Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ten pat, teistas:

1) 2011-05-17 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d. (8 epizodai) - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Bausmės vykdymo terminas pasibaigęs.

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas:

2014 m. birželio 06 d., apie 20 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu iškeikė necenzūriniais žodžiais savo tėvus V. Č. ir V. Č., bei elgdamasis agresyviai, paėmęs į rankas peilį grasino juo nužudyti savo tėvus Valeriją ir V. Č., dėl ko šiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-06-06 apie 20 val. savo namuose, kuriuose gyvena kartu su tėvais V. Č., V. Č. bei sūnum E. Č., buvo neblaivus. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, bet atsimena, kad motina atėmė iš jo plastikinį butelį alaus. Jis labai supyko ant tėvų, kad neleidžia jam gerti alkoholio, ėmė keikti juos, paskui paėmė peilį ir grasino tėvams papjauti juos. Tuomet tėvas paėmė lazdą, jis padėjo peilį, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Tėvai buvo išsiganę. Labai blogai vertina savo poelgį, dėl visko kaltas alkoholio vartojimas. Šiuo metu tėvų atsiprašė, tėvai jam atleido. Taip pat nurodė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ketina gydytis priklausomybę alkoholiui.

N. V. Černiauskienė teisiamojo parodė, kad jos sūnus V. Č. 2014-06-06, būdamas namuose nuo ryto pradėjo gerti alkoholį. Ji ir V. Č. priekaištavo jam dėl to, tada sūnus griebė virtuvėje buvusį peilį, puolė juos, sakė, kad papjaus juos. Ji labai išsigando, nes sūnus buvo labai girtas, tai pirmas toks atvejis, kai jis toks agresyvus. Kaltinamojo tėvas – V. Č. griebė lazdą gintis, iškvietė policiją. Šiuo metu su sūnum susitaikė, šis atsiprašė jos ir tėvo, jie jam atleido. Kai nevartoja alkoholio sūnus yra geras, padeda namuose, augina sūnų.

N. V. Černiauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Paskutinių metu sūnus ėmė daugiau vartoti alkoholio, bet paprastai grįžęs eina miegoti, arba pats išsikviečia greitąją pagalbą. 2014-06-06 apie 20 val. sūnus V. Č. taip pat namuose buvo neblaivus, jie, kaip tėvai ėmė priekaištauti jam dėl alkoholio vartojimo, sūnus pradėjo kelti triukšmą, griebė peilį, sakė, kad papjaus juos. Taip sakydamas sūnus buvo 2-3 metrų atstumu nuo jų, tada jis griebė lazdą, ir liepė sūnui nusiraminti. Sūnus dar keikėsi, tada jis iškvietė policiją. Tai pirmas toks agresyvumo atvejis. Sūnus atsiprašė jų, labai gailėjosi, verkė. Šiuo metu su sūnum susitaikė, atleido jam.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Č. visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

2014-06-07 V. Č. protokolas - pareiškimas patvirtina, kad jis kreipėsi į policiją dėl 2014-06-06 apie 20.00 val. jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, t.y. dėl to, kad sūnus V. Č., (duomenys neskelbtini), išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, griebęs virtuvinį peilį grasino, kad papjaus, kad nieko nebijo (b. l. 1);

V. Č. 214-06-06 pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, aks girtas sūnus puolė ją ir jos vyrą virtuviniu peiliu, grasino nužudyti juos, naudojo psichologinį smurtą (b.l. 2);

Iš pareigūno A. Ž. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus pagal V. Č. pranešimą, V. Č. nurodė, kad neblaivus sūnus griebė virtuvinį peilį ir grasino papjauti ją ir tėvą (b.l. 5-7);

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – namo (duomenys neskelbtini), virtuvė, pastebėtas peilis, 26 cm bendro ilgio, geležtės ilgis – 16 cm. (b.l. 8-11);

Kaip matyti iš asmens blaivumo testo Nr. 1681 kvito, 2014-06-06 21.26 val. V. Č. tikrinimo rezultatas – 3,10 promilės (b.l. 72).

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. Č. 2014 m. birželio 06 d., apie 20 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo tėvus nukentėjusiuosius V. Č. bei V. Č., kai šiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. Nukentėjusioji viso bylos tyrimo metu teigė, kad labai išsigando sūnaus išsakyto grasinimo papjauti juos, kadangi šis puolė su peiliu rankoje, buvo neblaivus, labai agresyviai nusiteikęs. Nukentėjusysis V. Č. nors ir nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad neišsigando sūnaus, tačiau teismas įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo sunkaus girtumo laipsnio, grasino tėvams ne šiaip spontaniškai išsprūdusiais žodžiais, o griebęs peilį, nukentėjusysis griebė lazdą, norėdamas apsiginti ir apginti sutuoktinę V. Č., nuraminti agresyvų kaltinamąjį, sprendžia, kad nukentėjusieji turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiųjų būsenos.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, prokurorė neprieštaravo, kad tokio susitaikymo pagrindu byla būtų nutraukta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis yra baustas administracine tvarka (b.l. 32-39), laikomas neteistu, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas pagal ankstesnį nuosprendį yra pasibaigęs (BK 97 str. 3 d. 1 p.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre užregistruotas dėl alkoholio vartojimo, nuo 2007-03-22 nesilanko (b.l. 24), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydėsi, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-546 nurodyta, kad V. Č. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 31). Kaltinamasis V. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė, su jais susitaikė, nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašė, kad byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo artimus giminaičius, kaltinamajam V. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2014-06-12 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2127, kurioje nurodyta, kad advokatės Ramutė Budrytė bei Rasa Kalkauskienė teikė antrinę pagalbą V. Č., antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. birželio 12 d. sudaro 110 Lt (b.l. 101). Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu skiriant advokatą V. Č. nebuvo išaiškinta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl advokato skyrimo gali būti iš jo išieškotos, taip pat į tai, kad V. Č. nedirba pragyvena iš invalidumo pašalpos, jokio turto neturi, advokatų darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. Č. bei V. Č. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., V. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. Č., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Č. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.