Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teismo posėdžio metu E. G. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2017-09-17, buvo šviesu, po pietų, galėjo būti apie 15.05 val., dirbo kartu su nukentėjusiuoju. Jam pasakė važiuoti lyginti skaldą. Nukentėjusysis dirbo su vibroplokšte. Jis nematė nukentėjusiojo. Matė, kad nukentėjusysis dirbo maždaug už 20 metrų. Važiuodamas lėtai atbuline eiga žiūrėjo į priekį, atgal nežiūrėjo. Tačiau neįvertino atstumo, atsitrenkė į nukentėjusįjį ir jį prispaudė. Taip pat paaiškino, kad mechanizatoriumi dirba su apie 4 metus, darbo elgesio taisykles žino, yra pasirašęs dėl darbo saugos. Nors anksčiau buvo teistas, paskirtas bausmes atliko. Šiuo metu dirba. Dėl savo veiksmų labai gailisi, norėtų atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Kadangi E. G. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

2018-05-03 įtariamuoju apklausto E. G. parodymai, kad jis psichikos, priklausomybės ligomis nesirgo, neserga, į įskaitą dėl psichikos, priklausomybės ligų nėra įrašytas. Galvos traumų neturėjo. Lietuvių kalbą jis supranta, skaito, rašo, vertėjas jam nėra reikalingas. Dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" mechanizatoriumi, o būtent – ekskavatorininku, jis 2017-09-18 apie 15.05 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko skaldos lyginimo darbus su ratiniu ekskavatoriumi-krautuvu CATERPILLAR 434E. Tuo metu prie pat rezervuaro krašto du darbininkai su vibroplokšte vibravo smėlį (ne skaldą). Jis juos matė, tačiau jam važinėti dar buvo pakankamai vietos. Važiuodamas atbuline eiga, jis priekiniu kaušu lygino skaldą, stebėjo priekinį ekskavatoriaus kaušą ir todėl nepastebėjo, kad šie darbininkai su vibroplokšte buvo jau paėję toliau nuo gaisrinio vandens rezervuaro krašto. Važiuodamas jis pajuto ir išgirdo trenksmą, suprato, kad į kažką atsirėmė, todėl iš karto sustojo. Kaip paaiškėjo, jis ekskavatoriaus galine dalimi prispaudė prie vibroplokštės darbuotoją, tai buvo V. P. Tai jis padarė nesąmoningai, nes važiuodamas atbuline eiga pastarojo nepastebėjo. Jis nesitikėjo, kad šie darbuotojai su vibroplokšte atsidurs jo ekskavatoriaus judėjimo zonoje. Jis pripažįsta, kad minėtais savo veiksmais pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21, patvirtintos UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus 2011-03-15 įsakymu Nr. DS-19, 3.7. punktą (prieš pradedant darbą būtina įsitikinti, ar darbo zonoje nėra žmonių) ir 4.7. punktą (prieš dirbdamas, važiuodamas ekskavatoriumi mašinistas privalo įsitikinti, kad už ekskavatoriaus nėra dirbančių žmonių). Su šia instrukcija jis buvo supažindintas, buvo instruktuotas dėl darbų saugos, yra apmokytas dirbti su minėtu ekskavatoriumi. Jo manymu, minėti du darbininkai su vibroplokšte taip pat turėjo žiūrėti, kur jie juda, kur juda ekskavatorius, be to, jie galėjo jį perspėti, kad žada dirbti su vibroplokšte toliau nuo vandens rezervuaro krašto. Jeigu pastarieji taip būtų padarę, šis įvykis nebūtų kilęs. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi. Jis norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju V. P., tačiau jo finansinės galimybės yra labai ribotos, vargu, ar jis sugebėtų apmokėti nukentėjusiojo pageidaujamą sumą, kaip jam padarytos fizinės ir kt. žalos atlyginimą. Daugiau nieko šiuo metu papildyti neturi (t. 2, b. l. 183–184).

2017-09-21 ir 2017-10-12 apklausto kaip liudytojo nukentėjusiojo V. P. parodymai, kad jis į Lietuvą atvyko 2017-08-09. Tarpininkaujant A. (kitų pastarojo duomenų nežino) jis 2017-08-09 pasirašė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. G. Pagal šią sutartį jis buvo priimtas dirbti vairuotoju. Iš pradžių apie savaitę laiko darbo nebuvo, o po to – nuo 2017-08-17 jis pradėjo realiai dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" žinioje įvairiuose statybos objektuose, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo darbuotojus pasiūlydavo kitoms įmonėms – rangovams. Jis sutiko dirbti kaip kelininkas, nes jį toks darbas tenkino. UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. davė pasirašyti dėl darbų saugos, trumpai instruktavo. Taip pat dėl darbų saugos jį instruktavo, davė pasirašyti UAB "(duomenys neskelbtini)" darbų vykdytojai kiekviename objekte. Statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jam pasirašyti dokumentus dėl darbų saugos atvežė, trumpai jį instruktavo darbų vykdytojas I. 2017-09-18 jis nuo 7 val. pradėjo dirbti minėtame statybos objekte (duomenys neskelbtini). Darbų vykdytojas E. jam pavedė trombuoti smėlį, žvyrą su vibroįrenginiu (vibroplokšte) šalia priešgaisrinių vandens rezervuarų. Kiek žino, su juo prie vibroplokštės dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininkas K. (pavardė nežino) ir ekskovatorininkas E. (pavardės nežino). Apie 15 val. jie su vibroplokšte trombavo smėlį, žvyrą palei vandens rezervuaro kraštą (maždaug per 50–60 cm nuo šio krašto), jis už rankenos traukė vibroplokštę, eidamas atbulas, o K. ją stūmė, pasilenkęs virš jos. Jie nematė ir negirdėjo, kad link jų atbuline eiga važiavo ekskavatorius, nes buvo labai triukšminga. Kaip suprato, ekskavatorininkas E. važiavo paimti žvyro prie žvyro krūvos – jis atbulas važiavo link jų, o jie judėjo link ekskavatoriaus. Netikėtai jis pamatė sau iš kairės ekskavatoriaus kaušą ir pajuto stūmimą į nugaros sritį, stiprų skausmą – ekskavatorius galine dalimi jį spaudė prie vibroplokštės, kuri judėjo link ekskavatoriaus. Jis iš visų jėgų dar sugebėjo parversti vibroplokštę ant šono ir ją išjungti. Po to nukrito ant žemės. Pribėgo visas perbalęs E., klausė, kaip jis. Gal po 10-15 minučių atvyko medikai ir jį išvežė į ligoninę. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, dėl civilinio ieškinio jis apsispręs vėliau. Daugiau nieko papildyti neturėjo (t. 1, b. l. 44–45, 49–56).

2017-09-19 apklausto liudytoju E. J. parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Įmonė užsiima kelių tiesimo darbais. Šiuo metu jis dirba statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), čia jie įrenginėja automobilių stovėjimo aikštelę aplink statomą objektą. 2017-09-18 jis dirbo nuo 8 val. iki 17 val., jo darbo vieta yra objekte esančiame vagonėlyje įrengtame kabinete. Apie 15 val. jam pranešė, kad statybų aikštelės gale traktorius prispaudė darbuotoją. Greitoji medicinos pagalba jau buvo iškviesta, jis nedelsiant priėjo prie įvykio vietos ir laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, nukentėjusį asmenį (šio duomenų nepamena) išvežė į ligoninę. Nukentėjusiajam išorinių sužalojimų nesimatė, šis tik skundėsi, kad skauda ranką ir šoną. Į įvykio vietą taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie nufotografavo įvykio vietą. Traktorių, kuris prispaudė darbuotoją, vairavo mechanizatorius E., pavardės nepamena. Jis asmeniškai apie įvykį darbo inspekcijai nepranešė, ar kažkas be jo tai padarė, jis nežino (t. 1, b. l. 67–68).

2017-09-18 ir 2017-09-19 liudytoju apklausto K. P. parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, šiuo metu dirba statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), šiame objekte dirba apie porą savaičių. 2017-09-18 jis dirbo objekte, trombavo žemes. Toje vietoje, kur jis dirbo, labai sunkiai su vibroplokšte trombavosi žemė, todėl į pagalbą jam atėjo V. (pavardės nežino, jis – iš Ukrainos). Tai yra įprasta praktika, jei kažkuris iš jų neturi darbo, eina padėti kitiems. Jis stūmė vibroplokštę (kuri yra apie 250 kg svorio), o V. ją traukė. Su vibroplokšte jie trombavo, tvirtino smėlį, kad šis taptų kietas. Apie 15 val. jis vibroplokštę stūmė nuleidęs galvą, buvo su šalmu, todėl priešais save nieko nematė. Stūmimas reikalavo daug jėgų. Bestumiant jis išgirdo, kad V. sustenėjo. Nei iš šio, nei iš to vibroplokštė pasisuko šonu ir apvirto. Pakėlęs galvą jis pamatė, kad V. guli kitoje pusėje, nei nukrito vibroplokštė, ir šalia stovi traktorius. Dar nukritęs V. spėjo išjungti vibroplokštę, ant šio striukės nugaroje jis pastebėjo tepalo žymes, pačio momento, kaip šį prispaudžia, jis nematė, tačiau suprato, kad tai įvyko traktoriui važiuojant atbuline eiga. Tuo metu lijo lietus ir oro sąlygos buvo prastos. V. skundėsi, kad šiam labai skauda, sąmonės praradęs nebuvo. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. dirba ne „(duomenys neskelbtini)" įmonėje, jis dirba kažkurioje kitoje įmonėje, kuri taip pat atlieka darbus šiame objekte (t. 1, b. l. 70–71, 73).

2018-03-14 liudytoju apklausto A. G. parodymai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017-07-27, eina įmonės direktoriaus pareigas. Šios įmonės veiklos sritis – statybos darbai. Įmonės darbas organizuojamas tiek sudarant rangos sutartis, tiek sudarant įmonės darbuotojų nuomos sutartis. Kiek prisimena, Ukrainos pilietis V. P. turėjo darbo vizą dirbti Lietuvoje. Jis 2017-08-08 kreipėsi su prašymu priimti į darbą jų įmonėje. Darbo sutartį su juo sudarė 2017-08-09, joje nurodė, kad V. P. pradės dirbti 2017-08-10 vairuotoju. Tačiau tuo metu darbo vairuotojo pareigose nebuvo, todėl jis pasiūlė V. P. dirbti statybose UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, pagal anksčiau su šia įmone jų įmonės sudarytą rangos sutartį. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo statybos darbus. Rangos sutartis buvo sudaryta 2017-01-16 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), kuria jų įmonė įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos montavimo darbus. Tačiau realiai situacija buvo kitokia – pagal šia sutartį jų įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tik perduodavo savo darbuotojus (iš jų ir V. P.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion, kuri, kaip rangovas, atlikdavo darbus užsakovui – šiuo atveju įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė iš viso nebendravo, neturėjo jokių kontaktų. Su ja bendravo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius A. B., kuri (kaip rangovas), kiek žino, buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau konkrečiau jis nieko nežino. Daugiau jokių dokumentų, kurių pagrindu V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nustatytos darbuotojų mokymo, instruktavimo tvarkos, tačiau darbuotoją V. P. saugos klausimais turėjo instruktuoti (pagal jų susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, kas, kiek žino, ir buvo padaryta. Taip pat įmonėje nėra nei darbo grafikų (juos tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“), nei vairuotojo ar kelio darbininko pareigybės aprašymų (pareiginių nuostatų), profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Apsaugos priemonės įmonėje neišduodamos, jomis aprūpina darbus vykdantys rangovai. Jų įmonėje nėra V. P. sveikatos tikrinimo dokumentų. Jau po įvykio, kurio metu nukentėjo V. P., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė sudarė sutartį dėl darbų saugos funkcijų atlikimo. Sutarčių, susitarimų tarp jų įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų saugos funkcijų vykdymo, organizavimo nebuvo sudaryta. Taip pat jų įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neruošia darbų atlikimo technologinių kortelių ir kitų dokumentų, susijusių su statybų darbais, kadangi jas rengia konkrečius statybos darbus atliekantys rangovai. Negali pasakyti, nežino, ar V. P. buvo pasitikrinęs sveikatą. Darbo drabužiais ir priemonėmis V. P., kiek jam žinoma, aprūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Instruktažą dėl darbų saugos turėjo pravesti ir, kiek žino, pravedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užduotis statybų objektuose skirstydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas. Instruktavimo darbo vietose – statybų objektuose jų įmonė neorganizavo. Darbuotojas V. P. faktiškai buvo perduodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion. Pranešimų dėl laikino įdarbinimo jų įmonė Valstybinei darbo inspekcijai neteikė. Apie įvykį rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo jų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. P., jis sužinojo 2017-09-18 apie 18 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B., kad darbo metu V. P. buvo sužalotas ir išvežtas į ligoninę. Tada jis iš karto nuvažiavo į ligoninę, kad sužinotų, kokios šis būklės. Kadangi įvykio vietoje buvo policija, įvykio vieta buvo užfiksuota. Įvykio vietoje jis nebuvo, nes ten, tame statybų objekte, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežinojo apie pareigą išsaugoti įvykio vietą. Dėl įvykio vietos neišsaugojimo jis buvo Valstybinės darbo inspekcijos nubaustas bauda. Pagal minėtą jų įmonės darbo sutartį V. P. buvo įdarbintas 0,25 etato (2 darbo valandas per dieną), todėl ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jų įmonė nurodė tokį jo darbo laiką. Kad V. P. realiai dirbo ilgesnį darbo laiką, jis nežinojo, nes su minėtu statybos objektu jų įmonė jokių reikalų netvarkė. Dėl neteisingo V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, ir dėl to, kad šis dirbo, neturint Lietuvos darbo biržos išduoto leidimo dirbti, jis pagal 2017-12-12 administracinio nusižengimo protokolą teisme taip pat buvo nubaustas bauda. Po šio įvykio jų įmonė V. P. geranoriškai papildomai sumokėjo apie 600 Eur, šis jų įmonei jokių pretenzijų neturi. (t. 1, b. l. 76–78).

2018-03-25 liudytoju apklausto A. B. parodymai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016-08-29, jo pareigos – direktorius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometiniu direktoriumi B. K. 2017 m. sausį jie susitarė, kad, kai jis turės užsakymų rangos darbams kelio ruošimo srityje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės šiuos darbus atlikti už tinkamą kainą. 2017-01-16 jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinis direktorius B. K. pasirašė sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos montavimo darbus. Po to kelis kartus jis bandė susitarti dėl konkrečių darbų objektuose ir užmokesčio už šiuos darbus. Pradžioje buvo sunku susitarti dėl darbų perdavimo, medžiagų apskaitos ir kitų dalykų, todėl darbai buvo atidedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandį kreipėsi į jį, kad reikia atlikti tam tikrus darbus (lauko kelio darbus ir kt.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė mokėti už atliktus darbus (matuojant kvadratiniais metrais), tačiau buvo sunku apskaityti atliktų darbų kiekius, medžiagas, nes skyrėsi 1 kvadratinio metro storis, medžiagų kiekis (nebuvo, kaip tai išmatuoti), todėl buvo sutarta atliktus darbus apskaityti pagal darbo valandas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo) buvo sudaryta 2017-04-24 rangos sutartis Nr. W 04/24 dėl kelio lauko darbų atlikimo pagal užduotį, mokant pagal darbo valandas. Tokiomis pat sąlygomis jis (kaip užsakovas) persamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip rangovą), t. y. nauja rangos sutartis sudaroma nebuvo, o buvo vadovaujamasi minėta 2017-01-16 rangos sutartimi Nr. 17/03 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo). Būdamas atestuotas darbų vadovas ir statybos specialistas, jis pats asmeniškai dalyvavo išverčiant ir supažindinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. P. su darbo saugos taisyklėmis objekte, paskyroje leidime ir technologinėje kortelėje (nustatytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jis užtikrino, kad pastarajam būtų išduoti reikalingi darbo įrankiai ir spec. priemonės. Prieš pradedant darbus, jis įsitikino, kad V. P. įdarbintas legaliai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. parodė jam V. P. socialinio draudimo (SODROS) dokumentą bei Lietuvos darbo vizą. Minėtą rangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošė jis pats. Dėl nedidelės sutarties vertės, jis neatidžiai ją peržiūrėjo dėl darbų saugos sąlygų, t. y. darbų saugos klausimai ir kas už juos atsako nebuvo aptarta. Darbų saugą ir sveikatą turėjo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką ji ir padarė, nes jis pats, kaip minėjo, dalyvavo instruktuojant dėl darbų saugos V. P. Taip pat darbų saugą ir jos kontrolę savo darbuotojo V. P. atžvilgiu turėjo užtikrinti šio darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Papildomų susitarimų dėl darbų saugos ir sveikatos reikalavimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Daugiau jo įmonėje (apart minėtų dviejų rangos sutarčių) jokių dokumentų, susijusių su šiuo įvykiu, su V. P., nėra, todėl daugiau jokių dokumentų (kuriuos buvo prašyta pateikti) pateikti negali. Pranešimo dėl V. P. VDI Vilniaus skyriui nesiuntė, kadangi tai turėjo daryti darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbą statybos objekte (adresu (duomenys neskelbtini), kuriame 2017-09-18 nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjo V. P.) organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užmokestį už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą ir sąskaitą-faktūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo jis ir pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie mokėjo V. P., jam dalyvaujant, kad šiam būtų tvarkingai sumokėta. Apie patį įvykį 2017-09-18 jis sužinojo 2017-09-18 vakarop (tiksliau nepamena), jam paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G., jie nuvažiavo į ligoninę, kad sužinotų, kokios nukentėjusysis būklės. Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyto V. P. darbo laiko jis nieko pasakyti negali, nes tų žiniaraščių nepildė. Jis buvo įsitikinęs, kad V. P. dirba legaliai. Kad šis buvo įdarbintas vairuotoju, o ne kelio darbininku, į tai jis neatkreipė dėmesio, nes dirba su daug subrangovų ir visų dokumentų sužiūrėti nesuspėja. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 96–98).

2017-12-05 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog dėl šio įvykio prevencinės priemonės buvo įgyvendintos, V. P. buvo supažindintas su technologine kortele, pavojingos zonos ties rezervuaro kraštais buvo pažymėtos ženklais, o ekskavatoriaus darbo ir skaldą lyginusių darbininkų darbo zonos buvo bendroje zonoje, todėl įrengti aptvėrimus ir papildomus ženklinimus nebuvo tikslinga dėl atliekamų darbų pobūdžio. Kaip nelaimingo atsitikimo priežastys nurodyta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininkas E. G., atlikdamas skaldos lyginimo darbus su ekskavatoriumi, važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo šalia gaisrinio rezervuaro su vibroplokšte dirbusių kelio darbininkų, dėl to ekskavatorius galine dalimi prispaudė prie vibroplokštės ir sunkiai sužalojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. P., tuo pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. ir Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 3.7. ir 4.7. punktus (t. 2, b. l. 4–5).

Specialisto 2017-10-10 išvada Nr. T-N 2838/2017(01), kurioje nurodyta, kad V. P. kraujyje alkoholio, narkotinių medžiagų nerasta (t. 2, b. l., 123).

Specialisto 2018-06-15 išvada Nr. 11-1013(18), kurioje nurodoma, kad tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga tapo tai, jog važiuodamas atbuline eiga E. G. valdė ekskavatorių – krautuvą taip, kad ekskavatoriaus – krautuvo galu kliudė bei sužalojo su vibro plokšte dirbusį V. P. Tai, kad nelaimingo atsitikimo metu statybvietėje ekskavatoriaus – krautuvo ir gruntą vibro plokštės pagalba tankinančių darbuotojų darbo zonos nebuvo atskirtos (aptvėrimais ar kt.) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino jo tikimybę. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra ekskavatoriaus – krautuvo smūgis V. P. į nugarą bei po to sekęs jo prispaudimas prie vibro plokštės, o tokio pavojingo veiksnio šaltiniu yra atbulomis judėjęs ekskavatorius – krautuvas. Jeigu ekskavatoriaus – krautuvo vairuotojas E. G. prieš važiuodamas atbuline eiga būtų įsitikinęs, kad judėjimo trajektorijoje nėra darbuotojų, kuriuos gali traumuoti, bei važiuodamas būtų stebėjęs, ar judėjimo trajektorijoje neatsirado kliūčių, tai ant su vibro plokšte dirbusio V. P. nebūtų užvažiavęs ir nelaimingas atsitikimas statybvietėje tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Jeigu statybvietėje ekskavatoriaus – krautuvo ir gruntą vibro plokštės pagalba tankinančių darbuotojų darbo zonos būtų buvę atskirtos (aptvėrimais ar kt.), tai nelaimingas atsitikimas statybvietėje tokiomis aplinkybėmis taip pat nebūtų įvykęs. Tai, kad nelaimingo atsitikimo momentu V. P. buvo ekskavatoriaus – krautuvo judėjimo trajektorijoje yra būtina, bet nepakankama sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad E. G. prieš važiuodamas (bei važiuodamas) ekskavatoriumi – krautuvu atbuline eiga neįsitikino, kad už ekskavatoriaus – krautuvo (ekskavatoriaus – krautuvo judėjimo trajektorijoje) nėra dirbančių žmonių ir užvažiavo ant V. P. Tai, jog ekskavatoriaus – krautuvo vairuotojas E. G. valdė ekskavatorių – krautuvų taip, kad važiuodamas atbuline eiga užvažiavo ant jo judėjimo trajektorijoje su vibro plokšte dirbusio darbuotojo, ne tik turėjo įtakos, bet ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Vykdyti darbai neatitiko Kelių eismo taisyklių 114 p. nurodymo, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.21 4.7 punkto nurodymo, kad prieš važiuodamas ekskavatoriumi mašinistas privalo įsitikinti, kad už ekskavatoriaus nėra dirbančių žmonių. Technologinės kortelės dalyje „Darbas šalia dirbančių mechanizmų“ nurodyta: „darbuotojams dirbant šalia veikiančių mechanizmų kyla didelis pavojus būti sužalotiems. Todėl būtina atskirti mechanizmų ir kelio darbininkų darbo zonas. Zonos yra atskiriamos aptvėrimais ir tam skirtais ženklais“, o tai, tiriamuoju atveju, padaryta nebuvo (t. 2, b. l. 140–144).

BK 137 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 d. numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-03-15 įsakymu Nr. DS-19 patvirtintų Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) Nr. 21 3.7. p. nurodyta, kad prieš pradedant darbą būtina įsitikinti, ar darbo zonoje nėra žmonių; 4.7. p. nustatyta, kad prieš dirbdamas, važiuodamas ekskavatoriumi mašinistas privalo įsitikinti, kad už ekskavatoriaus nėra dirbančių žmonių. Su Instrukcija E. G. buvo supažindintas pasirašytinai (t. 2, b. l. 142).

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad E. G. pažeidė Instrukcijos 3.7. p., 4.7. p. reikalavimus, dėl ko ir buvo sužalotas V. P. Tai, jog nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl E. G. padarytų Instrukcijos 3.7. p., 4.7. p. pažeidimų konstatuota ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (t. 2, b. l. 4–5). Taip pat buvo pažeistos ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nuostatos, įpareigojančios darbuotojus darbo priemones naudoti vykdant instrukcijose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus.