Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1140-730/2018, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ prašymas dėl įtraukimo į uždarosios akcinės bendrovės „Pro max LT“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. balandžio 11 d. priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovei UAB „Pro max LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo.Pareiškėja UAB „Hortivita“ 2018 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Hortivita“ nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja pareiškė savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau nesumokėjo visos žyminio mokesčio sumos. Įvertinęs aplinkybę, jog pateikti įrodymai patvirtina 20 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, teismas nustatė pareiškėjai terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 480 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Hortivita“ procesinį dokumentą su prašymu įtraukti trečiuoju asmeniu ir iškelti atsakovei UAB „Pro max LT“ bankroto bylą laikė nepaduodu ir nurodė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad pareiškėja teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, tos nutarties neskundė, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių pašalinti nurodytus trūkumus, neprašė pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, todėl teismas konstatavo pagrindą pareiškėjos procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Hortivita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui buvo pateiktas prašymas pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo. Pareiškėja nepareiškė savarankiško reikalavimo, o tik palaikė ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Teismo nurodytas žyminis mokestis buvo sumokėtas už kitoje byloje pareikštą ieškinį ir į bylą pateiktas kaip priedas, pagrindžiantis aplinkybę, jog pareiškėja yra atsakovės kreditorė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos UAB „Hortivita“ prašymas įtraukti ją trečiuoju asmeniu į UAB „Pro max LT“ bankroto bylą laikytas nepaduodu ir grąžintas padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis pareiškėjos UAB „Hortivita“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normose nereglamentuojami su trečiųjų asmenų statusu susiję klausimai bankroto bylos iškėlimo procese, tačiau nei šiose normose, nei CPK normose, kurios taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms, nedraudžiama kreditoriui įstoti į procesą trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje.Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės skolininkės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei skolininkei patvirtinantys įrodymai (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis).Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas lemia ir asmens įtraukimo ar atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniui pagrindą, tvarką ir statusą, t. y. kreditoriaus procesinę padėtį bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia pareiškimo momentas ir tai, kokį reikalavimą jis pareiškia. Kreditoriaus, pareiškiančio pageidavimą įstoti į procesą bankroto bylos iškėlimo metu, procesinė padėtis atitinka jo poziciją tokioje byloje. Kai teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui jau įgyvendino konkretus asmuo - kreditorius, o kitas kreditorius vėliau irgi pareiškia savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos tam skolininkui iškėlimo, jis įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą. Tuo atveju, jeigu kreditorius tik palaiko kito asmens ieškinį (pareiškimą) dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo iškelti skolininkui bankroto bylą, toks kreditorius įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovo pusėje. Prieštaraujantis bankroto bylos iškėlimui kreditorius turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. balandžio 11 d. buvo priimtas ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovei UAB „Pro max LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja UAB „Hortivita“ 2018 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo. Šio pareiškėjos procesinio dokumento turinys patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie kito kreditoriaus (VSDFV Klaipėdos skyriaus) inicijuotą atsakovės UAB „Pro max LT“ bankroto procesą. Procesinio dokumento turinys patvirtina, kad pareiškėja argumentavo įstatyme įtvirtintą pagrindą ir interesą įstoti į bankroto bylą, iš esmės palaikė bankroto bylą jau inicijavusio kito kreditoriaus reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir prašė tą reikalavimą tenkinti. Įvertinęs pareiškėjos pateikto procesinio dokumento turinį, apeliacinis teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjos prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu suformuluotas reikalavimas laikytinas savarankišku materialiuoju reikalavimu. Tokios išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, jog procesiniame dokumente pareiškėja formulavo ir prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą. Teiginiai ir argumentai pareiškėjos procesiniame dokumente, jos suformuluotas reikalavimas (prašymas) pakankamai aiškiai parodo, jog pareiškėja pageidavo įstoti į procesą būtent trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu (CPK 47 straipsnis). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs pareiškėjos procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes, nepagrįstai pareiškėjos išreikštą ieškinio palaikymą pripažino savarankišku reikalavimu dėl ginčo esmės, be pagrindo įpareigojo pareiškėją mokėti žyminį mokestį, o to nepadarius, laikė nepaduotu jos pateiktą procesinį dokumentą. Nutartis naikintina dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių įtaką teisingam klausimo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas turi iš naujo spręsti pareiškėjos procesinio dokumento priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsižvelgiant ir į pasikeitusią procesinę situaciją byloje, kurią sąlygojo šio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties priėmimas pagal kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Pro max LT“. Nusprendus dėl pagrindo panaikinti apskųstą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, apeliacinis teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.