Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 promilių neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę V. G., tai yra, laikydamas rankoje virtuvinę kapoklę, ja mosikuodamas nukentėjusiajai V. G. virš galvos, jai grasino, sakydamas „kirsiu galvą tau“, bei kelis kartus minėta kapokle trenkė į staliuką, kuris stovėjo prie sofos, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., po pietų, kelintą valandą neprisimena, buvo išėjęs, po to vėl grįžo. Namuose nerado savo sutuoktinės V. G. ir vėl išėjo, kur, neprisimena. Galėjo būti, kad į namus grįžo po 19.00 val., būdamas neblaivus. Į namus jau buvo grįžusi jo sutuoktinė V. G.. Ji sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jis, būdamas neblaivus, labai supyko, kad V. naktį negrįžo. Buvo pirmas kartas. Jis, būdamas supykęs, nuėjo į virtuvę ir pasiėmė virtuvinę kapoklę. Nusinešė į kambarį, kur buvo V. G., ir pradėjo ją „kolioti“, klausti, kur ji buvo naktį. Ką jam atsakė, neprisimena. Su ta virtuvine kapokle jis kelis kartus trenkė į ten buvusį staliuką. Kas tuo metu jam buvo užėję, nesupranta. V. G., sėdinčiai ant sofos, jis galėjo mosikuoti virš galvos su ta virtuvine kapokle, nes buvo šalia jos. Jai grasinti, kad nukirs galvą, galėjo. Mano, kad taip elgėsi ir sakė dėl savo neblaivumo. Niekada gyvenime jis būdamas blaivus apie tai net negalvojo ir nekalbėjo. Jis V. G. labai myli, niekada taip jai nebuvo grasinęs. Ar tikrai būtų jai ką nors su virtuvine kapokle daręs, ar ne, pasakyti negali. Tuo metu jis nesuvokė, ką kalba ir daro, ir ką galėjo padaryti dėl to, kad buvo labai neblaivus. Dabar supranta, kad elgėsi labai negerai, kad situacija buvo sudėtinga. V. G. atsiprašys. Jam tik neblaiviam atrodė, kad ji neištikima. Sugadintą staliuką pats pataisys, nes jį pats buvo pagaminęs, arba padarys naują. Šiuo metu gyvena pas savo mamą (b. l. 107–110).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su sutuoktiniu A. G. ir jų sūnumi L. G.. Su sutuoktiniu kartu gyvena apie 33 metus. 2023 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val. ji išvažiavo su sūnaus žmona ir anūkais į sodą nakčiai. Jai išvažiavus, sutuoktinio tuo metu namuose nebuvo. 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val., jai grįžus iš sodo namo, bute sutuoktinį rado miegantį. Apžiūrėjusi butą, virtuvėje ant grindų rado išpiltą skystį, galimai sriubą. Virtuvės netvarkė ir nuėjusi į svetainę atsisėdo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.40 val., jai būnant minėtoje svetainėje, sutuoktinis pabudo ir jai nieko nesakęs nuėjo į virtuvę. Ji, sėdėdama ant sofos, matė, jog sutuoktinis valo išpiltą sriubą. Išvalęs iš karto sutuoktinis atėjo į svetainę ir iš už nugaros išsitraukė rankoje laikytą virtuvinę kapoklę, pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, jai grasino minėta kapokle nukirsti galvą ir ja tyčia mosavo jai virš galvos bei kelis kartus minėta kapokle trenkė į prie sofos stovėjusį staliuką bei jį sugadino. Grasinimus sutuoktinis kartojo kelis kartus, tai ji užfiksavo mobiliuoju telefonu, įrašydama garso pokalbį. Minėtą įrašą pateikia tyrimui. Visą konfliktą, kol sutuoktinis jai grasino, ji sėdėjo ant sofos ir jam beveik nieko nesakė. Tęsiantis konfliktui, ji sutuoktiniui paaiškino, jog naktį praleido sode su anūkais, tuomet sutuoktinis kuriam laikui nusiramino, nuo jos atsitraukė. Tuomet ji, pakilusi nuo sofos, išbėgo pro duris į lauką ir telefonu paskambino kitam savo sūnui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė apie įvykį. Sūnus buvo netoliese, todėl labai greitai atvažiavo ir iškvietė policiją. Jos sutuoktinis jau apie metus laiko pastoviai vartoja alkoholį, su ja konfliktuoja, tačiau anksčiau smurto prieš ją nėra naudojęs. Prašo policijos atskirti sutuoktinį nuo jos, nes kartu su juo jaučiasi nesaugiai (b. l. 15). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. G. patikslino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.40 val., ji buvo ne ant sofos–lovos, o ant minkšto kampo, kuris yra U formos. Ten kampo viduje padėtas keturkampis staliukas. Kada išgirdo, kad A. ateina rėkdamas iš virtuvės „kur tu buvai“, ji iš karto atsisėdo. Jam įėjus į kambarį pamatė jo rankose virtuvinę kapoklę. Atėjo jis prie pat jos, jai iš dešinės, tuo metu ji sėdėjo, jis rankoje turėjo virtuvinę kapoklę. Kada jis pradėjo „koliotis“ ir agresyviai rėkti, ji rankomis užsidengė veidą, bijojo pajudėti. Tvirtai teigia, kad tuos A. grasinimus suprato kaip realius. Jai nebuvo galimybės pro jį praeiti, nes nebuvo jokio tarpelio, jis vis į tą stalą su virtuvine kapokle trenkė, ne vieną kartą. Matė, kad su kapokle mosikavo virš jos galvos, grasino kad nužudys ją ir pats nusižudys. Tikrai tuo metu pagalvojo, kad jis taip gali įvykdyti. Suprato, kad jau viskas, laukė kada jis jai kirs su ta kapokle. Bijojo atsidengti veidą, pažiūrėti jam į akis, kad jo neišprovokuotų, bijojo ištarti žodį. Tik kada pajautė, kad jo balsas atlėgo ir jis paėjo toliau nuo jos, tuomet ji jam pasakė, kad buvo su anūke sode. Po to po truputį ji slinkosi link lovos krašto, kad galėtų išbėgti. Ji išbėgo iš buto, paskambino sūnui, jam viską pasakė, perspėjo, kad tėvas turi kapoklę. Sūnus į butą nėjo, kad nebūtų nesusipratimų, jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Dėl staliuko apgadinimo civilinio ieškinio tikrai nereikš. Vyras tą staliuką pats ir pagamino. Po šio įvykio ji vis dar jaučia baimę. Vyras šiuo metu gyvena pas savo mamą (b. l. 50).

Iš V. G. pareiškimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini)tarp jos ir jos sutuoktinio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) namuose, svetainėje, įvykus žodiniam konfliktui, sutuoktinis, paėmęs virtuvinę kapoklę, tyčia jai grasino užmušti, sakydamas „kirsiu galvą tau“, mosikavo jai virš galvos ir kelis kartus su minėta kapokle kirto į svetainėje stovėjusį staliuką. Prašė policijos atskirti sutuoktinį nuo jos, nes kartu su juo ji jaučiasi nesaugiai. Prašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Svetainės patalpoje, kairėje pusėje, stovi tamsiai pilkos spalvos sofa-lova, prie kurios pastatytas rudos spalvos medinis stalas. Ant stalo paviršiaus yra kirstinė žymė, kuri galimai padaryta su virtuviniu peiliu-kapokle. Virtuvėje, virtuvinio komplekto antroje lentynoje matyti du sudėti vienas į kitą sidabrinės spalvos, metaliniai puodai, o viršutiniame puode matomas įdėtas į puodą metalinis virtuvinis peilis-kapoklė, kuris buvo paimtas, supakuotas į kartoninę dėže ir pridėtas prie tiriamosios medžiagos (b. l. 28–38).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties virtuvinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas (b. l. 73–76).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. G. savanoriško daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu pateiktas garso įrašas. Garso įraše girdisi daug vyrišku balsu sakomų necenzūrinių žodžių, koneveikiama nukentėjusioji V. G., girdisi trenksmo garsas, žodžiai: „V., tau galas, man (necenzūrinis žodis) man taip ar taip gyvenimo nėra“, vėl girdisi trenksmo garsas, žodžiai „kirsiu galvą aš tau ir sau nusikirsiu“, girdisi moteriškas balsas: „Kirsk, nu.“ Vyriškas balsas: „Kirsiu. Kur buvai?“ Moteriškas balsas aiškina, kad buvo sode, bet vėl girdisi trenksmo garsas ir vyriškio necenzūriniai žodžiai ir priekaištavimai moteriai dėl kito vyro (b. l. 43-45, 47–49).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad asmuo prisistatęs E. G. operatorei sako, kad reikėtų policijos pagalbos (duomenys neskelbtini), nes namuose tėvas šoka su peiliu (b. l. 80).

Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., 20.23 val. A. G. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (b. l. 83–85).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Šios nusikalstamos veikos sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. G. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 promilių neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę V. G., tai yra, laikydamas rankoje virtuvinę kapoklę, ja mosikuodamas nukentėjusiajai V. G. virš galvos, jai grasino, sakydamas „kirsiu galvą tau“, bei kelis kartus minėta kapokle trenkė į staliuką, kuris stovėjo prie sofos, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad kaltinamasis padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Skirdamas A. G. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. A. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 126–128), nedirbantis. Psichiatrinis gydymas – nesikreipė, nesigydė (b. l. 132), priklausomybės ligų gydymas – dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 136).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. G. prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šių įpareigojimų skyrimas, teismo vertinimu, yra pakankamas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktai turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis-kapoklė, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį-kapoklę, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti. panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.