- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-22-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Varėnos skyrius, VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Merkinės medžiotojų
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant suinteresuoto asmens Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos atstovams Eimučiui Gudelevičiui ir Vladui Kniubui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Merkinės medžiotojų būrelio pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Varėnos skyrius, VĮ Registrų centro Alytaus filialas, Dzūkijos nacionalinio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Merkinės medžiotojų būrelis padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - 235,75 kv.m. bendro ploto pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 1993 m. savininko teisėmis valdo visą pastatą, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2007 m. liepos 23 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į šį pastatą, nes nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas nurodė, kad sandėlis pastatytas 1963 m., o 1993 m. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius jį perdavė pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad pastatą įgijo sąžiningai, nuo 1993 m. jį valdo teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai, ką patvirtina ir Merkinės seniūnijos 2007 m. gegužės 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo vardu registruotas pašarų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad į šį pastatą nuosavybės teisės niekam neįregistruotos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nepateikti dokumentai, kuriais remiantis galima būtų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą kuriuo prašė pareiškimą atmesti, o nenaudojamą pastatą pripažinti bešeimininkiu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas pastatui, neturinčiam šeimininko, suteikė unikalų numerį ir įvardino savavališkai įrengtas sandėlio, pirminio apdorojimo ir kabineto patalpas kaip esamas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybinio žemės fondo žemėje prie ginčo pastato yra neteisėtai suformuotas 0,88 ha žemės sklypas. Teigė, kad pašarų sandėlis buvo pastatytas 1963 m. Druskininkų miškų ūkio Subartonių girininkijos reikmėms, tačiau buvo nurašytas dar iki girininkijos turto perdavimo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai. Nurodė, kad ant gyvenamojo namo ir ant daržinės išlikę inventoriniai numeriai (atitinkamai 1066 ir 1069) įrodo, jog pastatai priklausė Druskininkų miškų ūkiui. Teigė, kad pastatas yra bešeimininkis, nenaudojamas pagal paskirtį ir apleistas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius atsiliepimu palaikė pareiškėjo reikalavimus. Nurodė, kad 1980 m. atliktos pagrindinių priemonių inventorizacijos apraše 23-čiu numeriu yra užfiksuotas ginčo pastatas kaip klojimas bei nurodyta jo balansinė vertė - 200 rublių. Nurodė, kad stogas buvo dengiamas Merkinės medžiotojų jėgomis (tarp jų galėjo būti ir girininkijos atstovų), darbai buvo atliekami kaip talka, stogo lakštai buvo pirkti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos lėšomis. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas buvo įregistruotas kaip savarankiškas juridinis asmuo, todėl suinteresuotas asmuo jam perdavė valdyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus balanse buvusį pastatą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, už savo narių (įskaitant pareiškėjo narius) mokesčių lėšas įsigydavo nuosavybės teise turto, kurį valdybos sprendimu perduodavo valdyti konkrečiam medžiotojų būreliui patikėjimo teise.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas (2007-10-03 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-408/2007). Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas nėra pastato savininkas, šio pastato savininku nebuvo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius, faktiškai valdęs pastatą iki pareiškėjo. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas įrodė, jog pastatą valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai, jį įgijo 1993 m. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus, ką patvirtina Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus 2007-05-03 pažyma Nr. 12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas išreiškė valią turėti pastatą kaip savo, valdė jį atvirai, ką patvirtinta Merkinės seniūnijos 2007-05-05 pažyma Nr. SR-315 “Apie pastatų valdą”. Teismas nustatė, kad Merkinės seniūno 2008-05-16 pažyma Nr. SR-244 “Dėl pastato naudojimo” patvirtina, jog pareiškėjas tikrai naudojasi ginčo pastatu, be to pareiškėjas 2007-06-04 užsakė šio pastato kadastrinius matavimus, kurių pagrindu parengta nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla, o civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų atstovai patvirtino, kad pareiškėjas rūpinasi pastatu, jį remontavo– įstatė langus, duris, pataisė dalį stogo. Teismas nurodė, kad liudytojai A. L. , Z. K. , A.J. K. , V.D. G. ir K. A. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančiu kluonu-pašarų sandėliu visą laiką naudojosi medžiotojai, šiame pastate laikė žvėrieną, pašarus, Subartonių girininkija šiuo pastatu nesinaudojo. Teismas nustatė, kad Subartonių girininkijos turtas 1992 m. buvo perduotas Dzūkijos nacionaliniam parkui, perduodamo turto sąrašuose ginčo pastatas neužfiksuotas. Liudytojų A. L. , Z. K. , J. K. parodymus, kad pastatas buvo pastatytas Subartonių girininkijos ir kurį laiką jai priklausė, teismas atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms ir išlikusių dokumentų duomenims. Teismas nustatė, kad niekas iki šio teisminio ginčo neginčijo pareiškėjo teisių į pastatą, jo statytojas ir tikslūs statybos metai nežinomi. Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos pateiktus argumentus, jog pastatas nuosavybės teise iki 1992 m. priklausė Subartonių girininkijai teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes iš Merkinės seniūno 2008-05-16 patvirtintų pastato nuotraukų teismas nustatė, kad ant pastato nėra jokių girininkijos nurodytų inventorinių numerių, be to teismas nurodė, kad nedideli atstumai tarp ginčo pastato ir kitų girininkijai priklausančių pastatų nėra pagrindas nuosavybės teisei į ginčo pastatą atsirasti. Teismas nustatė, kad Dzūkijos nacionalinio parko direkcija pateikė teismui suklastotą dokumentą, ką pati pripažino savo 2008-06-19 rašte Nr. S-334(10.13) šį klastojimą įvardindama “kompozicija”. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal Asociacijų įstatymą yra ribotos civilinės atsakomybės savarankiškas viešasis juridinis asmuo, todėl turi teisę savarankiškai įgyti turtą. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsiliepimo paaiškinimas, jog neaišku kam pastatas priklauso, patvirtina, jog pareiškėjas turi teisę pretenduoti į šio pastato nuosavybę (2004-06-23 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-345, 2004-06-21 LAT nutartis c.b. Nr.3K-3-379/2004). Teismas nustatė, kad pastatas nėra bešeimininkis, nes pastatą faktiškai valdo pareiškėjas, pastatas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, jokio asmens teisės į jį neregistruotos. Teismas nurodė, kad įgyjamoji senatis kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas šiuo atveju gali būti taikomas, nes pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., o teismas nustatė visas CK 4.68-4.71 str. nurodytas sąlygas, būtinas nuosavybės teisės įgijimui pagal šį pagrindą. Teismas nurodė, kad šioje byloje neturi būti taikoma CK 4.27 str. 2 d. nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes ši norma įsigaliojo nuo 2003 metų liepos 1 d., o normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki CK įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d. ir 33 str.). Teismas nustatė, kad šiuo atveju įstatymo reikalaujamas dešimties metų valdymo terminas suėjo iki 2003 metų liepos 1 d. Be to, teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus ginčo pastato valdymas iki 1993 m., valdymo pradžią skaičiuojant nuo šio skyriaus valdybos pirmininko S. M. nurodytos jo darbo pradžios 1975 m., atitinka CK 4.68 str. nustatytus valdymo reikalavimus, todėl vadovaujantis CK 4.71 str. 2d., šis valdymo laikas turėtų būti skaičiuojamas kartu su laiku, kuomet pareiškėjas valdė ginčo pastatą.
Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko direkcija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ginčo pastatą pripažinti bešeimininkiu daiktu. Nurodo, kad teismas sprendime rėmėsi Merkinės seniūnijos 2007-05-05 pažyma Nr. SR-315, tačiau nenustatinėjo pažymoje nurodyto pašarų sandėlio registracijos teisėtumo bei nesiaiškino, ar šis sandėlis ir yra ginčo pastatas, o rėmėsi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus 2007-05-03 pažyma Nr.12, kuri neturi juridinio pagrindo. Teigia, kad teismas buvo šališkas, nes vadovavosi tik pareiškėjo ir jo naudai liudytojų pateiktais parodymais, tuo tarpu liudytojų parodymus apie tai, kad ginčo pastatą-daržinę 1963 m. statė Druskininkų miškų ūkis, teismas neteisėtai atmetė. Apeliantas teigia, kad sąvokos „valdyti“ ir „naudoti“ turi skirtingą reikšmę, o teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčo pastatą valdė, o ne juo naudojosi. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pastatą rekonstravo (įrengė kabinetą, kitas patalpas, įstatė langus ir t.t.) savavališkai. Teigia, kad ginčo pastato pripažinimas pareiškėjo nuosavybe gali tapti parko administracijai kliūtimi sprendžiant šios vietovės tolimesnį naudojimą, juolab, kad prie jo neteisėtai yra suformuotas buvęs valstybiniame žemės fonde 0,88 ha žemės sklypas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad saugomose teritorijose bet kokia veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams, objektams ir vietovės rekreaciniams ištekliams yra draudžiama.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Merkinės medžiotojų būrelis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad pastato registracijos teisėtumo klausimo iškėlimas tik apeliaciniame skunde kaip ir suklastoto dokumento pateikimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtina apelianto siekį trukdyti nustatyti juridinį faktą. Pareiškėjas atsiliepime teigia, kad jis jokių savavališkų pastato rekonstrukcijų nevykdė, o tik atliko mediniam pastatui būtiną priežiūrą. Nurodo, kad liudytojų pasvarstymai, kam galėjo priklausyti pastatas, teismo yra pagrįstai atmesti, nes išlikusiuose apelianto dokumentuose duomenų apie pastato priklausymą jam nuosavybės teise nerasta. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo suformavimas prie ginčo pastato tik patvirtina, kad pareiškėjas jį valdo atvirai ir kaip savo. Pareiškėjas teigia, kad jo teisiškai reglamentuota veikla negali pakenkti ar sudaryti kliūčių Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai įgyvendinti savo funkcijas, priešingai pareiškėjas padeda vykdyti Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos funkcijas gamtosaugos srityje.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko apelianto reikalavimus.
Sprendimas paliekamas nepakeistas.
Varėnos rajono apylinkės teismas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Merkinės medžiotojų būrelio pareiškimą patenkino - nustatė faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - 235,75 kv.m. bendro ploto pastatą – sandėlį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini). Pareiškimą teismas tenkino CK 4.47 str. 11 p., CK 4.68-4.71 str. pagrindu konstatavęs, kad Merkinės medžiotojų būrelis, nebūdamas pastato savininku, daugiau kaip dešimt metų jį valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai.
Apeliantas suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko direkcija su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pareiškimas patenkintas nepagrįstai, remiantis netinkamais įrodymais, neteisingai įvertinus bylos aplinkybes ir klaidingai pritaikius teisės normas. Iš esmės apeliantas byloje siekia įrodyti kitokią su pastatu susijusią teisinę situaciją – teigia, kad pašarų sandėlis buvo pastatytas 1963 m. Druskininkų miškų ūkio Subartonių girininkijos reikmėms, nurašytas iki girininkijos turto perdavimo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai ir šiuo metu yra bešeimininkis turtas. Tačiau tinkamų įrodymų, galinčių sudaryti pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliantas nepateikia. Aplinkybė, kad pastatas buvo statytas su Subartonių girininkijos žinia bei pagalba, yra konstatuota ir skundžiamame sprendime. Apylinkės teismas, remdamasis bylos medžiaga, padarė teisingas išvadas, kad būtent tokiu būdu – per girininkiją medžiotojų organizacija ir įgijo galimybę (savarankišką teisę) valdyti pastatą. Įrodymų, kad pastatas būtų buvęs įregistruotas kaip Subartonių girininkijos nuosavybė ir nurašytas iki 1992 m. t.y. iki girininkijos turto perdavimo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo pateikė fotonuotraukas su užfiksuotu „inv. Nr.“ ant gyvenamojo namo ir tokio pat užrašo likučiais ant byloje aptariamo pastato. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos įrodymus prijungti, tačiau prieš priimdamas tokią nutartį fotonuotraukas aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos neįrodo pastato priklausomybės girininkijai nuosavybės teise, kadangi užrašas ant pastato neryškus, be to nesietinas su kokiais nors nuosavybės registravimo dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas kitokiai išvadai pagrindo neturi. Apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas 1993 m. sausio 8 d. priėmimo-perdavimo akto nuorašas, patvirtintas Merkinės seniūno. Apelianto atstovai teigia šį nuorašą` esant suklastotu ir prašo nelaikyti jo įrodymu. Teismas sutinka su apelianto argumentais ir pateiktu akto nuorašo nevertina (CPK 202 str.), nes teisme yra gautas to paties Merkinės seniūno 2009 m. vasario 10 d. patvirtintas raštas, kuriame nurodyta, kad perdavimo aktas nėra išlikęs. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes apylinkės teismas valdymo faktą nustatė remdamasis bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytinais įrodymais ir liudytojų parodymais. Skunde teigiama, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus 2007 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 12 neturi juridinės galios. Tačiau šis dokumentas, kaip ir pastato įregistravimas Merkinės seniūnijos negyvenamųjų pastatų registracijos knygoje, nevertintinas kaip nuosavybės įregistravimo pagrindas, o yra įrodymas, patvirtinantis valdymo faktą. Įgyjamosios senaties instituto esmė ir yra nustatyti kad asmuo, nebūdamas turto savininku t.y. nesant pagrindo nustatyta įregistruoti nuosavybės, įstatymo nustatytomis sąlygomis - daugiau kaip dešimt metų, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai, būdamas įsitikinęs kad niekas kitas neturi į šį turtą teisių daugiau už jį – valdė turtą ir tokiu būdu įgijo nuosavybę. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas pastatą ne valdė, o jį naudojo, be to dar savavališkai pertvarkydamas. Tačiau atviras pastato naudojimas, jo priežiūra bei remontas ir yra valdymas, kaip savarankiškas nuosavybės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 11 p.). Žemės sklypo formavimo klausimas nagrinėjamoje situacijoje nepaneigia nustatinėjamo fakto, bet priešingai, kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, patvirtina valdymo atvirumą. Suinteresuotas asmuo nekonkretizavo skunde nurodomos aplinkybės, kuo pastato pripažinimas pareiškėjo nuosavybe gali tapti parko administracijai kliūtimi sprendžiant šios vietovės tolimesnį naudojimą, išskyrus teiginį, kad pastatas yra aplinkos vizualinės taršos elementas. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens prašymas pripažinti pastatą bešeimininkiu nesvarstytinas, nes nebuvo pareikštas procesinio įstatymo nustatyta tvarka (CPK 265 str. 2 d.).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.