefoninių pokalbių turiniu, nesuteikus galimybės pareiškėjai teikti paaiškinimą ir išsakyti savo nuomonę, tokiu būdu pažeidžiant jos konstitucinę teisę į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat teismas konstatuoja, kad netirtos aplinkybės ir dėl A. K. sklypo aptvėrimo. Liko nepaneigti pareiškėjos teiginiai, jog jos sklypas (duomenys neskelbtini)yra aptvertas iš visų pusių tvora, o kaimynas A. K. savo sklypo neapsitvėręs, nors kai pirko, tvora buvo, tačiau ją iš rytinės pusės išardė ir iš tvoros elementų pasistatė savo šuniui voljerą. Esant netrukdomam patekimui į jo sklypą, dažnai ateina įvairūs šunys, kurie ir tuštinasi ir šlapinasi. A. K. laiko šunį kieme. Šis šuo kaukia po tris dienas ir naktis, trukdydamas rimtį ir neleisdamas išsimiegoti. Kaimynai ne kartą įspėjo A. K. dėl netinkamo šuns laikymo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl A. K. skundžiasi dėl E. Č. šuns, kuris niekam jokio rūpesčio nekėlė. Kaip jau minėta, medžiagoje neatliktas rodomo šuns atpažinimas, netirta, iš kokių požymių nustatyta, kad fotografijose užfiksuotas šuo priklausė būtent E. Č. ir buvo laikomas jos sklype. Netirta ar jis E. Č. ar tai visai kitas šuo. Medžiagoje neatliktas nei vienas tyrimo veiksmas, neapklaustas nei vienas liudytojas, neapžiūrėta įvykio vieta ir t. t. Medžiagoje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjos anytos E. Č. (mirusios 2020-02-19) gyvenimą (duomenys neskelbtini), Kaune galimo pažeidimo 2019-10-09 metu, kai, anot V. Č., E. Č. apsitvėrė savo sklypą nuo A. K. ir savo sklypo kieme laikė prie būdos pririštą šunį vardu B., kuris užfiksuotas fotonuotraukose. E. Č. šuo buvo ne kartą nutrūkęs nuo būdos ir galėjo ateiti į A. K. sklypą. Tai užfiksuota A. K. fotonuotraukose: 2019-12-01, 2019-12-28, tačiau, kaip minėjo anksčiau, neatliktas šuns atpažinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent E. Č. šuo užfiksuotas fotonuotraukose. Teismas taip pat pritaria teiginiui, kad net ir tuo atveju, jei fotonuotraukose ir užfiksuotas E. Č. šuo, pareiškėja vis tiek negali atsakyti už E. Č. veiksmus dėl netinkamo gyvūnų laikymo Kauno mieste. Pareigūnas D. B. nenustatė tinkamo traukti administracinėn atsakomybėn subjekto, pareiškėjai nutarimą surašė nepagrįstai. Nutarime nurodoma tęstinė administracinio nusižengimo veika – nuo 2019-10-09 iki 2020-03-19, tačiau paaiškėjus apie šuns savininkės mirtį ir galimai su šiuo faktu susijusį šuns dingimą, o apie A. K. sklype galimai kitų šunų lankymąsi, šios aplinkybės taip pat netirtos ir nefiksuotos. Teismas taip pat pritaria, kad prie medžiagos pridėtos visos fotonuotraukos yra neinformatyvios, negalima suprasti kur yra šuo, kokios veislės, kur išmatos, kur yra sklypo ribos ir pan. Fotonuotraukose yra užrašai ne valstybine lietuvių kalba, neatliktas jų vertimas, netinkamai atlikta veiksmų eiga ir rezultatų fiksavimas. Nuotraukos neatitinka įstatymo reikalavimų: tai yra neaprašyta kas jose vaizduojama, neužfiksuota data, kada atliktas fotografavimas, kas atliko fotografavimą, kokias priemones naudojo, kur laikoma laikmena su fotonuotraukomis ir jos nepatvirtintos fotografavusio asmens parašu, nepadarytas įrašų vertimas į lietuvių valstybinę kalbą. Dėl šių priežasčių šios fotonuotraukos taip pat negali būti pripažįstamos traukiamo asmens administracinėn atsakomybės kaltės įrodymais.

Taigi, apibendrinat tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad būtų visapusiškai ištirtos fakto aplinkybės, kurios turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą, tyrimo medžiagoje tai patvirtinančių duomenų nėra. ANK 593 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, fiksuojant tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Skundžiamame nutarime neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės, netinkamai išspręstas subjekto klausimas ir nepagrįstai V. Č. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šio naštos negalima perkelti galimai administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Esant tokioms abejonėms, kurios privalo būti vertinamos pažeidėjo naudai, teismas, negalėdamas prieiti prie išvados, jog V. Č. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles konstatuoja, jog neįrodyta, jog V. Č. tyčia pažeidė šių taisyklių 12 straipsnį, 25.5 straipsnį, 32 straipsnį, dėl to nutarimas naikintinas, o byla nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

V. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos PK 2020-04-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20113007965 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.