- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-632-569/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. Č., L. B.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. Č. ir L. B. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – M. Č. ir L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką D. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo iš jo motinos L. B.. Teismui pateiktą prašymą leisti paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą Tarnyba grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) gautas nepilnamečio D. N. (buvusio Č.) pranešimas, kad jis Lietuvoje jau metus gyvena vienas, be tėvų, Lietuvoje neturi jokio atstovo pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymą tenkino – leido paimti nepilnametį vaiką D. N. iš tėvo M. Č. ir motinos L. B..
3. Teismas sprendė, kad Tarnybos specialistai, vertindami nepilnamečio D. N. situaciją, pagrįstai nustatė rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 26.1 punkte – vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; Aprašo 26.11 punkte – vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu (vaiko atstovai pagal įstatymą leido vaikui išvykti iš šalies, kurioje gyveno ir persikelti į Lietuvą vienam); Aprašo 26.8 punkte – vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą.
4. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas laikinosios globos nustatymo pagrindas – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį D. N. iš jo tėvų M. Č. ir L. B..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys M. Č. ir L. B. (toliau – apeliantai) prašo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama nutartis priimta formaliai, skubotai, neatsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, todėl turi būti panaikinta.
5.2. Vaikas jau seniai pas Ū. M. R. nebegyvena, bet teismas kažkodėl į tai nekreipė dėmesio ir į teismo nutartį įrašė senus, neatitinkančius tikrovės duomenis, tai yra nesigilino į esmines faktines aplinkybes.
5.3. Dėl teismo išvados, kad vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą, teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, nes: a) D. N., pasitaręs su Tarnybos darbuotojais J. K. ir E. R., (duomenys neskelbtini) mėnesį pats išvyko gyventi atskirai į Lietuvą, t. y. ne apeliantai jį paliko, o jis juos, patartas Tarnybos atstovų, paliko. Dėl kaltinimo smurtu prieš vaiką – atsakingai pareiškiama, kad nei apeliantai, nei jų (duomenys neskelbtini) A. prieš D. N. nesmurtavo. Priešingai, D. smurtavo prieš apeliantų šeimą, tai yra nurodyta paaiškinimuose Tarnybai, kuri šį paaiškinimą persiuntė teismui. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie smurtą, priešingai, D. N. yra pripažinęs ir raštu parašęs, kad apeliantus kaltindamas smurtu melavo ir juos apkalbėjo. Todėl nesuprantama, kaip teismas galėjo padaryti tokias išvadas, kokiais įrodymais remiantis, kad prieš nepilnametį buvo vartojamas smurtas. Taip pat iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kada tas smurtas įvyko, dėl kurio buvo išduotas leidimas paimti vaiką – ar iki D. N. išvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) mėnesį, ar prieš Vaiko situacijos vertinimo anketos surašymą – (duomenys neskelbtini).
5.4. Nesuprantama, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, kad apeliantai nesugeba užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas sprendė, ar apeliantų šeimoje aplinka yra saugi, ar nesaugi. Kaip apeliantai gali D. N. tą aplinką užtikrinti, jeigu jis, patartas Tarnybos darbuotojų, iš apeliantų išvažiavo.
5.5. Teismas nepagrįstai apeliantus apkaltino, jog jie leido D. N. vienam persikelti į Lietuvą. Teismas tokias išvadas padarė neįsigilinęs į situaciją ir nesusipažinęs su byloje esančiu D. N. prašymu, adresuotu apeliantams, iš kurio galima daryti išvadas, kad išvykti vienam į Lietuvą leido ne apeliantai, o Tarnybos darbuotojai J. K. ir E. R., ir kad D. N. išvažiuoja susitaręs su savo draugu A. N., gim. (duomenys neskelbtini), pas kurį ir apsigyveno. Taigi, D. N. apeliantų leidimo išvykti į Lietuvą neprašė, jis jį jau turėjo ir išvyko ne vienas, bet pas savo naująjį draugą – globėją.
5.6. Teismas vaiko nuomonės neklausė, nors vaikas, būdamas vyresnis nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. CPK 380 straipsnyje „Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje“, nurodyta: kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Šiuo atveju tas nebuvo padaryta.
5.7. Nėra aišku, kada vaikas buvo „iš apeliantų paimtas“, kaip ir kokiais įrodymais remiantis buvo prieita išvados, kad apeliantų aplinka yra „nesaugi“, nėra aišku, kokius, kada ir kieno atliktus veiksmus savo sprendimu sankcionavo teismas, neatskleista bylos esmė, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo suinteresuotų asmenų atskirojo skundo netenkinti ir (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais, tarp kurių buvo ir vaiko situacijos vertinimo anketa (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti anksčiau paminėti rizikos veiksniai.
6.2. 26.1 rizikos veiksnys buvo nustatytas dėl to, nes, atliekant vaiko situacijos vertinimą, nepilnametis nurodė, jog gyvendamas su tėvais patyrė psichologinį smurtą (manipuliacijos, t. y. tėvams nuolat kažkas nepatikdavo ir neįtikdavo) ir fizinį (kai buvo mažesnio amžiaus, tėvai mušė jį diržu ir kai jis pradėdavo verkti užkimšdavo burną viskuo) smurtą šeimoje iš tėvų.
6.3. Kitas rizikos veiksnys 26.11 buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, jog vaiko atstovai pagal įstatymą leido vaikui išvykti iš šalies, kurioje gyveno, ir persikelti į Lietuvą gyventi vienam. Nors apeliantai teigė, kad išvykti iš šalies vaikui leido Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, tačiau pažymėtina, jog Tarnyba nesuteikia jokių leidimų, Tarnybos darbuotojai gali tik pakonsultuoti ir suteikti informaciją apie rūpimus klausimus, taip pat svarbu pažymėti jog tėvai yra įstatyminiai atstovai, kurie yra atsakingi už savo nepilnamečius vaikus, todėl sprendimus, susijusius su savo vaikais, jie priima patys. Antras rizikos veiksnys šiame punkte buvo nurodytas, jog vaiko atstovai pagal įstatymą nebendrauja su specialistais, prašo teikti informaciją raštu ir tiesiogiai šeimos advokatui. Informuojame, jog nepilnamečio tėvas su Skyriaus specialistėmis bendravo vienintelį kartą, kuris nurodytas (duomenys neskelbtini) anketoje, daugiau tėvai neatsakinėjo į skambučius, visų dokumentų iš Skyriaus reikalavo suinteresuotų asmenų advokatas.
6.4. 26.8 punkte įvardinti rizikos veiksniai nustatyti, nes vaikas nurodo, jog Lietuvoje gyvena jau pusantrų metų, neturi jokio atstovo pagal įstatymą, su tėvais nebendrauja ir nepalaiko ryšio jau metus. Pažymėtina, jog tėvai išvykus vaikui į Lietuvą su juo nebendravo, juo nesidomėjo, neteikė jokio išlaikymo, tai taip pat reiškia tėvų nepriežiūrą vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
9. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – D. N. (duomenys neskelbtini) prašymą. Taip pat dar papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą, būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantų pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos.
Dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą
10. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
11. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 d. d., o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 d. d., kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką D. N. iš jo atstovų pagal įstatymą, t. y. abiejų tėvų, grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) gautas nepilnamečio D. N. (buvusio Č.) pranešimas, jog jis Lietuvoje jau metus gyvena vienas, be tėvų, Lietuvoje neturi jokio atstovo pagal įstatymą.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas laikinosios globos nustatymo pagrindas – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį D. N. iš jo tėvų M. Č. ir L. B..
14. Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra daug prieštaringų duomenų dėl nepilnamečio vaiko išvykimo gyventi į Lietuvą aplinkybių, dėl jo pasakojimų apie galimus jo patirtus jo teisių pažeidimus, gyvenant su tėvais, todėl būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.
15. Pažymėtina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl svarbu ir būtina patį nepilnametį apklausti teisme, jog būtų galima išsamiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
16. Nagrinėjamu atveju teismas vertino tik pareiškėjo pateiktą vaiko situacijos vertinimą, tačiau visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų ir duomenų dėl vaiko išvykimo į Lietuvą (pačio vaiko pasisakymai; prašymai; kas inicijavo jo grįžimą į Lietuvą; kiek tam turėjo įtakos minimų Vaiko teisių specialistų išaiškinimai, konsultacijos dėl galimybės gyventi vienam; ir pan.), jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybių, visiškai nevertino aplinkybių apie galimai patirtą smurtą (nei koks smurtas galimai naudotas, nei kada jis buvo naudotas, nevertintos aplinkybės, kad nepilnametis jau virš metų laiko negyveno su tėvais), visiškai nesidomėjo apie asmenį Ū. M. R., pas kurią laikinai buvo apgyvendintas nepilnametis vaikas (koks tarp jų ryšys, jos galimybės laikinai priimti nepilnametį vaiką gyventi pas save ir pan.).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nori atkreipti apeliantų dėmesį, kad jie turi bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais bei teismu ir aktyviai dalyvauti nagrinėjant šį pareiškėjo prašymą.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes yra būtina nustatyti nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti (duomenys neskelbtini) nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.